Darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas – vienas didžiausių iššūkių mažamečius vaikus auginančioms šeimoms ir ypač moterims, mat dažniausiai vaiko priežiūros atostogų išeina ir bent kuriam laikui iš darbinės veiklos pasitraukia būtent jos. Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, nepakankamai užtikrinama ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugų sistema apsunkina tolygesnį vaikų priežiūros atsakomybių pasiskirstymą ir nepadeda moterims po pertraukos įsilieti į darbo rinką.

Darželių loterija

Kasmet pavasarį ir vasarą šalies darželiuose vyksta priėmimas naujiems mokslo metams, kuris didmiesčiuose ir jų rajonuose gali priminti loteriją – pasiseks ir vietą gaus ar teks bandyti vėl?

Sostinė – didelis miestas, tad ir padėtis skirtinguose mikrorajonuose nevienoda. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, daugiausia laisvų vietų į darželius po pagrindinio priėmimo liko Žirmūnų, Naujininkų, Lazdynų, Viršuliškių, Grigiškių darželiuose. Tėvų ir globėjų pasakojimais, tikimybė gauti valstybinį darželį Pilaitėje artima nuliui, vietų trūksta ir Verkių, Pašilaičių seniūnijose.

„Viena vertus, laisvų vietų Vilniaus darželiuose skaičius atrodo įspūdingai – nuo rugsėjo dar galėtų prisijungti apie 700 vaikų, bet kai pažiūrime atidžiau, matome, kad daugiau kaip pusė vietų – grupėse, kur ugdoma ne lietuvių kalba, o dar reikia ir tinkamos amžiaus grupės, jau nekalbant apie tai, kad būtų patogu turėti darželį prie namų, ne kitoje miesto pusėje. Taip pat svarbu nepamiršti, kad apie 7 tūkst. Vilniuje registruotų vaikų lanko privačius darželius, tad vieta valstybiniame darželyje numatyta tikrai ne kiekvienam“, – įžvalgomis dalijasi B. Sabatauskaitė.

Klaipėdoje juntama laisvų vietų darželiuose disproporcija: pietinėje miesto dalyje laisvų vietų paprastai būna, o šiaurinėje ir centrinėje – jų trūksta. Kauno miestas skelbia darželių klausimą išsprendęs ir poreikį patenkinęs, į miesto darželius patenka ir rajone registruoti vaikai, tad ir čia darželis dažnai nebūna prie namų. Vilniaus rajone keblumų kyla toms šeimoms, kurios nori leisti vaikus į grupes, kur ugdoma lietuvių kalba.

„Vietos darželyje negavusių arba į nepatogioje vietoje esantį darželį negalintys vaikų nuvežti tėvai ir globėjai turi spręsti, kaip išsisukti iš padėties ir suderinti darbą ir šeimos įsipareigojimus. Neretai tai daroma moterų karjeros ar šeimos pajamų sąskaita – joms, nes taip šeimai yra finansiškai palankiau, prasitęsiant vaiko priežiūros atostogas, išeinant iš darbo ir registruojantis Užimtumo tarnyboje – taip užsitikrinant bent šiokias tokias pajamas arba dirbant nepilną darbo laiką. Tai neskamba kaip patogios išeitys, labiau – kaip sukimasis iš padėties, kai joks variantas netenkina“, – svarsto B. Sabatauskaitė.

Valstybinių darželių alternatyvos

Matydamos, kad valstybinių darželių pasiūla negali atliepti visų šeimų poreikio, kai kurios savivaldybės siūlo dalies mokesčio už privatų darželį kompensaciją. Vilniaus mieste ji siekia 120 Eur, Vilniaus rajone – 25 Eur, Klaipėdoje – 150 Eur, Klaipėdos rajone – 250 Eur. Kauno mieste, išsprendus vietų darželiuose trūkumą, tokia kompensacija nebemokama, o Kauno rajono savivaldybė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su privačiomis ugdymo įstaigomis ir numatyta galima kompensacija už lankytas dienas.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. visoje Lietuvoje taip pat galima gauti ir vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, skirtą auklių paslaugoms. Ši išmoka siekia 364 Eur ir per pirmąjį metų ketvirtį ji išmokėta už maždaug 200 vaikų priežiūrą. Daugiausia šios išmokos gavėjų yra Vilniaus mieste – 93, Kauno mieste – 24, Kauno rajone – 15, Vilniaus rajone – 14, Klaipėdos mieste ir rajone – po 8.

„Tiek privataus darželio kainos dalies, tiek ir auklių paslaugų kainos dalies kompensacija – geros iniciatyvos, galinčios tapti puikia išeitimi kai kurioms šeimoms. Visgi turime nepamiršti, kad net ir gaunant kompensaciją šios paslaugos nėra prieinamos visiems dėl neretai gerokai didesnės nei ugdymo valstybiniame darželyje kainos. Galvojant apie palankesnių sąlygų grįžti į darbo rinką iš jos kuriam laikui iškritusiems tėvams ir globėjams, svarbu nepamiršti ir paslaugų mažesnius, iki 1 metų vaikus auginantiems tėvams – šiandien viešasis sektorius joms didžiojoje Lietuvos dalyje negali pasiūlyti jokių vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų“, – pastebi lygių galimybių kontrolierė.

Daugiau paslaugų ir lankstumo mažamečius auginančioms šeimoms

B. Sabatauskaitė pastebi, kad pastaraisiais metais žengta daug žingsnių tinkama linkme, orientuojantis į pagalbą šeimoms (vadinamieji tėvadieniai ir 1 vaiką auginančioms šeimoms, 4 dienų darbo savaitė vaikus iki 3 m. auginantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, galimybė dirbti nuotoliu vaikus iki 8 m. auginantiesiems, minėtos išmokos), todėl svarbu nesustoti. „Tiek savivaldybės, tiek valstybė turi ieškoti būdų, kaip šeimoms užtikrinti prieinamas paslaugas – pavyzdžiui, valandinių darželių, kuriuose vaiką galima būtų palikti trumpesniam laikui. Tokios paslaugos galėtų būti teikiamos individualiai ir namuose, finansuojant vaikų priežiūros paslaugas. Šios priemonės padėtų nelaukiant vaiko priežiūros atostogų pabaigos palaipsniui įsilieti į darbo rinką arba palengvintų šeimos ir darbo derinimą po vaiko priežiūros laikotarpio. Kartu tokios priemonės sudarytų galimybes pasirūpinti psichikos sveikata, esant pogimdyminei depresijai ar tiesiog poreikiui trumpai pailsėti. Nuo 2023 m. galiojanti vaiko priežiūros išmokų tvarka leidžia dirbti ir pirmaisiais vaiko priežiūros metais ir taip užsitikrinti ankstesnes pajamas. Tik dirbti su kūdikiu ant rankų – nemenkas iššūkis“, – pastebi lygių galimybių kontrolierė.

Kaip darželiai gali būti susiję su moterų pensija?

Pasak B. Sabatauskaitės, nepakankamas ugdymo, ypač ankstyvojo, paslaugų prieinamumas – ne šiaip sąlyginai trumpalaikis nepatogumas, su kuriuo susiduria kai kurios šeimos. Jis gali lemti arba prisidėti prie reikšmingų vyrų ir moterų gyvenimo kokybės skirtumų ateityje.

Kaip skelbia „Sodra“, pernai 88 proc. vaiko priežiūros atostogų ėjusiųjų buvo moterys, o didžiausias vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis pastarųjų nenaudai stebimas 31–40 metų grupėje – tada, kai daugelis moterų kuriam laikui pasitraukia iš darbinės veiklos ir prižiūri vaikus. Šis atsitraukimas, ypač ilgesnis, gali turėti įtakos jų senatvės pensijai ir lemti didesnę skurdo riziką ateityje: „Sodros“ atlikta apdraustųjų duomenų 2024 m. apžvalga parodė, kad nors atotrūkis mažėja, vyrų senatvės pensija vis dar yra vidutiniškai 16 proc. didesnė už moterų.

Pranešimas spaudai.