Lietuvos užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, šalyje daugėja ilgalaikių vyresnio amžiaus bedarbių, o ieškodami veiklos jie susiduria su įvairiais iššūkiais. Nors daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių siekiama, kad darbuotojai kuo ilgiau liktų aktyvūs darbo rinkoje, panašūs sunkumai lydi vyresnius darbuotojus kitose Bendrijos šalyse, todėl aktyviai ieškoma sprendimų. 

Pirmąjį šių metų pusmetį, pasak UŽT atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, vyresni nei 50 metų registruoti ilgalaikiai bedarbiai sudarė daugiau nei pusę visų Tarnyboje užsiregistravusių asmenų.  

„Palyginti su pernai, tokių bedarbių registruota 2,6 proc. daugiau. Daugiausiai jų – 22,7 proc. – buvo Vilniaus mieste, Kauno mieste apie 10 proc., o Vilniaus rajone beveik 4 procentai“, – sakė M. Jankauskienė. 

Visgi, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), Lietuvoje sudaromos sąlygos, kad vyresni asmenys galėtų ne tik išsaugoti darbo vietą, bet ir ją įgyti bet kokiame amžiuje.  

„Lietuvos Darbo kodeksas draudžia bet kokią diskriminaciją dėl amžiaus, įpareigoja darbdavį sudaryti galimybes mokytis ir kelti kvalifikaciją, užtikrinti pagarbią ir saugią darbo aplinką. Artėjant pensijai, darbuotojai įgyja papildomų garantijų: jie turi teisę gauti išeitinę išmoką nutraukdami darbo sutartį savo noru išeinant į pensiją, būti palikti dirbti pirmenybės tvarka, jeigu atleidžiama tik dalis perteklinės funkcijos darbuotojų, o taip pat – gauti ilgesnį įspėjimo terminą, jei iki pensijos liko mažiau nei 5 ar 2 metai“, – teigia ministerija. 

Tuo metu 2023 m. atlikta ES darbo jėgos apklausa, parodė, kad dauguma žmonių per 6 mėnesius nuo pirmosios senatvės pensijos gavimo ES nedirbo arba nutraukė darbą. Tik 13 proc. ES gyventojų tęsė darbą. Tarp tų, kurie dirbo toliau, maždaug pusė tęsė darbą tokiomis pat sąlygomis, o kitai pusei darbo sąlygos pasikeitė – pavyzdžiui, jie keitė darbą, dirbo mažiau valandų arba perėjo į antrą darbą, nutraukę pirmąjį. 

Didžiausia dalis toliau dirbusiųjų užfiksuota Baltijos šalyse – Estijoje (54,9 proc.), Latvijoje (44,2 proc.) ir Lietuvoje (43,7 proc.), o mažiausia – Rumunijoje (1,7 proc.) ir Graikijoje (4,2 proc.).  

Ispanai skatina atsitraukimą palaipsniui 

Ispanijos naujienų portalo „El Confidencial“ duomenimis, šiemet atnaujinti privalumai, vyresnio amžiaus asmenims darbo rinkoje. Šalyje siekiama juos paskatinti kuo ilgiau likti ekonomiškai aktyviais. 

„Šalyje atnaujinta dalinės pensijos tvarka. Nuo šiol bus galima ją gauti likus trejiems metams iki įprasto pensinio amžiaus, o darbo laiko trumpinimas galės siekti 75 proc. Taip pat aktyvioji pensija taps prieinamesnė: nebereikės sukaupti įmokų, o kiekvieni papildomi darbo metai leis gauti didesnį pensijos procentą – nuo 45 iki 100 proc. buvusio atlyginimo“, – pasakoja žurnalistė Ana Somavilla. 

Įtraukimo, socialinės apsaugos ir migracijos ministrė Elma Saiz pareiškė, kad ši priemonė yra itin svarbi šiandienos ir ateities pensininkams bei mūsų darbo rinkos iššūkiams.  

„Šiuo patobulinimu siekiama prisitaikyti prie kiekvieno žmogaus poreikių, tikimasi, kad darbuotojai galės laipsniškiau ir lanksčiau pasitraukti iš darbo rinkos“, – teigė E. Saiz. 

Austrijoje – atleidžiama nuo socialinio draudimo įmokų 

Vienas pagrindinių Austrijos federalinės vyriausybės tikslų, pasak portalo „Der standard“, yra reikšmingai padidinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumo lygį. 

„Kad darbas vyresniame amžiuje taptų patrauklesnis, tam skiriamos didelės lėšos. Kitais metais numatyta 300 mln. eurų, o iki 2027 m. ši suma turėtų išaugti iki 470 mln. eurų. Nuo 2026 m. įsigalios 25 proc. fiksuotas pajamų mokestis pensininkams, kurie dirba gavę pensiją. Taip pat pagal koalicijos susitarimą, dirbantys pensininkai bus atleisti nuo socialinio draudimo įmokų“, – pasakoja žurnalistė Franziska Zoidl. 

Austrijoje vyresnio amžiaus žmonių užimtumas vis dar žemas – tik apie 10 proc. 65 – 69 metų gyventojų dirba, o pagrindinė to priežastis – įsisenėjusi verslo praktika atsisakyti vyresnio amžiaus darbuotojų. 

„Nuo 2026 m. sausio 1 d. bus įvesta dalinė pensija – vyresnio amžiaus darbuotojai galės dirbti ne visą darbo dieną ir kartu gauti dalį pensijos. Taip pat svarstoma premijų–baudų sistema darbdaviams: ji skatintų išlaikyti vyresnius darbuotojus ir baustų tuos, kurie jų atsisako. Ši idėja kelia daug diskusijų politikoje ir versle“, – teigė žurnalistė. 

Prancūzai protestavo, bet pensinis amžius pratęstas 

2023 m. pensijų reforma Prancūzijoje, nepaisant masinių protestų, be parlamento balsavimo pakeitė įstatyminį pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų. Reforma įgyvendinama palaipsniui – kiekvienai naujai kartai amžius bus didinamas po 3 mėnesius, kol 2030 m. pasieks 64 metus. Taip pat, pasak portalo „Voxeurop“, jei žmogus per gyvenimą nesukaups reikiamo stažo, visą pensiją galės gauti tik sulaukęs 67 metų.  

„Prancūzijoje taip pat įvestas nutarimas leisti palaipsniui išeiti į pensiją, sudarant sąlygas dirbti ne visą dieną, jeigu asmeniui suėjo 60 metų. Šalyje leidžiama dirbti ir jau į pensiją išėjusiems asmenims – gauti tiek pensiją, tiek atlyginimą. 2022 m. taip dirbo 3,8 proc. pensininkų“, – sakė Sarah Rost. 

Nepaisant augančio vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo, jis vis dar nesiekia ES vidurkio – 2023 m. Prancūzijoje dirbo 58,4 proc. vyresnio amžiaus žmonių, palyginti su 63,9 proc ES vidurkiu. Tarp 55–61 metų amžiaus gyventojų 21 proc. šalyje yra nei dirbantys, nei pensininkai – dažniausiai dėl sveikatos, tačiau kai kada – savo noru. 

Graikai kovoja su nelegaliu darbu 

Graikijos portalo „Efsyn“ žurnalistai pastebi, kad šalyje dirbančių vyresnio amžiaus asmenų – mažuma, tačiau, pasak žurnalistės Lena Kyriakidi, statistika gali būti ne tiksli, mat šalyje kovojama su nelegaliu darbu.  

„2023 m. Naujosios demokratijos vyriausybė bandė kovoti su nelegaliu senjorų darbu panaikindama 30 proc. pensijos mažinimą dirbantiems vyresnio amžiaus gyventojams. Šis sprendimas labiausiai paveikė dideles pajamas gaunančius darbuotojus, nes nuo šiol jie moka papildomą 10 proc. mokestį nuo darbo užmokesčio, be įprastų socialinių įmokų. Pavyzdžiui, vadovas, gaunantis 3 000 eurų atlyginimą ir 800 eurų pensiją, anksčiau netekdavo 240 eurų, nurašant nuo pensijos, o dabar netenka 300 eurų, nurašant nuo atlyginimo“, – nesėkminga reforma dalijasi žurnalistė. 

Praėjusiais metais Darbo įstatymo projektas atnaujintas. L. Kyriakidi teigimu, įtrauktos nuostatos, siekiančios apsaugoti dirbančius vyresnio amžiaus asmenis nuo papildomų pajamų nurašymo.  

ELTA inf.