Remiantis „World Resources Institute“ duomenimis, pasaulyje vis dar iššvaistoma apie trečdalį viso pagaminamo maisto. Nors mokslininkai prognozuoja, kad iki 2030 m. maisto atliekų kiekis gali išaugti dar 30 procentų, sąmoningas vartojimas ir atsakingi sprendimai padeda keisti šią tendenciją. Maisto tausojimas ne tik padeda sutaupyti pinigų, bet ir saugo gamtos išteklius – vandenį, žemę, energiją bei žmonių darbą.

Tvarumo ekspertė Monika Anilionė dalijasi paprastais, bet veiksmingais patarimais, kaip kiekvienas galime prisidėti prie tvaresnės ateities.

„Kiekvienas mūsų pasirinkimas gali padėti išsaugoti gamtos išteklius, sumažinti poveikį klimatui ir užtikrinti, kad ateities kartos turėtų stabilią ir patikimą maisto grandinę. Rūpindamiesi tuo, ką išmetame, kuriame tvaresnį pasaulį sau ir aplinkiniams. Gera žinia ta, kad kiekvienas iš mūsų gali pradėti pokytį jau dabar – nuo mažų sprendimų savo virtuvėje iki sąmoningo apsipirkimo“, – sako M. Anilionė.

M. Anilionė dalijasi 3 naudingais patarimais, kurie padės sutaupyti bei prisidėti prie tvaresnės ateities, švaistant mažiau maisto.

Planuokite savo apsipirkimus

Viena pagrindinių maisto švaistymo priežasčių – dažniausiai nusiperkama daugiau nei suvartojama. M. Anilionės teigimu, iš anksto sudarytas sąrašas, prieš keliaujant apsipirkti, gali ne tik padėti nepamiršti svarbiausių produktų, mažinti maisto atliekų kiekį, bet ir sutaupyti.

„Prieš keliaujant į parduotuvę, verta trumpam sustoti virtuvėje – peržiūrėti šaldytuvo ir spintelių turinį, užrašyti, ko tikrai trūksta, ir pagalvoti, ką iš tų produktų gaminsite. Pirkinių planavimas padeda ne tik sutaupyti, nes tokiu būdu išvengsite nereikalingų pirkinių, bet ir geriau išnaudoti tai, ką jau turite“, – primena tvarumo ekspertė.

Supraskite galiojimo datas, nurodytas ant pakuočių

Daugelis žmonių vis dar painioja dvi pagrindines galiojimo datų žymas ant maisto produktų: „Tinka vartoti iki“ ir „Geriausias iki“. Šių žymų supratimas gali padėti išvengti visiškai tinkamo vartoti maisto išmetimo.

„Žyma „Tinka vartoti iki“ nurodo datą, iki kurios produktą saugu vartoti – dažniausiai tai taikoma greitai gendantiems produktams, pavyzdžiui, žuviai, mėsai ar pienui. Pasibaigus šiai datai, net jei produktas atrodo gerai, jo vartoti nerekomenduojama. Tuo tarpu „Geriausias iki“ žyma reiškia, kad produktas iki nurodytos datos išlaikys geriausias skonio, kvapo ar tekstūros savybes. Tai nereiškia, kad po šios datos produktas tampa netinkamas – dažnai jis vis dar yra visiškai saugus vartoti. Pavyzdžiui, sausainiai, makaronai, kruopos ar konservai gali būti geri net ir praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po „Geriausias iki“ datos, jei jie buvo tinkamai laikomi“, – pasakoja M. Anilionė.

Ji priduria, kad prieš išmetant produktą su „Geriausia iki“ žyma, visada verta jį apžiūrėti, pauostyti ir paragauti. Jei jis atrodo, kvepia ir yra įprasto skonio – greičiausiai jį dar galima vartoti. Toks sąmoningas požiūris ne tik padeda sumažinti maisto švaistymą, bet ir leidžia sutaupyti pinigų bei prisidėti prie tvaresnio gyvenimo būdo.

„Taip pat verta paminėti, kad jei planuojate patiekalą šiandienai ar rytojui, nebūtina rinktis ilgai galiojančių produktų. Dažnai galima rasti puikios kokybės mėsos ar žuvies už mažesnę kainą, o tuo pačiu padaryti paslaugą planetai“, – pasakoja M. Anilionė.

Pasirūpinkite tinkamu produktų laikymu

Net ir atsakingai apsipirkus, nemaža dalis maisto gali būti išmetama dėl netinkamo laikymo. Per šiltai laikomas pienas, netinkamose sąlygose gendantys vaisiai ar pamirštos daržovės šaldytuvo stalčiuje – kasdienės klaidos, kurios prisideda prie maisto švaistymo.

„Svarbiausia žinoti, kaip elgtis su skirtingomis maisto grupėmis. Pavyzdžiui, bananų nepatartina laikyti šaldytuve, o lapines daržoves būtina suvynioti į drėgną popierių, jei norima, kad jog ilgiau išliktų šviežios. Atidarytus produktus rekomenduojama pažymėti datos lipduku ar tiesiog užrašyti markeriu, kada jie buvo atidaryti. Tai padeda išvengti abejonių ir mažina riziką išmesti naudojimui dar tinkamą produktą“, – akcentuoja M. Anilionė.

BNS inf.