„Kuo mūsų darbo skelbimai skiriasi nuo konkurentų? Ar jie išties atspindi tai, kuo esame patrauklūs kaip darbdaviai?“ – tai klausimai, kuriuos vis dažniau sau užduoda organizacijos, siekiančios išsiskirti darbo rinkoje. Pasak darbdavio konkurencingumą tiriančios bendrovės „WitMind“ direktorės Živilės Valeišienės, darbo skelbimas – tai ne tik pareigybės aprašymas, bet ir viešas pareiškimas apie tai, kokia yra organizacijos tapatybė bei vertės pasiūlymas darbuotojui. Tad tai, kas komunikuojama darbo skelbime, turėtų būti paremta duomenimis.

Pasak Ž. Valeišienės, viena didžiausių šiandienos darbo skelbimų problemų – nekonkretumas ir bendrinės frazės, kurios neatskleidžia realių organizacijos pranašumų.

„Kai darbo skelbimas tampa šablonu, kuriame kartojami tie patys pažadai – „dinamiška aplinka“, „galimybės augti“, „konkurencingas atlyginimas“ – jis nesuteikia jokios papildomos informacijos kandidatui. Tokia komunikacija ne tik nepadeda pritraukti tinkamų kandidatų, bet ir pakenkia organizacijos patrauklumui ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigia „WitMind“ vadovė.

Ji pabrėžia, kad organizacija visų pirma turi pati sau atsakyti į klausimą – kuo esame patrauklūs darbuotojui? „Jeigu to nežinome patys, sunku tikėtis, kad tai aiškiai matys ir kandidatai“, – sako Ž. Valeišienė.

„Mūsų darbe dažnai matome situacijas, kai vadovybė yra tvirtai įsitikinusi, kad jų siūlomos vertės – konkurencingas atlyginimas ar karjeros galimybės – yra tai, kas traukia darbuotojus. Tačiau duomenys rodo ką kita: darbuotojai tai neretai vertina visai kitaip arba apskritai nepastebi. Kita vertus, organizacijos dažnai neįvertina savo tikrųjų stiprybių – bendravimo ir susitarimų kultūros, kasdienės vadybinės praktikos, kurioje yra vietos abipusei pagarbai, grįžtamajam ryšiui ir įvertinimui. Būtent šie dalykai tampa priežastimi kandidatams prisijungti, likti ir didžiuotis savo darboviete. Kai tai aiškiai suprantame, galime kurti ne šabloninius, o įtaigius, autentiškus darbo skelbimus“, – sako Ž. Valeišienė.

Žinomumas – dar ne viskas

Vadovų paieškos bendrovės „Masterclass LT“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė pažymi, kad darbo skelbimų sėkmė labai priklauso nuo to, kokioje padėtyje yra pati organizacija.

„Organizacijos, turinčios stiprų, gerai žinomą prekės ženklą, dažnai gali sau leisti būti mažiau kūrybingos skelbimuose – jos jau savaime traukia kandidatus. Tuo tarpu mažiau žinomos ar nišinėse industrijose veikiančios įmonės turi skirti daug daugiau dėmesio savo išskirtinumo komunikacijai. Kitaip jos tiesiog paskęsta bendrame triukšme“, – teigia ekspertė.

Pasak jos, didžiausia klaida – neįvardyti aiškiai, kuo įmonė užsiima, ir ką konkrečiai žmogus veiks naujoje pozicijoje. „Skelbimas yra pirmasis kontaktas. Jei jis neatsako į elementarius klausimus – kas mes esame, ko ieškome ir ką siūlome – kandidatai tiesiog nueina pas konkurentus“, – sako L. Duksaitė-Iškauskienė.

Svarbu ne tik ką siūlai, bet ir kur esi

Abi ekspertės sutaria – kontekstas yra viskas. Tas pats pasiūlymas Vilniuje ir regionuose kandidato akimis gali atrodyti visiškai skirtingai. „Sveikatos draudimas – norma Vilniuje, bet didelis privalumas Šiauliuose. Akcijų opcionai – retenybė gamybos sektoriuje, bet įprasta IT industrijoje. Svarbu ne vien tai, ką siūlome, bet ir kaip tai atrodo mūsų tikslinėje auditorijoje“, – pabrėžia L. Duksaitė-Iškauskienė.

Ji primena, kad organizacijos dažnai pamiršta – jos konkuruoja ne su verslo konkurentais, o su tomis įmonėmis, kurios samdo tuos pačius specialistus: „Jei esate baldų gamintojas, jūsų konkurentai samdant – kiti baldų gamintojai tame pačiame regione, o ne bankai ar telekomunikacijų įmonės. Todėl darbo skelbime verta parodyti būtent tuos pranašumus, kurie yra reikšmingi tam sektoriui – pavyzdžiui, modernios gamybinės linijos ar galimybė dirbti su eksporto rinkomis“.

Tuo tarpu „WitMind“ direktorė priduria, jog darbo skelbimas negali išspręsti reputacinių iššūkių. Jei organizacija turi problemų su vidine kultūra ar darbuotojų pasitenkinimu, tai turi būti sprendžiama iš esmės: „Negalima tikėtis, kad gražus skelbimas pakeis darbuotojų nuomonę ar pritrauks kokybiškus kandidatus, jei realybė organizacijoje yra kitokia. Prieš komunikuojant – būtina žinoti, ką turime, ką galime pažadėti ir ką galime ištesėti“, – sako Ž. Valeišienė.

Pranešimas spaudai.