Nemažai moterų į gydytojus vis dar kreipiasi dėl tariamų menstruacijų ciklo sutrikimų, kurie dažnai pasirodo esantys natūralūs ciklo svyravimai arba tiesiog neteisingo skaičiavimo rezultatas. Medikų teigimu, susidūrus su bet kokiomis abejonėmis svarbiausia pasikliauti specialistais, o ne interneto platybėse sklandančiais patarimais.

Akušerės-ginekologės GintarėsČipinienės teigimu, normalus moters ciklas gali trukti nuo 21 iki 35 dienų. Jei moteris nežymi savo ciklo kalendoriuje ir nežino, kaip tiksliai jį skaičiuoti, dažnai galiausiai tai sukelia nerimą. Pavyzdžiui, jei ciklas trunka 21 dieną, natūralu, kad kraujavimas per vieną kalendorinį mėnesį gali pasikartoti du kartus. Ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos iki kitų mėnesinių pirmos dienos.

„Moterys dažnai kreipiasi dėl sutrikusio menstruacijų ciklo – teigia, kad mėnesinės nereguliarios arba kad kraujuoja du kartus per mėnesį. Tačiau pradėjus kalbėtis paaiškėja, kad su ciklu viskas gerai – tiesiog moteris netinkamai jį apskaičiuoja. Prieš ateinant pas ginekologą labai svarbu žinoti paskutinių mėnesinių pirmąją dieną, nes gimdos ir kiaušidžių būklė keičiasi priklausomai nuo ciklo fazės. Gydytojui žinant, kokia tai ciklo diena, lengviau vertinti ultragarso vaizdus ir tiksliau nustatyti, ar viskas vyksta fiziologiškai“, – teigia G. Čipinienė.

Sutrikimų priežastys – įvairiausios

Ciklo sutrikimus gali sukelti gyvenimo būdo veiksniai: labai intensyvus fizinis krūvis, staigus svorio kritimas ar greitas svorio prieaugis. Artėjant vasarai ir vadinamajam „bikinių sezonui“, jei moterys labai riboja mitybą ir stengiasi greitai numesti svorio – tai dažnai paveikia menstruacijų ciklą.

Menstruacinio ciklo sutrikimai taip pat dažni paauglystėje. Pirmus dvejus metus po pirmųjų mėnesinių ciklas dažnai būna nereguliarus. Panašios problemos dažnai prasideda ir perimenopauzėje – nemaža dalis moterų jau po 40-ties metų ima jausti ciklo pokyčius ir turi įvairių nusiskundimų.

„Nenormalų kraujavimą taip pat gali sukelti įvairios priežastys: gimdos polipai, endometriozė, miomos, kiaušidžių cistos, gimdos piktybiniai navikai. Tam įtakos gali turėti ir kitos ligos – kraujo krešumo sutrikimai, endokrininės sistemos ligos, kiaušidžių funkcijos sutrikimai, perimenopauzė, nėštumas, tam tikrų vaistų ar kontraceptikų vartojimas, traumos, gimdos kaklelio patologijos ir kt.“, – vardija G. Čipinienė.

Gyvenimo būdo įtaka hormonams ir gydymas

Ciklo pokyčius gali lemti kelionės, laiko juostos pasikeitimai ir stresas, tačiau tai gali būti ir rimtesnių sutrikimų ženklas. Apsilankymas pas gydytoją padeda išsiaiškinti priežastis.

Todėl pirmasis žingsnis – atlikti nėštumo testą. Ne kartą yra pasitaikę situacijų, kai moteris „pasikonsultavusi“ su vadinamuoju daktaru „Google“ pati sau priskiria rimtą ligą, o apsilankiusi pas gydytoją sužino, kad laukiasi“, – pastebi akušerė-ginekologė.

Hormonų disbalanso pokyčiai stipriai paveikia moterų savijautą – tiek fizinę, tiek emocinę. Ypač tai išryškėja artėjant menopauzei: moterys skundžiasi prastu miegu, naktiniu prakaitavimu, karščio bangomis. Taip pat dažni padidėjęs emocingumas, atminties pokyčiai, gausus ar nereguliarus kraujavimas, sumažėjęs libido bei svorio augimas.

„Gydytojas vertina ne tik hormoninius pokyčius, bet ir gyvenimo būdą. Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir poilsio režimas yra svarbūs hormoniniam balansui. Dažnai pakanka šių paprastų pokyčių, tačiau kai kuriais atvejais reikalingas hormonų gydymas“, – sako G. Čipinienė.

Hormonų sutrikimai gydomi atitinkamais hormonais, pavyzdžiui, skydliaukės ligos – skydliaukės hormonais, o kiaušidžių sutrikimai – lytiniais hormonais.

Jei nustatoma organinė priežastis – polipas, cista ar mioma – dažnai prireikia minimaliai invazinių operacijų. Polipai ir miomos dažniausiai šalinami histeroskopu, o kiaušidžių cistos – laparoskopiniu būdu. Tai šiuolaikiniai, saugūs ir mažai traumuojantys metodai, po kurių dauguma pacienčių į įprastą kasdienę veiklą gali grįžti labai greitai – neretai net tą pačią dieną ar per kelias dienas po operacijos.

Moters kūnas kalba – svarbu jį išgirsti. Nereguliarus ciklas, stiprus kraujavimas, fizinis diskomfortas ar emociniai svyravimai neturi tapti kasdienybe. Jei jaučiama, kad „kažkas ne taip“ – būtina pasitikrinti. Laiku atlikti tyrimai padeda išvengti ilgalaikių sveikatos problemų.

BNS inf.