Po kelerius mėnesius trukusio aiškinimosi dėl praeities istorijų bei verslų, premjeras Gintautas Paluckas nusprendė atsistatydinti. Tai reiškia, kad Vyriausybė turės naują vadovą. Kas juo gali tapti?

„Gintautas Paluckas ryte paskambino man ir pranešė apie savo atsistatydinimą“, – žurnalistus Medininkuose informavo G. Nausėda.

Visgi kol kas prezidentas nenorėjo spekuliuoti, kas galėtų būti naujasis premjeras.

„Mes norime abėcėlėje pasakę raidę A iš karto peršokti prie Z. Yra daugybė radžių tarp šitų dviejų raidžių“, – sakė G. Nausėda.

„Be abejo, kad dabar vyks konsultacijos, niekas iš fundamentalių dalykų nesikeičia, tai yra, Lietuvos socialdemokratų partija, kuri laimėjo praėjusius Seimo rinkimus ir turi daugumą Seime, pradės konsultacijas dėl potencialių koalicijų sudarymo“, – pridūrė jis.

Jau kurį laiką tvyrant įtampai dėl G. Palucko nesibaigiančių skandalų, kalbama apie kelias pavardes, kurios anot skirtingų šaltinių yra svarstomos kaip galinčios pakeisti G. Palucką ir užimti ministro pirmininko pareigas. Tad kas tie galimi kandidatai?

Pasak LRT.lt, socialdemokratų gretose buvo svarstomi 3 scenarijai.

Pirma, premjeru galėtų tapti Seimo pirmasis vicepirmininkas Juozas Olekas, kuris yra išreiškęs nuostatą, kad galėtų eiti tokias pareigas.

Antra, į pozicijas taip pat galėtų būti siūlomi Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius arba Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.

Trečia, premjero pareigos matuojamos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei.

Svarstytas ir variantas, kad J. Olekas galėtų eiti premjero pareigas, o M. Sinkevičius galėtų perimti vadovavimą Lietuvos socialdemokratų partijai.

G. Nausėda pabrėžė, kad prieš tvirtinat naujojo premjero kandidatūrą prašysiąs visos įmanomos informacijos iš tarnybų, kad panašios istorijos nebepasikartotų.

„Prašysiu visos įmanomos ir neįmanomos informacijos iš tarnybų, kad daugiau tokių dalykų nebebūtų, kad turėtume visapusišką vaizdą ir net galimas grėsmes, net jeigu šiandieną galbūt nėra akivaizdžių faktų. Leisti nestabilumą valstybėje šiuo metu yra ypatingai neatsakinga. Štai kodėl sveikinu sprendimą, manau, kad jis leis padėti suformuoti naują, veiklią, stabilią valdančiąją daugumą ir judėsime į priekį“, – pabrėžė prezidentas.

„Mums reikalinga darbinga, stabili koalicija, turinti premjerą, kuris galėtų tvirtai vesti premjerą į priekį, vesti šią Vyriausybę į priekį. Laukia tikrai daug darbų ir šiandieną kalbėti apie detales, kai neturime visuminio vaizdo yra tiesiog per anksti“, – sakė jis.

Per pastaruosius porą mėnesių viešojoje erdvėje pasirodo vis nauji žurnalistiniai tyrimai apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius bei įtartinus sandorius.

Dar gegužės pabaigoje tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ bei „Laisvės TV“ pranešė, kad iš dalies premjerui priklausanti įmonė „Garnis“ G. Paluckui jau einant ministro pirmininko pareigas gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.

Antroji „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalis kėlė klausimus dėl iki 2018 m. Vyriausybės vadovo valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš bendrovės „Uni Trading“, siejamos su verslininku Darijumi Vilčinsku. Be to, skelbta, kad 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje. Nors G. Paluckas neigė turėjęs verslo santykių su D. Vilčinsku, pastarasis vėliau „Verslo žinioms“ pripažino investavęs į socialdemokrato bendrovę.

Netrukus pasirodė ir trečiasis tyrimas – „Siena“ ir „Laisvės TV“ išsiaiškino, kad 2012 m. Kipro įmonė G. Paluckui sostinės centre pigiai pardavė butą sklype, kurį suformavo pats politikas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Galiausiai, sekmadienį paaiškėjo, kad G. Paluckas vos prieš keletą savaičių atlygino dar 2012 m. vadinamoje „žiurkių byloje“ priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei – paskutinius 4,9 tūkst. eurų iš 16,5 tūkst. priteistos sumos politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d.

Apie G. Palucko praeitį skelbė ir kanalo „Redakcija“ žurnalistai. Tyrime pažymėta, kad socialdemokratų lyderis 2009 m. įsigijo žemės sklypą Vilniaus Laurų gatvėje, kuriame, kaip vėliau nutarė teismas, buvo neteisėtai privatizuotas valstybei priklausantis miškas. Be to, sklypas buvo suformuotas žemes sovietmečiu praradusių žmonių nuosavybės atkūrimui, tačiau netrukus pateko į premjero ir Genovaitės Arlauskienės rankas.

Galiausiai, visuomenininkas Andrius Tapinas pranešė, kad vos pernai įkurta premjero G. Palucko brolienės Virginijos Paluckienės bendrovė „Dankora“ gavo europinę paramą, kurios didžiąją dalį išleido perkant iš ministrui pirmininkui dalinai priklausančios įmonės „Garnis“.

Dėl „Garnio“ gautos ILTE paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), situaciją vertina ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Dėl antrojo tyrimo aplinkybių aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Tuo metu Seimo opozicija jau renka parašus šaukti neeilinę sesiją, kurios metu, neatmetama, gali būti inicijuojama ir apkalta G. Paluckui.

ELTA inf.