Vasara nelepina šiluma, tad ir meteorologų prognozuojami karščiai daugelio nebaugina. Tačiau medikai pataria būti budresniems, nes ligoninių palatose, atėjus karščiams, įprastai daugėja pacientų, kurių sveikata sušlubuoja dėl karščių. Pavojus sveikatai kyla ne tik dėl karštos saulės, bet ir dėl to, kad žmonės per mažai (arba per daug) vartoja skysčių, vėsinasi nekokybiškais kondicionieriais, netinkamai maitinasi. Gydytojai pataria saugoti savo sveikatą ir daugelis sveikatos sutrikimų aplenks.

Paūmėja lėtinės ligos

Pirmieji didesnius oro temperatūrų pokyčius pastebi Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus medikai. Per karščius į gydymo įstaigą kreipiasi įvairaus amžiaus pacientų: vienus atlydi artimieji, kitus - greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Vyresnius dažniausiai atveda dėl karščių paūmėjusios lėtinės ligos.

Atvyksta pacientų ir dėl šilumos ar net saulės smūgio. Dažniausiai per karščius sušlubuoja lėtinėmis ligomis: hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligų varginami pacientai, dėl elektrolitų disbalanso.

Vyresniems pacientams, įtarus elektrolitų disbalansą, atliekami reikiami tyrimai. Ligoniams gali būti skiriama stebėjimo paslauga arba gydymas stacionare. dažniausia Kardiologijos, Neurologijos ar Nefrologijos-toksikologijos skyriuose, kai vietų pristinga, ligoniai guldomi į tą skyrių, kuriame yra laisvų vietų.

Per karščius daugiausiai problemų kyla dėl to, kad žmonės nepakankamai geria vandens. Skyriaus medikai pastebi, jog į skyrių ligoniai patenka dėl elektrolitų disbalanso, dehidratacijos ar skysčių pertekliaus. Pasak specialistų, per naktį žmogus išprakaituoja apie 300 ml vandens, dar 500 ml iškvėpuoja – tai normali organizmo ventiliacija. Tad rytą žmogus jaučiasi kilogramu lengvesnis.

Norint atkurti skysčių balansą, per dieną reikia išgerti apie 2 litrus vandens. Jei žmogus serga ir karščiuoja, skysčių reikės dar daugiau.

Trūkstant vandens didėja kraujo klampumas, kyla širdies nepakankamumas bei kitos ligos.

Gydytojai pataria per valandą išgerti stiklinę vandens. Daugumai žmonių reikia įprasti gerti vandenį. Rekomenduotinas paprastas negazuotas arba mineralinis vanduo. Gazuotame vandenyje esanti angliarūgštė dirgina skrandžio gleivinę, tinka tik kai kuriais atvejais, kada per daug užrūgštintas organizmas (acidozė).

Kartkartėmis tinka atsigerti sulčių, arbatų. Tačiau vanduo – nepamainomas, o Lietuvoje vanduo yra tinkamas gerti, nes iš jo nepašalintas nei kalis, nei natris.

Problemų iškyla vyresnio amžiaus žmonėms, kurie vartoja šlapimą varančius vaistus – diuretikus, kraujospūdį reguliuojančius medikamentus, kuriuose taip pat gali būti užslėptų diuretikų, griežtai laikosi gydytojų paskirtos bedruskės dietos. Kai žmogus prakaituoja ir dažniau šlapinasi, iš organizmo pasišalina ne tik skysčiai.

Pasišalina mineralai – sveikata blogėja

Kyla pavojus, jog organizme gali pristigti natrio ir kitų mineralų.

Kai trūksta druskos, pacientas viduriuoja, jaučia silpnumą, kyla pavojus netekti daug natrio, išsivysto disbalansas, ląstelėse susikaupia skysčių, jos tinsta. Sunkesniais atvejais net sutrinka psichika.

Kyla problemų ir tada, kai natrio organizme susikaupia per daug. Taip nutinka, kai žmogus vartoja mažiau skysčių, didesnis natrio kiekis lieka ląstelėse. Medikų rūpestis – šalinti natrį bei įveikti neurologines problemas, kylančias dėl druskų stygiaus.

Abiem atvejais – kai natrio trūksta ir kai jo per daug – gresia smegenų arba širdies ūmūs susirgimai.

Neretą žmogų per karščius ištinka šilumos arba saulės smūgis, kai sutrinka termoreguliaciniai centrai. Būklė labai pavojinga, nes sutrinka viso organizmo medžiagų apykaita, kraujagyslių ir širdies veikla, gali susidaryti smegenų edema (išburksta, tinsta), sutrikti inkstų veikla.

Tiek laikantis dietų, tiek vartojant vaistus būtinas atsargumas, saikas, atidumas savo savijautai. Ligoninėje atstatomas ir skysčių, ir natrio balansas. Tai daroma pamažu – per 48 val. Skubant pakenkiamos nervų ląstelės, jos sunyksta.

Natrio, kalio ir kitų mikroelementų normai organizme palaikyti reikia nuolatos gurkšnoti vandenį. „Kas 2 valandos būtina išgerti 200 ml vandens“, – pataria gydytojai. Kai skysčių yra pakankamai, tachikardija išnyksta, širdies veikla gerėja.

Kartais nutinka, kad vandens organizme susikaupia per daug. Ir ne tik dėl to, kad padauginama skysčių. Vandens perteklius organizme kartais gali susidaryti dėl ūmaus inkstų nepakankamumo, šlapimo susilaikymo, kitų ligų.

Druskos padauginti taip pat nereikia. Paskaičiuota, kad su maistu gauname maždaug 35 g medikų vadinamos slaptos druskos, gerokai daugiau negu rekomenduoja mitybos specialistai. Patariama vengti bedruskių dietų, žaliavalgystėmis, badavimais ar kitais mitybos kraštutinumais: natrio, kalio ar geležies trūkumas gali nepataisomai sutrikdyti sveikatą.

Ypač pavojingas buvimas karštoje saulėje dirbantiems žmonėms. Tačiau darbdaviai dar per mažai rūpinasi žmonių sveikata ir pietietiškas mentalitetas, kai per karščius skelbiama siesta, dar neįsigali mūsų šalyje, nors klimatas ir kaista.

BNS inf.