Vasaros karščiai dažnai atneša ne tik saulę, bet ir nemalonius fizinius pojūčius. Vienas iš jų – tinimas. Apsunkusios kojos, pabrinkusios kulkšnys, patinęs veidas ar net rankos – tai pojūčiai, kuriuos daugelis žmonių nurašo sūriam maistui ar tvankiai dienai. Tačiau tinimas – ne tik sezoninis diskomfortas. Jis gali būti pirmasis signalas apie širdies, inkstų, venų sistemos ligas ar net netinkamai parinktų vaistų poveikį.

Vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė perspėja, kad tinimas gali būti ne tik laikinas diskomfortas, bet ir svarbus signalas apie gilesnius organizmo procesus.

„Vasarą tinimą dažniausiai sukelia išsiplėtusios kraujagyslės – taip kūnas bando reguliuoti temperatūrą, o skysčiai ima kauptis audiniuose. Dėl to dažniausiai nukenčia žemiausios kūno vietos – kulkšnys, pėdos, blauzdos, ypač jei diena praleidžiama ilgai stovint ar sėdint. Be to, prakaituodami netenkame ne tik vandens, bet ir elektrolitų, o jų disbalansas dar labiau skatina patinimus“, – teigia ji.

Kada reikia gydytojo pagalbos?

Vis dėlto ne visada tinimas reiškia tik karštį ar nuovargį. Tam įtakos gali turėti darbo pobūdis, netinkama avalynė, mityba ar net besimptomės lėtinės ligos.

„Pavyzdžiui, aukštakulnės basutės, kurios vasarą ypač mėgstamos, apriboja blauzdos raumenų veiklą ir apsunkina veninio kraujo grįžimą į širdį – dėl to vakare tinimas tampa neišvengiamas. O kai kuriems tai gali būti ir pirmas rimtesnių širdies, inkstų ar kepenų veiklos sutrikimų požymis“, – pastebi vaistininkė.

Jei patinimas išlieka net ir po nakties poilsio, o kartu jaučiamas sunkumas, dilgčiojimas, keičiasi odos spalva ar struktūra – tai jau signalas, kad organizmas perspėja apie galimą sutrikimą.

„Ypač rimtai reikėtų vertinti atvejus, kai patinusi tik viena koja, įspaudus pirštu lieka ilgai neišnykstanti duobutė, arba kartu atsiranda ir kiti simptomai: dusulys, temperatūros pakilimas, spaudimas krūtinėje ar sutrikęs šlapinimasis. Būtent tokiais atvejais reikėtų nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją“, – akcentuoja I. V. Aukštikalnienė.

Galimas vaistų šalutinis poveikis

Neretai tinimo priežastis slypi ir vaistuose. Kai kurios medikamentų grupės, pavyzdžiui, vaistai nuo kraujospūdžio, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, hormoniniai preparatai ar tam tikri antidepresantai, gali sukelti tinimą kaip šalutinį poveikį.

„Neseniai pas mus apsilankė jauna sportuojanti moteris – pradėjo tinti kulkšnys, pėdos, blauzdos, nors nei darbo pobūdis, nei gyvenimo būdas to nepaaiškino. Pasirodo, neseniai jai buvo paskirtas naujas antihipertenzinis vaistas, o būtent ta grupė dažnai sukelia tinimą. Gydytojas pakeitė vaistus, o po savaitės moteris sugrįžo dėkodama – simptomai visiškai išnyko“, – pasakoja I. V. Aukštikalnienė.

Kitas vaistininkės pateikiamas pavyzdys – jaunas vyras, kuris skundėsi kojų sunkumu ir tinimu po dienos statybvietėje. Karštą vasaros dieną jis dirbo lauke be jokios pertraukos.

„Pasiūliau jam gelį su heparinu – jis vėsina, sumažina uždegimą ir pagerina kraujotaką. Taip pat rekomendavau flavonoidų pagrindu pagamintus vaistus, kurie stiprina kraujagyslių sieneles. Tokie preparatai gali būti naudojami tiek ūminiams simptomams mažinti, tiek ir ilgalaikiam gydymui“, –aiškina ji.

Kaip išvengti tinimo?

Vienas svarbiausių būdų norint išvengti tinimo – dėvėti kompresines kojines. Jos ypač rekomenduojamos keliaujant, ilgesnių skrydžių metu, ilgai stovint ar sėdint – aktualu ir biuro darbuotojams, ir mokytojams, gydytojams ar padavėjams.

„Taip pat kompresinės kojinės būtinos nėščiosioms, po hospitalizacijos ar tiems, kurie turi lėtinių venų ligų. O jei tinimas jau pasireiškė – padėti gali specialūs geliai, kurie naudojami vakare arba po ilgos dienos. Geliai su vėsinančiomis medžiagomis arba heparinu padeda atvėsinti, sumažinti uždegimą, pagerinti kraujotaką. Juos verta turėti vaistinėlėje kaip greitos pagalbos priemonę“, – pataria I. V. Aukštikalnienė.

Limfos ir kraujo tekėjimą galima pagerinti ir be vaistų – tam tinka tiek limfodrenažiniai masažai, tiek paprastas fizinis aktyvumas. Vaistininkė rekomenduoja rinktis ėjimą, plaukimą, net kontrastinį dušą, kuris treniruoja kraujagysles ir skatina mikrocirkuliaciją.

„Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti ir specialius vaistus, tačiau tokius reikėtų vartoti tik pagal individualų poreikį ir su gydytojo rekomendacija“, – atkreipia dėmesį ji.

Pagalbos galima ieškoti ir papildų lentynose – dilgėlių ar spanguolių ekstraktai, citrusiniai bioflavonoidai ir mineralų kompleksai gali padėti sureguliuoti skysčių apykaitą. Vis dėlto net ir tokie papildai negali pakeisti kasdienės mitybos.

„Į mitybą verta įtraukti daugiau šviežių daržovių, vaisių, uogų – ypač mėlynes, citrusinius vaisius, špinatus, agurkus, salierus, česnakus. Jie padeda palaikyti tinkamą skysčių balansą ir mažina riziką susirgti kraujagyslių ligomis“, – primena vaistininkė.

BNS inf.