Europos Sąjunga (ES) išvengė prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis pažadėdama prezidentui Donaldui Trumpui iki jo antrosios kadencijos pabaigos iš JAV įsigyti naftos ir dujų už 750 mlrd. dolerių (beveik 650 mlrd. eurų). Tačiau ekspertai mano, kad įgyvendinti šį tikslą gali būti kone neįmanoma, praneša „Politico“.

Kol kas Briuselis nepateikė daugiau informacijos, kaip vyktų JAV energetikos resursų įsigijimas. Tačiau nepaisant konkrečių detalių užsibrėžtą tikslą pasiekti gali būti neįtikėtinai sunku dėl riboto JAV energetikos resursų tiekimo, techninių kliūčių ir nedidelės ES įtakos importo sandoriams.

Gamtinių dujų sektoriaus ekspertė Laura Page iš analitikų firmos „Kpler“ mano, kad energetikos resursų įsigijimas už paskelbtą sumą yra visiškai nerealus.

ES daugiau suskystintų gamtinių dujų (SGD) pradėjo pirkti iš JAV po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. 2024 m. ES importavo energetikos resursų už 375 mlrd. eurų, o importas iš JAV siekė 76 mlrd. šios sumos.

Todėl L. Page pastebi, kad ES per trejus metus tektų patrigubinti energetikos produktų importą iš JAV atsisakant kitų tiekėjų, pavyzdžiui, Norvegijos, kuri tiekia pigesnes dujas per vamzdyną.

Rusijos energetikos produktų atsisakymas čia mažai ką keičia. 2024 m. ES iš Rusijos nupirko naftos, dujų ir branduolinės energetikos produktų tik už 23 mlrd. eurų.

Tuo metu pernai JAV į užsienį eksportavo naftos ir dujų tik už 166 mlrd. dolerių. Pasak ekspertės, norint pasiekti minėto ES ir JAV sandėrio tikslus, JAV turėtų ne tik nukreipti visą savo naftos ir dujų eksportą vien į ES, bet jį ir padidinti.

„Tai niekada neįvyks“, – sako L. Page, pabrėždama, kad Jungtinės Valstijos SGD dažniausiai parduoda didžiausią kainą pasiūliusiems užsakovams.

„Kpler“ naftos rinkos ekspertas Homayounas Falakshahis teigia, kad ES iš JAV perkama naftos ir degalų dalis dabar sudaro tik 12 proc. viso naftos produktų importo. Šią dalį galima padidinti tik iki 14 proc., nes Europos naftos gamyklos gali perdirbti ribotą kiekį specifinės JAV išgaunamos naftos rūšies.

Neįvardijamas aukšto rango Europos Komisijos atstovas sako, kad susitarimo įgyvendinimas priklausys nuo tam tikrų aplinkybių, pavyzdžiui, reikiamos SGD infrastruktūros Europoje ir JAV tiekimo pajėgumų. Tačiau jis tikina, kad minima 750 mlrd. JAV dolerių suma „nebuvo sugalvota iš oro“, o „yra paremta poreikių analize“.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad Europos Komisija pati neperka energetikos produktų, bet užsibrėžtas įsigijimų tikslas atitinka privačių bendrovių planus. Tačiau pastarosios tame nemato ekonominių argumentų.

„ES nėra įmonė. Ar jie privers ES bendroves pirkti dujas ir naftą iš JAV? Jeigu tame yra komercinė logika, bendrovės tai darys, tačiau kitu atveju tai tėra tuščios kalbos“, – sakė dujų rinkos specialistas iš žinomos energetikos prekybos įmonės.

Taip pat neaišku, kodėl Europos Komisija pažadėjo už 750 mlrd. JAV dolerių įsigyti JAV energetikos resursų, sako Anne-Sophie Corbeau, vyresnioji mokslo darbuotoja iš Pasaulinės energetikos politikos centro (angl. Center of Global Energy Policy). Ji mano, kad ES sutiko su bet kokiu skaičiumi, kad tik išvengtų D. Trumpo 30 proc. importo muitų.

ELTA inf.