6 mėnesių EURIBOR rodiklis, prie kurio Lietuvoje dažniausiai „pririštos“ būsto paskolos, pirmą kartą nuo pat 2022 m. rudens nusileido iki 2 proc. ribos. 2023 metų spalį tarpbankinio skolinimosi norma buvo pakilusi iki 4,14 procento – palyginti su minėtu laikotarpiu, mėnesio įmoka už vidutinę būsto paskolą vien dėl EURIBOR pokyčio jau sumažėjo apie 120 eurų.

„Su EURIBOR tiesiogiai susieta absoliuti dauguma paskolų – šis rodiklis aktualus tiek paskolas imančiam verslui, tiek būsto pirkėjams. Tarpbankinio skolinimosi normai mažėjant jau pusantrų metų, automatiškai mažėja ir už paskolas mokamos mėnesinės įmokos. Kaip rodo skaičiavimai, EURIBOR sumažėjimas leidžia „atlaisvinti“ apčiuopiamas sumas būsto kreditus paėmusių Lietuvos šeimų biudžetuose, per metus viršijančias ir 1000 eurų“, – sako bankininkas Julius Ivaška.

Sutaupoma 100 ir daugiau eurų kas mėnesį

Bendrą būsto paskolų palūkanų normą sudaro banko taikoma marža ir EURIBOR. Nors per dvejus metus rinkoje sumažėjo ir bankų taikomos vidutinės maržos dydis, tačiau kur kas didesnį poveikį gyventojų piniginėms turėjo ženklus EURIBOR smukimas.

„Kaip pavyzdį imkime rinkos vidurkį daugmaž atitinkančią tipinę būsto paskolą – 110 tūkst. eurų kreditą, suteiktą 20 metų periodui. Prieš dvejus metus tokią paskolą su 1,8 proc. dydžio banko marža paėmęs vartotojas 2023 m. spalį bankui turėjo grąžinti apie 780 eurų dydžio įmoką. Tuo tarpu šiuo metu net ir likus tai pačiai banko maržai dėl EURIBOR pokyčio įmoka siektų apie 660 eurų. Tai reiškia per mėnesį 120 sutaupomų eurų, o per metus ši suma siekia net 1440 eurų“, – skaičiuoja J. Ivaška.

Net jei paskolos suma yra mažesnė, o kitos sąlygos – identiškos, vis tiek daugeliu atveju galima sutaupyti šeimos ūkiui reikšmingą sumą. Pavyzdžiui, jei prieš pusantrų metų už 80 tūkst. eurų paskolą būtų tekę mokėti apie 570 eurų mėnesio įmoką, tai dabar ši suma sumažėjusi iki maždaug 480 eurų.

J. Ivaška pabrėžia, kad kiekvienu atveju, priklausomai nuo paskolos sąlygų, šie skaičiai gali skirtis, bet potencialiai sutaupytos sumos daugeliu atvejų siekia nebe šimtus, o tūkstančius eurų per metus.

Būsto kreditavimas išaugo 70 procentų

Pasak eksperto, realiai gyventojų sutaupomos sumos yra dar didesnės – per pusantrų metų sumažėjo ne tik EURIBOR rodiklis, bet ir pačių bankų taikomos palūkanų maržos.

„Mažėjantis EURIBOR ir palankesnės kitos skolinimosi sąlygos skatina gyventojus aktyviau ne tik planuoti nekilnojamojo turto įsigijimą, bet ir įgyvendinti šiuos planus – tai galime matyti iš ženkliai išaugusių nekilnojamojo turto sandorių skaičiaus bei būsto kreditavimo apimčių augimo“, – pastebi J. Ivaška.

Lietuvos banko duomenimis, per pirmus penkis šių metų mėnesius tikrųjų naujų paskolų būstui įsigyti Lietuvoje buvo išduota už beveik 1,3 mlrd. eurų. Tai – net 70 proc. daugiau nei tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu (765 mln. eurų).

Pasak eksperto, mažiau mokėdami už būsto paskolas, „atlaisvėjusias“ lėšas gyventojai gali skirti vartojimui ar kitoms finansinėms reikmėms.

„Infliacijai išliekant pakankamai žemai, o atlyginimams augant, gyventojai turi daugiau lėšų kelionėms, transporto priemonėms, vaikų ugdymui, papildomam taupymui pensijai ar tiesiog kasdienėms išlaidoms. Tai kuria teigiamą grandininį efektą visai šalies ekonomikai – padidėjęs vartojimas skatina prekių ir paslaugų paklausą ir bendrą augimą daugelyje ekonomikos sektorių“, – sako J. Ivaška.

EURIBOR mažėjimas naudingas ir verslui

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius atkreipia dėmesį, jog mažėjanti bazinė tarpbankinio skolinimosi norma mažina ne tik gyventojų, bet ir verslo išlaidas.

„EURIBOR daro įtaką visai kreditavimo rinkai – įskaitant ir verslo paskolas. Šio rodiklio mažėjimas iš esmės palengvino įmonių kreditavimo sąlygas – Lietuvos banko duomenimis, nuo 2023 m. spalio vidutinės verslo paskolų palūkanos sumažėjo daugiau nei 2,5 proc. punkto. Tai skatina įmonių plėtrą, darbo vietų kūrimą ir padeda amortizuoti neigiamą geopolitinių faktorių įtaką verslo perspektyvoms“, – įsitikinęs J. Ivaška.

BNS inf.