Kai kalbame apie alimentus, kalbame ne apie skolą – kalbame apie vaikų teisę į išlaikymą. Tuo įsitikinusi mama Daiva, auginanti du sūnus – 12-os ir 16-os metų. Tačiau nuo 2024 m. pabaigos įsigaliojusi vadinamoji „skolų atostogų“ tvarka leidžia alimentų nemokantiems asmenims dukart po pusmetį išvengti priverstinio išieškojimo. Tai, anot Daivos, pavojinga praktika, tiesiogiai paliečianti vaikų gerovę.

Daiva pasakoja, kad su vaikų tėvu kartu gyveno daugelį metų – susituokė jau susilaukę vaikų. Per visą šį laiką jis prie šeimos biudžeto visiškai neprisidėjo.

„Jis nuolat žadėdavo įsidarbinti, bet planą vis atidėdavo. Aš buvau ta, kuri išlaikė ne tik vaikus, bet ir jį – tris butus pardaviau, kad galėtume pragyventi. Jis buvo lyg mano trečiasis „vaikas“, kurį turėjau išlaikyti“, – prisimena ji.

Galiausiai, kai skolos ėmė slėgti ir moteris pareikalavo vyro finansinio indėlio, santykiai nutrūko – vyras susirado kitą moterį ir išėjo. Tai nutiko parėjusių metų vasarą. Nors alimentai buvo priteisti dar gerokai anksčiau – vienam vaikui nuo 2008 m., kitam nuo 2015 m. – vaikų tėvas jų niekada nemokėjo.

„Mes kartu gyvenome, todėl jis manė, kad jam nieko nereikės grąžinti. Per 15 metų jis buvo dirbęs tik dvejus metus. Prieš tai buvusiuose santykiuose jis taip pat turėjo vaiką, tačiau alimentų jam irgi nemokėjo“, – sako Daiva.

„Skola“ – netinkamas žodis

Iš pradžių moteris bandė taikiai susitarti, tačiau vėliau kreipėsi į policiją dėl tėvo vengimo vykdyti pareigą išlaikyti vaikus. Galiausiai vyras įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju. Didžiąją dalį jo pajamų sudaro komandiruotpinigiai, kuriuos gaunant patogu išvengti skolų mokėjimo. Tik po nuolatinių prašymų pavyko susitarti dėl periodinių išmokų ir dalies skolos grąžinimo.

„Viskas priklauso tik nuo jo geros valios. Darbovietės keičiasi, jis padirba du–tris mėnesius ir vėl išeina. Nenori dirbti. O jei jau dirba – greitai prašo atostogų. Ir ką reiškia, kai dabar jam dar ir „skolų atostogos“ gali būti suteiktos?“, – stebisi mama.

Vadovaujantis „skolų atostogų“ tvarka, alimentų skolininkas gali pusmetį nemokėti išlaikymo, o priverstinis išieškojimas tuo metu nevykdomas. Tačiau, kaip pabrėžia Daiva, vaikų poreikiai tuo laikotarpiu niekur nedingsta.

„Jei valstybė leidžia tėvui neprisidėti prie vaiko išlaikymo, ji privalo dengti visą vaikui priteistą sumą, o ne tik simbolinius Sodros mokamus 126 eurus per mėnesį. Anksčiau vaiko išlaikymo išmoka siekė 99 eurus. Valstybė neturi būti pagalbininkė tiems, kurie vengia atsakomybės prieš vaiką“, – įsitikinusi moteris.

Kai tėvas „atostogauja“, vaikai negali sirgti

Pasak Daivos, jos realybė – labai skaudi. Ji prisimena, kai vaikas susirgo plaučių uždegimu, reikėjo vienų, kitų vaistų, bet tuo metu šeimos finansinė padėtis buvo itin prasta.

„Prašiau vaikų tėvo padėti, bet jis atsisakė. Tai kaip čia išeina – jis atostogauja, o mano vaikas neturi vaistų?“, – kalba ji.

Šiandien vyras vaikams skolingas apie 35 tūkst. eurų. Abiem sūnums vyras įpareigotas per mėnesį mokėti 720 eurų, tačiau šios išmokos mokamos ne nuosekliai, o tik kai skolininkas to nori.

„Viskas priklauso nuo jo nuotaikos. Pirmoje darbovietėje jis pats rašė prašymą išskaičiuoti tūkstantį eurų įsiskolinimo, plius periodines išmokas. Pusmetį alimentus mokėjo. Antroje darbovietėje – jau ne. Ši nesutinka dengti skolos, nors yra įtrauktas ir antstolis. Darbdavys net pataria, kaip išvengti išskaitymų – siūlo atsidaryti kitą sąskaitą. Tai sąmoningas išsisukinėjimas“, – teigia pašnekovė.

Moteris priduria, kad tai ne pavienis atvejis. Ji mato, kaip ir kitos moterys socialinių tinklų grupėse ieško išeičių – vargsta, bylinėjasi.

„Tas skolininkas jau ir taip atostogavo, jei jam susidarė skola. Dabar jis įsidarbina ir vėl gauna „skolų atostogas“ – tai visiškai nelogiška“, – sako ji.

Pagerėtų vaikų gyvenimo sąlygos

Daiva pasakoja, kad jos vaikai nori gyventi kaip visi – sportuoti, lankyti būrelius, važiuoti atostogų.

„Norėčiau, kad jie kada nors pamatytų tikrą palmę. Dabar geriausiu atveju nuvažiuojame prie Baltijos jūros. Klasiokai giriasi, kad buvo Turkijoje ar Ispanijoje, o mes džiaugiamės kelione į Palangą. Ir ką kalbėti apie rugsėjo pirmąją – kuprinė, sportinė apranga, avalynė. Viskas kainuoja“, – dalijasi ji.

Moteris atvira – vaikų gerovė smarkiai pagerėtų, jei būtų gaunami alimentai. Jie galėtų oriai gyventi – skaniau pavalgyti, apsirengti kaip jų bendraamžiai.

„Dabar dažnai renkuosi pigesnius drabužius, stengiuosi taupyti, negaliu sau leisti net paprastų dalykų“, – teigia ji.

Daiva stengiasi vaikams nesakyti visos tiesos – nenori jų nuteikti prieš tėvą. Jie galvoja, kad tėtis padeda, tačiau kartais atžaloms tenka išgirsti pokalbius telefonu, kuomet tėvai ginčijasi dėl pinigų.

„Dalijuosi šia istorija ne tik dėl savęs. Dieve, kaip kitos moterys vargsta. Jų tiek daug, kurios bijo, nežino, kur kreiptis, arba tiesiog jau pavargo nuo kovos“, – užbaigia ji.

Pranešimas spaudai.