Būtent taip lietuviams savo gimtinę pristato Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuelis de Megrė (Emanuele de Maigret). Pasak jo, nors Italiją daugelis pažįstame per jos istoriją, turtingą gastronominę kultūrą ar turistų traukos centrus, šiandien ji yra itin pažangi valstybė, pasižyminti viena stipriausių ekonomikų Europos Sąjungoje (ES).

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Su Italijos ambasadoriumi Lietuvoje E. de Megrė susitinkame Italijos ambasadoje, įsikūrusioje sostinės Šnipiškių rajone. Čia nuo praėjusių metų rudens veikia išskirtinė paroda „Menas ambasadoje: šiuolaikinis Italijos menas Vilniuje“. Parodos tikslas – propaguoti šiuolaikinį italų meną Lietuvoje. Čia eksponuojami 45 darbai, sukurti daugiau nei keturių dešimčių meistrų nuo XX a. penktojo dešimtmečio iki šių dienų – nuo garsių kūrėjų iki jaunų, bet labai perspektyvių talentų. „Ši nuolatinė paroda – mano sumanymas, ir labai džiaugiuosi, kad pavyko jį įgyvendinti. Taip ambasada tapo šiuolaikinio italų meno muziejumi Vilniaus širdyje“, – pabrėžia ambasadorius.

– Kodėl Italijai pristatyti pasirinkote šiuolaikinį meną?

– Itališko baroko ar renesanso atspindžių Vilniuje – labai daug, italų menininkai labai prisidėjo prie nuostabaus senamiesčio kūrimo. Pats domiuosi ir tyrinėju italų pėdsakus Lietuvoje. Mano tėvas buvo archeologas, tad ir aš turiu to smalsumo domėtis. Be to, lietuviai – labai išsilavinę, protingi žmonės.

Bendraudamas su jais matau, kad apie Italiją jie žino tikrai daug. Tiesa, daugiau apie istoriją, turizmą, o apie šiuolaikinius kūrėjus žinoma gerokai mažiau. Todėl man svarbu užpildyti šią spragą. Menas – veiksmingas būdas sudominti žmones. O šiuolaikinis menas kalba apie tai, kokia šalis Italija yra šiandien.

Galiausiai ši erdvė sudaro išskirtines galimybes bendrauti ir bendradarbiauti. Čia vyksta įvairūs priėmimai, susitikimai, seminarai, koncertai, spektakliai ir kiti renginiai, reguliariai organizuojamos ekskursijos. O kartais derinami ir, atrodytų, nesuderinami dalykai, kurie palieka neišdildomą įspūdį. Pavyzdžiui, šiuolaikinio meno erdvėje skamba baroko muzika. Ir, žinoma, pats juntu didžiulį malonumą darydamas tai, ką darau. Be to, smagu suprasti, kad mano iniciatyvas palaiko tiek gyventojai, tiek valdžios atstovai.

– Esate Lietuvoje pusantrų metų, bet jūsų darbai – labai reikšmingi ir puikiai matomi. Atrodo, išsikėlėte tikslą, kad lietuviai ir italai vieni kitus pažinotų dar labiau?

– Iš tiesų toks mano tikslas ir yra. 2002–2006 m. dirbau Lenkijoje. Dar tuo metu sau pažadėjau, kad grįšiu į šį regioną, nes tiesiog jį įsimylėjau. Mes puoselėjame bendras vertybes, panašias tradicijas, kultūrą. Man labai lengva bendrauti su lietuviais, nes jie – labai šviesūs žmonės. Be to, linkę bendradarbiauti. Matau, kad tas abiejų tautų bendradarbiavimas gali augti dar labiau. Pavyzdžiui, gegužės 6 ir 7 d. Vilniuje pirmą kartą viešėjo gausi Italijos kosmoso sektoriaus delegacija – Italijos kosmoso agentūros ir net 18 įmonių atstovai. Italija šiemet buvo oficiali tarptautinio renginio „Vilnius Space Days 2025“ garbės viešnia. Pokalbiuose daug dėmesio skirta bendradarbiavimui kosmoso, gynybos, energetikos ir gyvybės mokslų srityse. Kartu vyko Lietuvos ir Italijos verslo forumas, suteikęs unikalią galimybę užmegzti naujų ryšių, pristatyti inovatyvias idėjas ir kurti bendrus projektus su Europos partneriais.

– Papasakokite apie Italiją. Kuo ši šalis išskirtinė jūsų akimis?

– Italija yra išskirtinė dėl daugybės priežasčių. Pirmiausia – dėl labai ilgos ir įvairios istorijos. Iš įvairovės, išskirtinumų ir susideda mūsų stiprybė. Esame Didžiojo septyneto – septynių labiausiai industrializuotų ir įtakingiausių valstybių grupės – šalis. Italija yra viena iš NATO ir ES steigėjų. Svarbu ir tai, kad mūsų ekonomika – aštunta pagal dydį pasaulyje.

Negaliu nepaminėti ir to, kad Italijos geografinė padėtis – gana išskirtinė. Esame europiečiai, Europos vertybių puoselėtojai ir saugotojai, bet kartu esame tarsi tiltas tarp Europos ir Afrikos, atviri dialogui. Italijos vyriausybė aktyviai stiprina partnerystę su Afrikos tautomis pagal Matėjaus planą. Tokiu būdu išsakomas strateginis Italijos požiūris, orientuotas į lygiateisės, į ateitį nukreiptos partnerystės skatinimą. Yra pasirinktos bandomosios šalys ir sritys, į kurias bus investuojama. Tai – naujas požiūris į bendradarbiavimą ir Afrikos konkurencingumo skatinimą.

– Italijos ekonomika – trečia pagal dydį ES. Kokios ekonomikos sritys yra prioritetinės, į ką orientuojamasi labiausiai?

– Mūsų šalies ekonomika – labai įvairi: gamyba, automobilių pramonė, biotechnologijos, energetikos, ypač atsinaujinančių išteklių, sektorius, finansai, informacinės technologijos. Taigi mūsų ekonominiai pasiekimai remiasi į gebėjimą plėtoti skirtingus sektorius vienu metu.

Beje, Italijoje sparčiai vystoma gynybos pramonė, ypač svarbi šių dienų kontekste. Ir šioje srityje su lietuviais turime daug bendro: esame už visokeriopą paramą Ukrainai.

– Vienas iš sudėtingiausių iššūkių Italijai – nelegali migracija. Kokių priemonių imamasi, kad suvaldytumėte esamą padėtį?

– Norėčiau pabrėžti, kad nelegali migracija – ne vien Italijos, o visos ES problema. Mes turime vienyti pajėgas, nes kitaip nesusidorosime. Prie skirtingų ES sienų gali tykoti skirtingi iššūkiai, bet įveikti juos turime visi drauge. Kiek matau, Lietuvoje migrantų yra, bet mažiau nei Viduržemio jūros regione. Politika turi būti bendra. Visai išvengti migrantų nepavyks, tad svarbu kalbėti apie jų integraciją, įdarbinimą.

– Ilgą laiką Šiaurės Italija buvo turtingesnė, labiau industrializuota nei Pietų Italija. Pietinėje šalies dalyje vyravo ramesnis gyvenimo tempas, labiau plėtotas žemės ūkis. Ar tokie regionų išskirtinumai egzistuoja šiandien?

– Praeityje ne tik kiekvienas Italijos regionas, bet ir kiekvienas miestas turėjo savo unikalų vystymosi kelią. Todėl vos 30 km atstumu esantys miestai gali turėti savo dialektą, tradicijas, maisto gaminimo receptūrą ir pan. Mes tai laikome pranašumu: didžiuojamės skirtumais ir gebame susivienyti, kai to reikia. Iš tiesų ilgą laiką Šiaurės Italija buvo laikoma labiau industrializuota, turtingesne, bet dabar ir Pietų Italijoje yra labai stiprių įmonių, pavyzdžiui, informacinių technologijų sektoriuje. Vyriausybė deda pastangas, kad būtų stiprinami visi regionai, investuojamos ES lėšos, bet kartu saugomas miestų unikalumas.

– Pabrėžiate, kad kiekvienas Italijos miestas yra unikalus, turi savo tradicijas, tačiau, rodos, tai, kas bendra visiems italams, – šeimos tradicijos. Kiek jos gajos dabartiniais laikais?

– Šeimos tradicijos – mums labai svarbios. Tai yra mūsų parama ir pagalba – į šeimą mes žiūrime kaip į tam tikrą tinklą žmonių, kurie palaiko vienas kitą. Kartu mums labai svarbi ir draugystė, todėl ir jai skiriame didžiulį dėmesį. Taigi šeima ir draugai mūsų visuomenėje yra vertybinis pagrindas. Kol turi artimų žmonių, tol tu nesi vienišas, o tavo gyvenimas – aktyvus. Kad ir kokio amžiaus būtum, gali eiti drauge pasivaikščioti, sportuoti, pasibūti kavinėje ir pan. Taigi socialiniai ryšiai – mums itin svarbūs. Taip pat reikšmingą vaidmenį atlieka Bažnyčia.

– Iš tiesų malonu matyti, kad Italijoje bet kokio amžiaus žmonės yra aktyvūs, jaučiasi jauni. Atrodo, kad jūsų šalis patogi tiek vaikams auginti, tiek gyventi senatvėje?

– Turime gerą švietimo sistemą, puikiai išvystytą sveikatos apsaugą. Daugiametė statistika rodo, kad italai yra vieni iš pirmaujančių pagal gyvenimo trukmę. Kodėl? Pirmiausia esame sportuojanti tauta. Žinoma, esame labai aktyvūs profesionaliame sporte. Pavyzdžiui, kitąmet rengsime žiemos olimpines žaidynes, tad joms ruošiamės jau dabar. Turime daugybę puikių futbolininkų, tenisininkų ir kitų sporto šakų atstovų. Tačiau fizinis aktyvumas yra ne vien sportininkų, o kiekvieno italo gyvenimo dalis.

Taip pat turime galimybę maitintis sveikai, kokybiškai. Mes valgome daug vaisių, daržovių, žuvų, vartojame puikios kokybės alyvuogių aliejų. Ir svarbiausia, jog tam, kad valgytum kokybišką maistą, neturi būti labai turtingas: kainos yra prieinamos, o pasirinkimas – didžiulis: nuo ūkininkų iki prekybos tinklų.

– Italija – mėgstama turistų ir net pasigirsta skundų, kad vietiniai pavargo nuo turistų srautų. Kaip pažinti Italiją, kad nebūtum vienas iš gausaus būrio?

– Lietuviai išties dažnai keliauja į Italiją, ir noriu atkreipti dėmesį, kad lankosi ne tik dideliuose, bet ir vidutinio dydžio miestuose. Tai ir siūlyčiau daryti. Nuo šalies šiaurės iki pietų yra daugybė vidutinio dydžio ir mažų miestelių, kurie neįtikėtinai nuostabūs. Ką nors unikalaus rasite kiekviename iš jų: nuo UNESCO saugomo paveldo, viduramžių miestų aikščių, meno kūrinių gausių bažnyčių iki išskirtinio maisto, būdingo tik tai vietovei. Pažinti Italiją reikia per patirtį. Ir, žinoma, kviesčiau lankytis Italijoje ne tik vasarą, o visais metų laikais, nes rudenį, žiemą ir pavasarį ji – vis kitokia.

Italija skaičiais

* Italija – Pietų Europos šalis, išsidėsčiusi Apeninų pusiasalyje, taip pat teritorijoje tarp Apeninų ir Alpių kalnų bei keliose salose. Didžiausios salos – Sicilija (25 708 km²) ir Sardinija (24 090 km²). Bendras Italijos plotas – 301 230 km²: 294 020 km² sudaro sausuma, o 7 210 km² – vanduo.

* Nacionalinės statistikos agentūros „Istat“ duomenimis, praėjusiais metais Italijoje gimė 370 tūkst. kūdikių, ir tai buvo 16-as metinis mažėjimas iš eilės. Šis skaičius įvardijamas kaip mažiausias nuo šalies susivienijimo 1861 m. Italijos gyventojų skaičius pernai sumažėjo 37 tūkst. – iki 58,93 mln.

* Remiantis „Istat“ vadovo Frančesko Marijos Kelio per svarstymą parlamentinėje tyrimo komisijoje dėl demografinių iššūkių valstybės raidai pateiktais duomenimis, Italijos gyventojų skaičius 2025 m., tikėtina, pasieks 58,9 mln. Ateities prognozės kelia dar didesnį nerimą: iki 2050 m. gyventojų skaičius sumažės iki 54,8 mln. – palyginti su dabartiniais duomenimis, populiacija susitrauks daugiau nei 4 mln. gyventojų.

* 2023 m. vidutinė gyvenimo trukmė ES buvo 81,5 metų, t. y. 0,9 metų ilgesnė nei 2022 m. Didžiausia tikėtina gyvenimo trukmė užfiksuota Ispanijoje (84 metai), po jos rikiavosi Italija (83,8 metų) ir Liuksemburgas (83,4 metų).

* Pagal sveiko gyvenimo trukmę italai – vieni iš lyderių ES. Apskaičiuota, kad moterų sveiko gyvenimo trukmė Italijoje siekia 67 metus ir 9 mėnesius, o vyrų – 67 metus ir 2 mėnesius. „Eurostat“ duomenys rodo, kad tik Maltoje ir Švedijoje vyrai gali tikėtis geros sveikatos ilgiau nei italai. Sveiko gyvenimo trukme itales lenkia tik moterys, gyvenančios Maltoje, Bulgarijoje ir Slovėnijoje.

* Remiantis ūkininkų sąjungos „Coldiretti“ duomenų analize, Italijos aukščiausios kokybės pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus eksporto vertė 2024 m. siekė 2,5 mlrd. eurų ir buvo 45 proc. didesnė nei prieš metus. Šis augimas padėjo padidinti Italijos žemės ūkio maisto produktų eksportą iki rekordinių 69,1 mlrd. eurų.

* Pernai Italija sulaukė rekordinio 65 mln. tarptautinių lankytojų skaičiaus. Jis gerokai viršijo priešpandeminį lygį.

Aplankykite Romą

* 2025-ieji – ypatingi Romai, nes yra jubiliejiniai metai, dar vadinami šventaisiais. Tai yra Katalikų Bažnyčios šventė, švenčiama kas 25–30 metų. Šiemet minimas pirmojo visuotinio Bažnyčios (arba Nikėjos) susirinkimo 1700 m. jubiliejus. Piligrimai iš viso pasaulio vyks į Romą, kad dalyvautų apeigose ir pelnytų visuotinį atleidimą, eidami pro šventąsias Šv. Petro bazilikos duris, atidaromas tik jubiliejiniais metais, skelbia „Vatican News“.

* Roma ypač rūpinasi turistų saugumu, tad jubiliejiniais metais pasitelktos papildomos pareigūnų pajėgos. Romos meras Robertas Gvaltjeris teigė, kad gatvių stebėjimui naudojamos aukštosios technologijos: dronai ir vaizdo kameros, galinčios, pasitelkus dirbtinį intelektą, realiuoju laiku fiksuoti minios dydį ir spūsčių vietas.

* Trevio fontanas – baroko šedevras – yra vienas iš lankomiausių Romos objektų. Šis fontanas rodomas daugybėje filmų, taip pat legendiniame Federiko Felinio „Saldžiame gyvenime“. Sugalvoti norą ir mesti monetą į vandenį tapo tokia populiari tradicija, kad miesto valdžia iš fontano per savaitę surenka apie 10 tūkst. eurų. Beje, prieš jubiliejinius metus Trevio fontanas buvo restauruotas už 327 mln. eurų. Šia proga miesto valdžia pasiūlė riboti lankytojų skaičių dieną – vienu metu prie fontano leidžiama 400 lankytojų.

Projektą „Žmogus ir valstybė Europoje: unikalu ir artima“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 10000 Eur.