Prieš du dešimtmečius sukelta daugiabučių renovacijos banga vos ritasi. Lietuvoje yra per 30 tūkst. daugiabučių, iki šiol renovuota 4225. Tokiais tempais visų daugiabučių renovacija užsitęs iki 2100 m., paskutinieji, nesulaukę eilės, greičiausiai sugrius. Visiškai suprantamas ES ir Lietuvos institucijų noras skatinti sovietinių daugiabučių modernizavimą, nes juose sunaudojama itin daug šilumos, daugelio nusidėvėjimas kritinis, balkonai - avariniai, apie gyvenimo komfortą nėra ko kalbėti. Vos gyvą renovacijos bangą vis bando suaktyvinti įvairiomis priemonėmis: steigiamos įvairios institucijos, kuriamos programos, teikiama finansinė parama, daug kalbama apie kvartalinę renovaciją. Naujausia renovacijos vizija – skydinė renovacija.

Partnerių turinys

Kas tai yra? Ar skydinė renovacija taps išsigelbėjimu?

Kas yra skydinis namas daugmaž įsivaizduojame – tai iš atskirų, gamykloje paruoštų skydų suręstas pastatas. Skydinės renovacijos esmė – gamykloje paruoštais skydais apdengtos, tarsi aprengtos daugiabučio sienos, stogas. Tik šiuo atveju skydai atlieka apšiltinimo sluoksnio ir fasadų apdailos funkcijas. Pagrindiniai privalumai – skydų gamyba vyksta uždarose patalpose ir, lyginant su tradiciniu šiltinimu bei apdaila - greitesnis montavimas. Skydinę renovaciją prieš 7 m. pradėjo estai, apvilkę skydais porą bendrabučių ir porą daugiabučių. Kitose šalyse taip pat būta bandymų, bet, įsisavinus ES lėšas pilotiniams projektams, kol kas nė viena ES šalis negali pasigirti skydinės renovacijos proveržiu.

Lietuvoje Aplinkos projektų valdymo (APVA) agentūra, administruojanti daugiabučių atnaujinimo projektus, 2023 m. rudenį paskelbė kvietimą teikti paraiškas namų atnaujinimui su skydais, tam skirta net 200 mln. Eur.

Buvo gauta 11 paraiškų, įgyvendinimui atrinkti 7 pastatai: 2 daugiabučiai Vilniuje ir 1 Utenoje bei 4 viešieji pastatai (Vilniuje, Kauno bei Utenos raj.). Šie pastatai - pilotiniai projektai, jų atnaujinimui skirta 10 mln. Eur.

Gyventojams ir specialistams kyla daugybė klausimų, ar iš tiesų daugiabučių atnaujinimas skydais bus išsigelbėjimas ar bent renovacijos pagreitinimas, nes yra daug ribojančių faktorių. Skydinė renovacija, bent kol kas, 20 – 30% brangesnė už tradicinius renovacijos būdus, reikalinga didesnė parama, nėra projektuotojų, skydų gamintojų konkurencijos.

Dėl gaisrinės saugos rekomenduojama skydais dengti nesudėtingos stačiakampio formos, ne aukštesnius kaip 26,5 m, iki 5 aukštų pastatus. Sienos - monolitas, gelžbetonio ar silikatinių plytų mūras, jis turi būti pakankamai tvirtas skydų atramoms įtvirtinti. Prie namo turi būti pakankamai erdvės technikai, kuri kelia skydus.

Statybinės fizikos dėsnių irgi niekas neatšaukė. Skydų atramai ir tvirtinimui naudojami metaliniai ankeriai tampa šilumos tilteliais, kurie sumažina termoizoliacijos efektyvumą. Svarbiausia - bet kokia fasadų šiltinimo sąlyga yra glaudžiai, be tarpų prie paviršiaus prigludusi termoizoliacinė medžiaga. Kad skydas gerai priglustų, iki 40 mm pagrindo paviršiaus nelygumams išlyginti reikalingas kompensacinis mineralinės vatos sluoksnis, nelygumai turi būti ne didesni kaip 40 mm per skydo aukštį ir ilgį, jei didesni – reikia lyginti tinku ar kita medžiaga. Tuo tarpu ne vienas projektuotojas tvirtina, kad senų daugiabučių sienos itin kreivos, kartais nelygumai siekia iki 15 cm.

Sienos turi būti atitinkamai paruoštos – išdžiovintos, išlygintos, be samanų, pelėsių, jei jų yra, turi būti nupurkštos fungicidais, siūlės tarp blokų hermetizuotos. Uždarius drėgmę, galima sulaukti ne daugiau šilumos, bet pelėsių.

Kaip išspręsti balkonų apšiltinimą? Rekomendacijose kai kuriuos balkonus siūloma pašalinti, kai kuriuos priglausti prie sienų kaip atskiras konstrukcijas. Skyduose turi būti įmontuoti nauji langai, o tai reiškia papildomas išlaidas gyventojams - tektų išmesti turimus. Standartinių skydų nėra, kiekvienas namas skenuojamas, skydai gaminami individualiai, o renovacijos darbai - ne tik skydų uždėjimas.

Apskaičiuota, kad skydinė renovacija kone trečdaliu brangesnė nei tradicinė. APVA suskaičiavo, kad skydinio fasado kv. metro kaina siekia 215 Eur, tradicinio vėdinamo fasado – 175 Eur, o tinkuojamo fasado – mažiausia.

Techninių klausimų yra ir daugiau, tačiau visi jie veda prie esmės – vardan ko kuriama nauja technologija, išleidžiamos didžiulės sumos? Dėl darbo greičio ar dėl ES lėšų įsisavinimo?

Lietuvoje renovaciniai skydai gaminami nuo 2023 m., jie tapo medienos pramonės įmonių beveik standartine gamyba. skydus gaminančios įmonės galėjo gauti iki 10 mln. Eur ES finansuojamos programos paramos. Iš viso šiai priemonei skirta 50 mln. Eur. Bet tai kita tema, kelianti ne mažiau klausimų.

Skaičiuojant milijonus skiriamus nepatikrintai technologijai, kyla klausimas, kodėl daugiabučių atnaujinimo problema nesprendžiama iš esmės? Jei pinigai būtų skirti ne skydams, o, pavyzdžiui, administravimo sistemos sukūrimui, gal renovacijos jūra įsisiūbuotų?

Architektas Audrys Karalius prieš gerą dešimtmetį kalbėjo, jog „daugelis tokių pastatų yra pasmerkti, jeigu nebus pasirinktas Švedijos kelias, kurį apibūdinčiau kaip kooperacijos ar saikingo socializmo kelią. Tai reiškia, kad teisinė sistema leidžia savivaldybei ir/ar administruojančiai įmonei pastatą renovuoti greitai ir iš esmės. Tokiu atveju galima racionaliai spręsti visus ūkinius reikalus – nuo vaikų aikštelių iki šilumos mazgo, fasado ar automobilių statymo. Aš taip pat manau, kad jeigu Aplinkos ministerija nueis taškinio modernizavimo keliu, esmingo daugiabučių pagerinimo nesulauksime arba pagal investuotas lėšas jis bus neproporcingai menkas ir neilgalaikis.

Nelinkėčiau, kad susidarytų situacija, kai valdžia pati sau viena nusprendžia, kaip renovuoti begalinį mūsų daugiabutyną, o architektai kviečiami po to, kad viską gerai padarytų. Po to architektams nebėra ką veikti, jie gali pabūti nebent tik pinigų duobkasiais. Architektas turėtų dalyvauti gyvenamosios aplinkos gerinimo procese nuo pat pradžių. Racionalu būtų greta inžinerinių ir resursų taupymo problemų spręsti ir esmingesnius gyvenamosios aplinkos kokybės klausimus, orientuotus į ilgesnę perspektyvą“.