Nacionalinio stadiono sostinėje projekto vystymas visada buvo politizuotas procesas, o tai esą yra viena priežasčių, kodėl jo nepavyko užbaigti ilgą laiką, teigia objektą perėmusios nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. 

Kilus abejonių dėl tinkamo nacionalinio stadiono koncesijos sutarties vykdymo, Seimo Audito komitetas dar balandį kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), prašydamas įvertinti, ar sutarties šalys tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus.

VPT, įvertinusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus, birželio pabaigoje priėmė sprendimą atlikti dalinį koncesijos sutarties vykdymo vertinimą, kiek tai susiję su prievolių įvykdymo užtikrinimu.

Anot A. Avulio, politikų kišimasis į projekto vystymą rodo, kad Lietuvoje kuriama perteklinių tyrimų ir auditų politika.

„Lietuvoje yra atsiradusi kultūra, kad reikia būtinai kažką tirti ir ieškoti problemų, o dėl to yra ženkliai sunkiau dirbti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A. Avulis.

„Šiame projekte yra labai daug politikos, daug intrigų. Yra politikų, kurie nenori, kad šis projektas būtų įgyvendintas ir tai jį stabdo. Prie to, kad 34 metus nepavyksta pastatyti šio stadiono, prisideda tai, jog politikai šiuo klausimu nėra labai vieningi. Jei atsiranda vienas kitas, kuris prieštarauja, iškart atsiranda tyrimai“, – tikino verslininkas.

Verslininko teigimu, jeigu Nacionalinio stadiono projektui neužteks pagal sutartį numatyto 155 mln. eurų biudžeto, už jį atsakingoms šalims teks dirbti nuostolingai.

„Bendra pinigų suma, daugiau nei 150 mln. eurų, skamba gana didelė, tačiau tam, kad sutilpti į šį biudžetą, reikia labai didelio išradingumo ir profesionalumo“, – tikino A. Avulis.

„Mes prisiėmėme riziką. Jei pinigų neužteks, mes turėsime dirbti nuostolingai ir turėsime patys padengti papildomas išlaidas, kiek jų bus“, – aiškino „Hanner“ vadovas.

Anot jo, jei stadiono statybų darbai viršytų biudžetą, projekto akcininkai neturėtų galimybių atsisakyti kažkurios dalies projekto – vaikų darželio, kultūros centro ar kitų objektų. 

A. Avulio teigimu, jei kažkuri sutarties šalis nuspręstų pakeisti projektą, jai tektų mokėti milijonų eurų vertės baudas.

„Projekto keisti neįmanoma, nes tai yra koncesijos sutartis. Koncesijoje šis projektas buvo padarytas prieš daugelį metų, tikintis, kad bus gauta Europos Sąjungos parama, tačiau projektas buvo įveltas į visokias intrigas ir buvo prarasta daug laiko, o su juo – ir ES parama. Jei projektą ar sutartį kažkuri šalis sugalvotų keisti, tektų sumokėti milijonines baudas. Projektas iš esmėsyra užrakintas“, – aiškino verslininkas.

Praėjusią savaitę A. Avulis patvirtino, kad Šeškinės kalvose jau atnaujintos nacionalinio stadiono statybos.

Aikštelėje jau dirba bendrovės „Vilniaus rentinys“ technika, o šią savaitę bus pradedama įrenginėti polius.

Praėjusią savaitę „Hanner“ susitarė pasirašyti rangovų sutartis su statybų bendrovėmis „Naresta“ bei „Kalvasta statyba“, kiek anksčiau buvo užbaigtas Nacionalinio stadiono koncesijos sandoris tarp projektą perimančios „Hanner“ ir investicijų įmonės „Baltcap“.

Gegužės pabaigoje Europos Komisija (EK) pateikė išvadą dėl Vilniaus Nacionalinio stadiono projekto Lietuvai. 

Tuomet A. Avulis teigė, kad stadiono statybos gali trukti maždaug 30 mėnesių, o Vilniaus meras V. Benkunskas sakė, kad stadionas galėtų būti užbaigtas ir greičiau – per mažiau nei dvejus metus. 

2022-aisiais EK patvirtinus 155 mln. eurų vertės projektui skirtą valstybės pagalbos schemą, iš naujo Komisijos patvirtinimą reikėjo gauti po to, kai buvo pakeista koncesijos sutartis ir indeksuota projekto kaina.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro 18 tūkst. vietų nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

ELTA inf.