Vasara – tai ne tik atostogų ir poilsio laikotarpis, bet ir metas, kai daugelio šalies gyventojų finansinė padėtis patiria sezoninių pokyčių. Nors šiltuoju metų laiku išaugusios išlaidos dažnai siejamos su aktyvesniu vartojimu, svarbų vaidmenį atlieka ir  reikšmingi ekonominiai procesai. Šiemet dalis jų gyventojams atneš finansinį atokvėpį, tačiau neišvengiamai atsiras ir naujų iššūkių, galinčių paveikti gyventojų išlaidų struktūrą bei vartojimo įpročius.

Rūta Ežerskienė

Kainų mažėjimas – tik aprangos sektoriuje

Vasarą gyventojų vartojimo įpročiai pastebimai keičiasi – dažniau planuojamos kelionės, lankomasi restoranuose, daugiau lėšų skiriama laisvalaikiui ir pramogoms. Toks elgesys yra natūralus, ypač turint omenyje, kad šiltasis sezonas Lietuvoje trunka neilgai. Vis dėlto šiemet šį vartojimo impulsą lydės ir tam tikri iššūkiai, susiję su ekonomine aplinka – gyventojų finansinę padėtį lems tiek palankūs, tiek sudėtingesni veiksniai.

Prognozės rodo, kad šią vasarą kainų mažėjimo galima tikėtis tik aprangos prekių sektoriuje, kuriame nuo metų pradžios stebimas kainų kritimas ir jau fiksuojama defliacija. Tai gali būti susiję su atsargesniu vartojimu. Infliacijai vėl įgavus pagreitį, dalis gyventojų apribojo išlaidas nebūtinoms prekėms, tarp  jų – ir drabužiams. Tad sumažėjusi paklausa skatina prekybininkus peržiūrėti kainodarą ir taikyti daugiau nuolaidų.

Tuo tarpu paslaugų kainos, priešingai nei prekių, augs sparčiau. Prognozuojama, kad jų metinis augimas sieks apie 6 proc. Šį kainų augimą lems keli pagrindiniai veiksniai: didėjantis darbo užmokestis bei dėl sezoniškumo išaugusi paslaugų paklausa. Dėl to gyventojai turės skirti daugiau lėšų laisvalaikio veikloms – pramogoms, maitinimo paslaugoms ir apgyvendinimui.

Infliacija augs kartu su atlyginimais

Infliacija ir toliau išlieka vienu svarbiausių veiksnių, darančių įtaką gyventojų finansinei padėčiai. Po gana ramių 2024 metų, kai metinė infliacija siekė vos 0,9 proc., šiemet stebimas spartesnis kainų augimas. Pirmąjį metų pusmetį infliacija kiekvieną mėnesį viršijo 3 proc. , o prognozuojama, kad metų vidurkis sieks 3,5 proc. 

Šį augimą lemia keli pagrindiniai veiksniai – 12 proc. padidėjusi minimali mėnesinė alga bei išaugę akcizai, ypač degalams. Pastarieji didina tiekimo bei transporto išlaidas, kurios ilgainiui atsispindi vartotojams taikomose kainose. 

Vienas iš pagrindinių veiksnių, tiesiogiai lemiančių gyventojų finansinę gerovę, yra darbo užmokestis. Gera žinia ta, kad atlyginimai ir toliau nuosekliai auga. 2024 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo net 10,4 proc., o šiemet prognozuojamas 7 proc. augimas. Tiek pernai, tiek šiemet atlyginimai kils sparčiau nei kainos, todėl gyventojų perkamoji galia toliau didės. Vis dėlto šiemet šis augimas bus nuosaikesnis, nes infliacijos poveikis bus labiau juntamas nei pernai.

Mažėjančių palūkanų laikotarpis baigiasi

Teigiamų pokyčių gyventojų finansams tikimasi ir dėl palūkanų mažėjimo. 2025 m. pradžioje EURIBOR siekė 2,8 proc., o šiuo metu jis yra sumažėjęs iki 2 proc. Nors rinkos dalyviai prognozuoja, kad iki rudens Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų daugiau nemažins, neatmetama galimybė, kad rugsėjį jos bus dar kartą sumažintos iki 1,75 proc. Toks palūkanų lygis laikomas neutraliu – palaikančiu ekonomikos augimą, bet neskatinančiu infliacijos.

Tikėtina, kad tai bus paskutinis palūkanų mažinimo žingsnis. Naujausios rinkos prognozės rodo, kad 3 mėn. EURIBOR iki metų pabaigos sumažės nuo dabartinių 1,94 proc. iki 1,93 proc., o vėliau išliks ties 1,8 proc. lygiu.

Šie pokyčiai itin svarbūs Lietuvos gyventojams – net 98 proc. naujų būsto paskolų šalyje išduodamos su kintamomis palūkanomis. Todėl mažėjantis EURIBOR tiesiogiai lems mažesnes įmokas už būsto, lizingo paskolas.  

Mažesnės įmokos ne tik palengvina asmeninių finansų valdymą, bet ir suteikia daugiau galimybių planuoti didesnius pirkinius. Kadangi palūkanos yra arti šio ciklo žemiausio taško, šiuo metu yra palankus metas svarstyti didesnės vertės pirkinius.

ELTA inf.