Šiandien Danija gali didžiuotis stipria ekonomika, kokybišku nemokamu švietimu, į gyventojų gerovę orientuota sveikatos apsauga, tvarumo pavyzdį kitoms šalims rodančia žaliąja energetika. Tiesa, Danijos ambasadorė Lietuvoje Grete Sillasen teigia, kad pasiekimais galima džiaugtis, bet sustoti nevalia – siekti gerovės ir ją kurti reikia nuolat.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Su Danijos ambasadore Lietuvoje G. Sillasen susitinkame ambasados pastate Vilniuje, netoli Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. „Nuostabi vieta, tiesa? – atkreipia dėmesį ambasadorė. – Neseniai baigtas įrengti pėsčiųjų ir dviračių takas palei Nerį. Taigi juo kasdien iš namų einu į ambasadą: per senamiestį, palei upę... Vilnius – labai gražus miestas. Čia būdama jaučiuosi kaip namie.“

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad tiek Danija, tiek Lietuva yra toje pačioje geografinėje platumoje. „Turime panašų metų laikų kaitos ritmą. Tiesa, klimatas šiek tiek skiriasi – Lietuvoje šalčiau žiemą ir šilčiau vasarą. Tačiau bene svarbiausias dalykas, kodėl čia jaučiuosi kaip namie, yra panaši kultūra ir vertybės“, – sako G. Sillasen.

Beje, ambasadorė puikiai prisimena Lietuvą nepriklausomybės atkūrimo pradžioje. Iš tiesų Danijos ir Lietuvos santykiai turi ilgą ir įdomią istoriją, kuri siekia viduramžius. Tačiau Danijos ambasada Lietuvoje buvo įsteigta tik 1991 m., kai Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę. Danija buvo viena iš pirmųjų šalių, pripažinusių Lietuvos nepriklausomybę.

„Lankiausi Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Buvau atsakinga už ryšius su Baltijos šalimis. Mes niekada nepripažinome Lietuvos okupacijos, todėl atkurti diplomatinius santykius buvo labai lengva. Tai, ką pasiekėte per 35 metus, – įspūdinga, nors žiūrint iš platesnės perspektyvos tai yra labai trumpas laikas“, – susižavėjimo Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nueitu keliu neslepia G. Sillasen.

Prisėdame pokalbio.

– Ruošdamasi susitikimui oficialioje Danijos valstybei skirtoje svetainėje pirmiausia pamačiau labai gražų šūkį: „Kadaise buvome brutalūs vikingai. Dabar esame viena taikiausių visuomenių pasaulyje. Sveiki atvykę į Daniją.“ Ką šis šūkis reiškia šiandien?

– Vikingai – tai mūsų istorijos dalis, o viskas, kas susiję su šia kultūra, pastaruosius 10–15 metų ypač populiaru. Taigi šiandien tam tikri vikingų atributai yra būdas patraukti dėmesį, bet kartu tai yra ir mūsų valstybės ištakos. Vikingai pirmąsyk paminėti 793 m., kai buvo surengtas žygis į Anglijos Lindisfarno salą. Taigi, vikingai buvo brutalūs kariai, jūrininkai, pirkliai. Jie paliko įrašų savo senuoju raštu – runomis.

Apie 965 metus karalius Haraldas I Mėlyndantis Jelinge pastatė didelį runų akmenį su užrašu, kuris pasakoja apie Haraldo pasiekimus. Jis suvienijo Daniją ir atvedė į krikščionybę. Tai buvo mūsų šalies pradžia, nuo tada ji buvo kuriama toliau ir, beje, išgyveno taikų perėjimą prie demokratinės valstybės. Šiandien Danija – Europos šalis, kuriai svarbios demokratinės vertybės, vystymasis, ir tai tikrai yra viena taikiausių visuomenių, jeigu pažvelgtume į tai, kas vyksta pasaulyje. Taigi, mūsų šūkis yra ir būdas patraukti dėmesį, ir tam tikras praeities atspindys.

– Kaip šiandien dėliojami šalies prioritetai? Kas yra svarbu danams?

– Esame maža, bet atvira ekonomika, labai susijusi su Europos Sąjunga. Mes tikime laisva prekyba, tuo, kad galime tapti turtingesni ir stipresni dirbdami vieni su kitais. Mes visada turėjome labai stiprų laivyną: tiek karinį, tiek komercinį. Sakykime, laivybos ir logistikos milžinė „Maersk“ yra Danijos kompanija.

Mūsų visuomenė yra egalitarinė. Taip pat tikime, kad visi galime prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo. Kartu, kaip ir kitoms Šiaurės šalims, mums labai svarbus pasitikėjimas, ypač tais, kurie valdo šalį. Juk jeigu norime kurti gerovės valstybę, svarbu pasitikėti tuo, kad mūsų išrinkti politikai tinkamai panaudos pinigus, kuriuos surenkame mokėdami mokesčius, kad iš šių lėšų bus kuriama visiems gyventojams prieinama ir visų juntama gerovė: nemokama sveikatos apsauga, nemokamas kokybiškas švietimas, skiriamos dotacijos studijuojantiesiems.

Pasitikėjimas reiškia labai daug. Kuo didesnis visuomenės pasitikėjimas savo valdžia, tuo jis labiau siejamas su mažesniu korupcijos lygiu šalyje, o korupcija žalinga bet kokiai demokratijai. Danija Korupcijos suvokimo indekse, kurį skelbia „Transparency International“, užima lyderiaujančias pozicijas – korupcijos lygis mūsų šalyje ilgus metus išlieka labai žemas. Tai yra tęstinis procesas, nes tam, kad išsaugotume pasitikėjimu grįstą santykį, turime toliau šviesti visuomenę apie demokratijos svarbą, aiškinti, kodėl svarbu pasitikėti savo valstybe.

– Iš to, ką sakote, suprantu, kad danams labai svarbi ne tik istorija, bet ir puoselėjamos vertybės?

– Viena iš tų vertybių, kaip jau minėjau, yra demokratija. Parlamento rinkimuose mūsų šalyje dalyvauja daugiau nei 80 proc. visų galinčiųjų balsuoti. Ir jų niekas neverčia – tai yra savarankiškas dalyvavimas. Mes esame sena šalis su senomis tradicijomis ir jas saugome.
Beje, įdomus faktas apie mūsų valstybę yra tai, kad neturime nacionalinės dienos. Daugelyje šalių ji vadinama Nepriklausomybės diena, nes simbolizuoja šalies atsiskyrimą nuo ko nors ir tapimą nepriklausoma. Mes neturėjome nuo nieko atsiskirti, nebuvo kovos su monarchija, nes perėjimas prie demokratijos buvo taikus. 1849 m., priėmus konstituciją, Danija tapo konstitucine monarchija. Taigi mes švenčiame ne Nepriklausomybės dieną, o Konstitucijos dieną arba karaliaus gimimo dieną. Tiesa, šiemet gegužės 22 d. Lietuvoje pirmąsyk minime visų Šiaurės šalių nacionalines dienas kartu.

– Dar vienas rodiklis, pagal kurį Danija pirmauja pasaulyje, yra lyčių lygybė. Ar tai yra siekiamybė, kurios link vis dar einate, o gal jau norma, kurioje gyvena visuomenė?

– Sakyčiau, abu variantai. Iš tiesų galime pasidžiaugti laimėjimais, bet sustoti negalima. Nesvarbu, apie kokią sritį kalbėtume, tiek lyčių lygybė, tiek gerovės kūrimas apskritai yra procesas. Mes puikiai suprantame, kad stipri visuomenė yra lygi visuomenė, nes ji įtraukia visus ir neišskiria nė vieno asmens. Dėl ilgametės lygybės politikos mes turime privilegiją gyventi tokioje visuomenėje. Dar 1915 m. Danijos moterys įgijo teisę balsuoti ir kandidatuoti į parlamentą – tai buvo reikšmingas žingsnis moterų teisių ir politinio dalyvavimo link. Ir mūsų moterys eina į politiką, nepaisydamos to, kad ir pas mus ši sritis gana vyriška. Kita vertus, galime pasidžiaugti, kad turime jau antrą premjerę moterį. Taip pat turėjome karalienę Margaritą II, kuri šalį valdė 52 metus.

– Lietuvoje turime didelių demografinių iššūkių. Danija yra auganti valstybė?

– Iš tiesų demografiniai iššūkiai yra daugelio valstybių realija. Ir mes nesame išimtis. Jeigu pažiūrėtume į gimstamumo rodiklius, jie yra pakankami tam, kad išlaikytume panašų gyventojų skaičių, tačiau šalies gyventojų skaičius auga. Kai buvau vaikas, Danijoje gyveno 5 mln. gyventojų, dabar – 6 mln., prie to prisidėjo ir imigracija.

Ar Danija palanki auginti vaikus? Manau, kad didžiąja dalimi taip. Mūsų šalis yra saugi, turime stiprią sveikatos apsaugą, puikų nemokamų darželių, mokyklų tinklą. Tačiau esame ir ta šalis, kur abu tėvai dirba. Aš esu to pavyzdys. Abu su vyru siekėme karjeros, kartu auginome tris vaikus. Tai nebuvo lengva, nors sąlygos derinti tėvystę ir darbus mūsų šalyje tikrai užtikrinamos. Kita vertus, nemažai jaunų žmonių (ne tik Danijoje) dėl labai skirtingų priežasčių pasirenka neturėti vaikų, ir tai yra jų pasirinkimas.

– Danija užsibrėžė tikslą didinti išlaidas gynybai. Kokius tikslus sau keliate?

– Mes aiškiai suvokėme Rusijos grėsmę, kai ši šalis įsiveržė į Ukrainą 2022 m. Lietuva ir kai kurios kitos šalys tai suprato gerokai anksčiau – dar 2014 m. Gynybai skyrėme 2,4 bendrojo vidaus produkto (BVP )ir ketiname didinti šį skaičių iki daugiau nei 3 proc. BVP 2025–2026 m. Kartu esame vieni didžiausių finansinių Ukrainos rėmėjų ir labai palaikome jos gynybą, nes suprantame, kad ji kovoja ir už mus. Turime saugoti demokratiją visais įmanomais būdais.
Ir, žinoma, svarbu šalims kuo glaudžiau bendradarbiauti. Esame NATO sąjungininkės, ES narės, priklausome Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetui (angl. Nordic Baltic Eight, NB8), kurį sudaro Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Lietuva, Latvija, Estija – valstybės, nuo 1992 m. reguliariai bendradarbiaujančios įvairiose srityse įvairiais politiniais lygmenimis. Taip pat priklausome Jungtinėms Tautoms. Šios organizacijos veikla tapo komplikuota, bet tokią organizaciją turime vienintelę. Danija nuo pernai metų gavo vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje – tai taip pat labai svarbu.

– Lietuvą su Danija sieja ne tik dalyvavimas bendrose organizacijose, bet ir stiprūs verslo ryšiai, kultūriniai mainai?

– Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 300 Danijos verslo įmonių. Pavyzdžiui, Danija labai stipri atsinaujinančiosios energetikos srityje. Praėjusiais metais Danijos atsinaujinančiosios energetikos įmonė „Nordic Solar“ Molėtų rajone atidarė didžiausią Baltijos šalyse saulės energijos parką.
Apskritai Danijoje mums labai svarbu vystyti vėjo ir saulės energetiką, nes atsinaujinanti energetika yra būdas ištrūkti iš priklausomybės nuo iškastinio kuro. Mes buvome labai nuo jo priklausomi, kol 1973 m. dėl politinių priežasčių negalėjome importuoti tiek naftos, kiek buvome pratę. Žiema, o namuose šalta... Bet tokios krizės paskatina ieškoti sprendimų. Tai lėmė mūsų tapsmą vienais iš lyderių žaliosios energetikos srityje. Žinoma, atsinaujinančioji energetika reikalauja investicijų, bet po to atsiperka, nes yra gerokai pigesnė nei iškastinis kuras.

Tiesa, kai kalbame apie energetiką, pirmiausia turime suvokti, kad pradžių pradžia yra mažesnis vartojimas. Ne karšti radiatoriai žiemą ir atviri langai, o tinkamas reguliavimas. Ne taršus transportas, o tas, kuris yra draugiškas aplinkai. Pavyzdžiui, džiugu žiūrėti, kad Vilnius sugebėjo išsaugoti troleibusus. Mes Danijoje nuėjome ilgą kelią. Šiandien Kopenhagos gyventojai neprisimena, koks buvo užterštas jų miestas apie 1980 m., bet buvo daroma viskas, kad situacija keistųsi. Laimei, turėjome išskirtinius miesto architektus, urbanistus, politikus vizionierius, kurie rodė tinkamą kryptį. Vienas jų – architektas Janas Gehlas, kuris parašė knygą „Miestai žmonėms“, išverstą ir į lietuvių kalbą. Kai turi viziją, tinkamą požiūrį, kai dedi pastangas – matai rezultatą. Šiandien miesto uoste galima maudytis, nors ilgą laiką jis buvo tiesiog užterštas.

– Danijoje žmonės važinėja dviračiais bet kokiais orais ir bet kuriuo paros metu. Radau statistiką, kad devyni iš dešimties Danijos gyventojų turi dviratį. Tai taip pat kalba apie žmonėms pritaikytus miestus?

– Jeigu žiūrėtumėte į praėjusio amžiaus 6–7 dešimtmečių Kopenhagos nuotraukas, matytumėte, kad miestas pilnas automobilių. Gražūs viduramžių skverai buvo tapę automobilių aikštelėmis. Tuomet buvo priimtas sprendimas, kad automobiliams čia – ne vieta. Danai labai mėgsta dviračius, bet tam, kad jais važinėtum, turi būti sukurta infrastruktūra. Šiandien Kopenhagoje turime tris tiltus, pritaikytus automobiliams, dviratininkams ir pėstiesiems, ir keturis tiltus, pritaikytus tik dviratininkams ir pėstiesiems. Taigi mūsų filosofija – judėti pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu. Tai yra sveika ir miestui, ir žmonėms. Taigi jei infrastruktūra kuriama automobiliams, jų ir bus, jei pėstiesiems ir dviratininkams, žmonės judės tvariau. Nors automobilių vis dar per daug ir Danijoje.

– Kokie yra jūsų pačios planai Lietuvoje?

– Man didelė garbė atstovauti savo šaliai tokioje valstybėje kaip Lietuva. Kaip užsienio diplomatai, mes turime puikias darbo ir gyvenimo sąlygas jūsų šalyje, atvirus ir bendradarbiauti linkusius šalies politikus, miesto valdžią. Negaliu išskirti vieno darbo ar vieno plano. Tiesiog noriu tęsti tai, ką jau turime: ir toliau stiprinti mūsų valstybių bendradarbiavimą visais lygiais, taip pat ieškoti naujų kelių, kaip abi šalys, stovėdamos petys į petį, galėtume padaryti dar daugiau.

Danija skaičiais

* Danijos statistikos agentūros duomenimis, 2025 m. balandį šalyje gyveno 5 999 677 asmenys. 1 255 asmenys buvo vyresni nei 100 metų.

* Danija užima 42 952 kv. km plotą ir yra yra mažesnė nei Lietuva (65 300 kv. km).

* 2025 m. balandį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu 2024 m., metinė infliacija siekė 1,5 proc.

* Nedarbo lygis šalyje siekia 2,9 proc.

* Praėjusiais metais Danijoje gimė 57 tūkst. vaikų. Vidutinis pirmąsyk gimdančios moters amžius siekė 30,3 metų.

* 2023–2024 m. vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė gimus buvo 83,7 metų, vyrų – 79,9 metų.

Įdomu

* Danijos monarchija yra viena seniausių pasaulyje. Danijos Karalystė buvo įtvirtinta jau VIII a. pabaigoje. Šiandien Danijos monarchija yra konstitucinė – moderni valstybės valdymo formos versija. Monarcho vaidmenį apibrėžia ir riboja Danijos konstitucija. Pernai sausį 83-ejų karalienė Margarita II per susitikimą su Danijos ministrų kabinetu pasirašė savo abdikacijos deklaraciją, kuria užbaigė lygiai 52 metus (į sostą sėdo tą pačią dieną, kaip ir atsisakė jo) trukusį savo valdymą, kurį perėmė jos sūnus Frederikas, tapęs karaliumi Frederiku X.

* Karaliaus Frederiko X žmona, karalienė Mari, dar būdama princese ne kartą atkreipė lietuvių dėmesį, kai pasirodė vilkinti dizainerio Juozo Statkevičiaus kūrinius. Pavyzdžiui, princesė Mari su lietuvio kurtu apdaru pasirodė savo vyro Danijos karaliaus Frederiko X 40-mečio puotoje, kuri vyko 2008 metais. Beje, būtent ši J. Statkevičiaus suknelė buvo ne kartą aptarinėjama žiniasklaidoje. Mat karalienė sulaužė nerašytą taisyklę, kad su ta pačia suknele galima pasirodyti tik kartą, ir 2011-aisiais vėl sužibo pasirinkdama tą patį rožinį lietuvio sukurtą drabužį.

* Pasaulio laimės ataskaitos reitinge 2025 m. laimingiausių šalių viršūnėje ir vėl paskelbtos Šiaurės šalys. Suomija ir toliau išlieka laimingiausių pasaulyje žmonių šalimi. Po Suomijos, kaip ir pernai, rikiuojasi kitos trys Šiaurės šalys – Danija, Islandija ir Švedija. Į penketuką šiais metais sugrįžo Nyderlandai.

* Danijoje darbo savaitę oficialiai sudaro 37 darbo valandos. Viršvalandžiai, žinoma, galimi, tačiau daug daugiau dėmesio skiriama darbo ir šeimos pareigoms derinti. Nepaisant riboto darbo valandų skaičiaus, Danijoje darbo našumo rodikliai yra vieni geriausių pasaulyje.

* „Lego“ pavadinimas yra dviejų danų kalbos žodžių ,,leg godt‘‘ (lietuviškai tai reiškia „gerai žaisti‘‘) santrumpa. 1932 m. bendrovę „Lego“ įkūrė danas Ole Kirkas Christiansenas. „Lego“ jau kultine klasika tapusias žaidimų kaladėles pradėjo gaminti 1958 m.

Projektą „Žmogus ir valstybė Europoje: unikalu ir artima“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 10000 Eur.