Nors fizinės parduotuvės tebėra lietuvių mėgstamiausia pirkimo vieta, pirkimas per socialinę mediją tampa vis populiaresnis, rodo finansinių technologijų platformos „Adyen“ mažmeninės prekybos ataskaita „Retail Report 2025“. Įdomu tai, kad šią tendenciją skatina ne tik jaunoji karta – vyresnio amžiaus žmonės taip pat aktyviai priima šiuos pokyčius.

Pirkimas socialiniuose tinkluose reiškia produktų ar paslaugų paiešką ir pirkimą tiesiogiai per socialinių tinklų platformas, neišeinant iš programėlės. Nors anksčiau šis pirkimo būdas buvo siejamas daugiausia su jaunesniais žmonėmis, dabar juo naudojasi ir vyresniosios kartos. Jauni žmonės, ypač 16-19 metų amžiaus, vis dar yra socialinės komercijos lyderiai – daugiau nei pusė jų reguliariai perka šiuo būdu. Tačiau beveik trečdalis 60-ies metų amžiaus ir 17 proc. 70-ies metų amžiaus ar vyresnių lietuvių taip pat bent kartą per mėnesį perka per socialinę mediją.

Kryžminė elektroninė komercija tampa norma

Remiantis tyrimu, Lietuvos vartotojai demonstruoja įvairų pirkimo elgesį, nors fizinės parduotuvės tebėra mėgstamiausia aplinka. Daugiau nei trečdalis žmonių teikia pirmenybę fiziniams mažmeninės prekybos taškams, kiek daugiau nei penktadalis – internetinėms parduotuvėms, o likusieji neturi konkrečių pageidavimų.

Ekspertas Tobias Lindh sako, kad tai parodo, jog patogumas ir prieinamumas tampa svarbiais veiksniais vartotojų pirkimo sprendimuose – svarbiausia yra sklandi pirkimo patirtis, nepriklausomai nuo kanalo.

Jis pabrėžia, kad mažmenininkai, norintys augti, turi sugebėti reaguoti į besikeičiančius pirkimo įpročius.

„Nors jaunesnės, į skaitmenines technologijas linkusios kartos, natūraliai aktyviau naudoja socialinę mediją apsipirkimui, akivaizdu, kad vyresni vartotojai taip pat priima naujus kanalus. Ambicingi prekybininkai turi investuoti į sprendimus, kurie leistų jiems pasiūlyti sklandžią apsipirkimo patirtį visoms amžiaus grupėms“, – sako T. Lindh.

Duomenimis pagrįstos strategijos kaip konkurencinis pranašumas

Vartotojams vis dažniau migruojant iš vieno kanalo į kitą, mažmenininkams tampa vis svarbiau suprasti jų elgesį visoje pirkimo kelionėje, įskaitant tai, kaip klientai pereina iš vieno kanalo į kitą. Tyrimas rodo, kad beveik 40 proc. Lietuvos vartotojų tikisi galimybės pirkti iš mažmenininkų per kelias platformas – socialinę mediją, mobiliąsias programas ar interneto svetaines.

„Internetinėse parduotuvėse duomenis rinkti lengviau, bet norint suprasti vartotojų, apsipirkinėjančių fizinėse parduotuvėse, elgesį, reikalingi nauji technologiniai sprendimai“, – pažymi T. Lindh.

Jis atkreipia dėmesį, kad įmonės, gebančios rinkti ir analizuoti duomenis iš įvairių kanalų, gali pasiūlyti labiau individualizuotą ir efektyvesnę pirkimo patirtį, pavyzdžiui, internete rekomenduoti produktus, kuriuos klientas anksčiau išbandė parduotuvėje.

Beveik trečdalis Lietuvos vartotojų taip pat teigia, kad jie būtų lojalesni prekių ženklams, jei galėtų iš karto ir patogiai įsigyti socialiniuose tinkluose matytą produktą internetinėje parduotuvėje.

Pasak T. Lindh, mažmeninės prekybos pasaulis įžengė į erą, kai kiekviena pirkimo patirtis turėtų būti protinga, sklandi ir apimti visus kanalus, o ne apsiriboti tik įmonės fizinėmis parduotuvėmis.

„Socialiniai tinklai nebėra tik jaunimo žaidimų aikštelė – jie tampa visų amžiaus grupių vartotojų apsipirkimo aplinka“, – daro ekspertas.

Pranešimas spaudai.