Seimui pristatytas 2027-ųjų šalies biudžeto projektas: didesnės pensijos, išmokos, auganti skola
Seimas imasi ateinančių metų valstybės biudžeto projekto, jame – europinius Mastrichto kriterijus viršijantis valdžios sektoriaus deficitas, pensijų ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas, dėmesys gynybos finansavimui ir demografijos iššūkiams.
Kitų metų biudžeto projektą parlamentui antradienį pristato finansų ministras Taurimas Valys.
„Neigiamų veiksnių šiuo metu, deja, yra daugiau nei teigiamų“, – Seimo posėdyje kalbėjo ministras.
Anot jo, šiemet šalies ekonomikos augimą turėtų paspartinti iš antros pensijų pakopos atsiimtos lėšos – augimas sieks 2,9 proc., o kitąmet sulėtės iki 2,2 proc., jį toliau ribos silpnesnė išorės paklausa.
Ministro teigimu, tarp didžiausių rizikų ekonomikos augimui – energijos išteklių kainos ir besitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
Kitąmet biudžeto deficitas sudarys 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Liberalas Simonas Gentvilas posėdyje kėlė abejones, kad „socialdemokratai praskolins septintadalį šalies ekonomikos“, klausė, kodėl valdantieji neketina taupyti lėšų „sunkiems laikams“.
Anot T. Valio, deficito limitus viršyti ketina dalis ES valstybių – iš viso maždaug 12, euro zonoje numatomas vidutinis biudžeto deficitas siekia 3,6 proc. BVP.
„Nesame niekuo ypatingi Europos Sąjungoje, kad skolinamės lėšų trūkstant lėšų, (…) tikrai turime galimybę skolintis už sąžiningą kainą, tikrai nė kiek neatsiliekame nuo ES vidurkio, dedame visas pastangas, kad deficitas ir skola būtų mažesnė“, – teigė T. Valys.
Projekte gynybai kitąmet numatyta 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, finansavimas iš viso didėja 34,8 mln. eurų.
Tuo metu šalies keliams kitąmet iš viso numatoma skirti 749,3 mln. eurų – mažiau nei šių metų biudžete, kai šios lėšos sudarė 815,5 mln. eurų, tai susiję su mažėjančiu europiniu finansavimu.
Planuojama didinti pensijas, išmokas, paramą šeimoms
Projekte numatoma, kad vidutinė senatvės pensija kitąmet augs 10,4 proc. arba 78 eurais – sudarys 825 eurus (šiemet – 747 eurus), turint būtinąjį stažą didės 10,9 proc. arba 88 eurais ir pasieks 895 eurus (šiemet – 807 eurus).
Pensijų indeksavimui kitąmet iš viso numatytas 715,5 mln. eurų finansavimas, joms didinti numatoma skirti dalį „Sodros“ biudžeto perviršio – 70,5 proc. arba 9,4 proc.
Anot finansų ministro, šiame valstybės biudžete atlieptas poreikis didinti socialiai pažeidžiamų asmenų pajamas.
„Tikrai pagrindo nerimauti, kad mes tam dėmesio neskiriame, nėra“, – sakė T. Valys.
Šeimos paketo priemonėms kitąmet planuojama skirti 150 mln. eurų biudžeto lėšų.
Kitų metų biudžeto projekte bazinių socialinės apsaugos išmokų dydžiai auga 5-5,4 proc., bazinė socialinė išmoka (BSI) didinama 5,4 proc. iki 78 eurų (dabar – 74 eurai) – dėl to augs vaiko pinigai, kitos išmokos.
Minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais auga 8 proc. arba 55,66 eurų „į rankas“ iki 1245 eurų bruto (902,63 eurų neto), kai šiemet sudaro 1153 eurų bruto (846,97 euro).
Mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių darbo užmokesčiui didinti kitąmet numatoma 245,1 mln. eurų.
Statutinių pareigūnų algoms – 45,3 mln. eurų, darbo užmokestį keliant ugniagesiams, policijos pareigūnams, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento pareigūnams, taip pat numatoma kelti aplinkos apsaugos pareigūnų atlyginimus.
Dar 21,8 mln. eurų numatoma kultūros įstaigų ir meno darbuotojų atlyginimams, 3,2 mln. eurų – teisėjų padėjėjų ir sekretorių.
Kitų viešojo sektoriaus darbuotojų algoms didinti skiriama 71,1 mln. eurų – tai numato bazinis 2,5 proc. indeksavimas.
Sprendimai dėl kuro akcizo – kitais metais
Seimo salėje finansų ministras taip pat sulaukė parlamentarų klausimų dėl planuojamų kuro akcizo pakeitimų nuo sausio mėnesio, kodėl siūlymai dėl to nenumatyti biudžete.
Ministras jau anksčiau yra sakęs, kad akcizui taikomą anglies dioksido (CO2) dedamosios keisti iki kitų metų sausio 1 d. negalima dėl įsipareigojimų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF).
Pasak T. Valio, Vyriausybė įdėmiai stebi situaciją pasaulinėse energijos rinkose, numatoma lėtinti kitąmet užprogramuotą akcizo didinimą.
„Taip pat svarstome galimybes šiais metais, išlaukus įsipareigojimų dėl RRF, svarstyti tam tikrą CO2 dedamosios padidėjimą, (…) vertiname galimų pokyčių įtaką biudžeto netekimams“, – posėdyje kalbėjo ministras.
Pajamos sudaro 22,2 mlrd. eurų, išlaidos – 27,9 mlrd. eurų
Numatoma, kad šalies biudžeto pajamos kitais metais pasieks 22,2 mlrd. eurų (su RRF fondo ir kitomis ES lėšomis) ir išaugs 1,089 mlrd. eurų (5,2 proc.), lyginant su patvirtintu šių metų projektu, išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų ir išaugs 362,9 mln. eurų (1,3 proc.)
Dalį pajamų atneš pernai priimti mokestiniai pakeitimai – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokyčių poveikis kitąmet sieks 206 mln. eurų, nekilnojamojo turto (NT) mokesčio – 101 mln. eurų.
Dėl numatytų pelno mokesčio atskaitymų iš karto biudžetas kitąmet neteks 87,4 mln. eurų.
Išlaidos projekte iš viso siekia 27,9 mlrd. eurų (be ES lėšų – 24,7 mlrd. eurų).
Didelę išlaidų dalį sudarys iš anksto užprogramuoti įsipareigojimai ir indeksavimas, didžiausią dalį – skolos valdymo išlaidos, kitąmet sieksiančios 367,3 mln. eurų.
ELTA inf.
Išklausyti garso formatu
Panašios naujienos:
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 42 (2026)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-
