Belgijos Karalystė – Vakarų Europos šalis, viena iš Europos Sąjungos (ES) steigėjų, Europos Komisijos būstinę ir Europos Parlamentą priglaudusi savo sostinėje Briuselyje, taip pat viena iš mažiausių ir tankiausiai gyvenamų šalių Europoje, padariusi didžiulę pažangą, tad priskiriama prie turtingiausių žemyno valstybių. Apie Belgiją šiandien ir šios šalies santykius su Lietuva kalbamės su Belgijos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lenkijoje ir Lietuvoje Riku VAN DROGENBRUKU.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

– Belgija garsėja stipria ekonomika, aukštu gyvenimo lygiu ir gerai išvystyta gerovės sistema. Kas lėmė šalies sėkmę?

– Žinoma, istorija ir kelias – ilgi. Trumpai paminėsiu, kad Belgijai labai pasisekė dėl šalies vietos – esame pačioje Europos širdyje, regione, kuris nuo viduramžių buvo prekybos ir pramonės jungtis. Ši strateginė vieta mums buvo labai naudinga dar ilgai prieš tai, kai XIX a. Belgija tapo nepriklausoma moderni valstybė. Tapusi nepriklausoma, šalis patyrė sparčią pramonės plėtrą, o vėliau ją papildė visapusiška gerovės sistema. Siekis išlaikyti klestėjimo ir solidarumo pusiausvyrą nuo tada buvo Belgijos socialinio ir ekonominio modelio bei politikos pagrindas.

Kita priežastis – inovatyvi ir kūrybinga šalies dvasia, paskatinusi svarbius išradimus ir pramonės atsinaujinimą. Naujovių skatinimą ir diegimą mūsų šalyje lemia geriausi Europos universitetai ir mokslinių tyrimų institucijos.

– Iš tiesų Belgijai svarbu užtikrinti gyventojų gerovę. Kita vertus, ir jūs susiduriate su visuomenės senėjimo ir kitais šių laikų iššūkiais. Kaip dėliojami valstybės prioritetai?

– Naujoji Belgijos federalinė vyriausybė, suformuota sausio mėnesį, turi ambicingą darbotvarkę sveikatos priežiūros srityje. Pagrindinis prioritetas – mūsų viešosios sveikatos priežiūros sistemos reforma. Ja siekiama, kad sveikatos priežiūra būtų visiems prieinama ir išlaikytų aukštus paslaugų teikimo standartus, kartu būtų kontroliuojamos sveikatos priežiūros išlaidos. Tai – dilema, su kuria šiais laikais susiduria daugelis šalių, bet aš esu optimistas. Viliuosi, kad Belgijoje galėsime išlaikyti konkurencingą ir efektyvią viešąją sveikatos priežiūros sistemą.

– Belgijoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 82,3 metų. Tai rodo, kad sveikatos apsaugai skiriamas deramas dėmesys.

– Nesu šios srities ekspertas, bet sakyčiau, kad kokybiška ir prieinama sveikatos apsaugos sistema čia vaidina lemiamą vaidmenį, o kalbant plačiau – stipri socialinės apsaugos sistema apskritai.

– Gyventojams išties labai svarbu jaustis socialiai saugiems. Kaip kuriama socialinės apsaugos sistema Belgijoje?

– Matyt, šis dalykas tiesiogiai susijęs su tuo, ką kalbėjau atsakydamas į pirmąjį klausimą. XX a. Belgija siekė rasti pusiausvyrą tarp laisvės ir solidarumo, tarp laisvosios rinkos ekonomikos ir gerai išvystytos socialinės apsaugos sistemos. Žinoma, galima įvairiai interpretuoti, kas sudaro tobulą pusiausvyrą, tačiau svarbu tai, kad dauguma politinių jėgų ir visuomenė visada buvo už tokį subalansuotą požiūrį. O jo esmė yra tokia: kai susiduriama su sudėtinga gyvenimo situacija, pavyzdžiui, dėl nedarbo, ligos ar nelaimingo atsitikimo, vadinamasis socialinės apsaugos tinklas padeda išgyventi šiuos sunkius laikus. Be abejo, nieko nėra tobulo ir amžino, todėl turime nuolat galvoti, kaip gerinti ir pritaikyti šią sistemą, kad išsaugotume saugumo ir solidarumo jausmą.

– Belgijos ekonomika yra įvairi, apima chemijos, farmacijos, maisto, automobilių pramonę, finansines paslaugas. Kurie sektoriai šiandien plėtojami labiausiai?

– Mūsų šalies ekonomika iš tiesų yra labai įvairi, o jūsų nurodyti sektoriai – pagrindiniai. Tačiau yra ir kitų, kurie itin reikšmingi. Pavyzdžiui, logistikos sektorius atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį dėl mūsų didelės oro, jūrų uostų, geležinkelių ir kelių infrastruktūros.

– Belgijoje yra įsikūrusios ES institucijų ir NATO būstinės, kurios vaidina lemiamą vaidmenį tarptautinėje diplomatijoje ir politikoje. Kokią įtaką tai daro jūsų šaliai?

– Šių institucijų būstinių buvimas mūsų šalyje – tam tikra Belgijos įsipareigojimo bendradarbiauti europiniu ir tarptautiniu mastu išraiška. Žvelgiant praktiškiau, tai byloja, kad mūsų sostinė Briuselis tapo tikru tarptautiniu centru, kuriame šurmuliuoja daug diplomatų, ekspertų, žurnalistų ir kt. Apskritai tai daro labai teigiamą poveikį mūsų šaliai, nes atveda pasaulį prie mūsų slenksčio ir verčia mus vertinti dialogą bei sutarimo siekį.

– Kokiose srityse Belgijai dar reikia pažangos?

– Matyt, viena iš svarbiausių sričių, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, yra gynybos išlaidos. Belgija turi pagerinti savo gynybos pajėgumus, todėl mūsų dabartinė federalinė vyriausybė yra įsipareigojusi gerokai padidinti gynybos išlaidų lygį. Šie gynybos pajėgumai taip pat bus naudojami toliau remti mūsų sąjungininkėms, tokioms kaip Ukraina ir Lietuva. Belgija buvo pirmoji NATO valstybė, 2004 m. pavasarį atsiuntusi savo lėktuvus ir karinį kontingentą į Lietuvą Baltijos valstybių oro policijos misijai vykdyti. Nuo to laiko mes grįžome pas jus daug kartų. Mūsų karinis jūrų laivynas taip pat aktyviai veikė Baltijos jūroje, o mūsų kariai ne kartą tarnavo NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje.

– Krašto gynyba – labai svarbi ir mums, ir jums. Kokius tikslus sau keliate?

– Mūsų tikslas – 2025 m. pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos išlaidų ribą. Norime didinti savo pajėgumus ir stiprinti karinio personalo komplektavimą, taip pat civilinę gynybą ir visos šalies atsparumą apskritai.

– Ko, jūsų akimis, Lietuva galėtų pasimokyti iš Belgijos?

– Kiekviena šalis turi savų veikimo būdų, savo jautrių vietų ir iššūkių. Jie gali būti panašūs į kitų šalių, bet niekada nebus visiškai tapatūs. Todėl nenorėčiau teigti, kad Lietuva turi ko nors mokytis iš Belgijos. Kita vertus, mūsų šalys tikrai turi daug diskutuoti tarpusavyje ir keistis žiniomis. Plėtodami dialogą ir bendradarbiaudami galime mokytis vieni iš kitų ir rasti įkvėpimo. Pavyzdžiui, Lietuvos pastangos remti Ukrainą ir stiprinti savo gynybos pajėgumus – išties įspūdingos.

– Kokių Lietuvos ir Belgijos panašumų, bendrumų įžvelgiate?

– Manau, kad Lietuvą ir Belgiją vienija tvirtas įsipareigojimas laikytis europietiškų vertybių ir principų. Tos vertybės yra demokratija, laisvė, teisinė valstybė ir kiekvienos šalies teisė pasirinkti savo kursą. Mus sieja bendras įsipareigojimas siekti taikos, ir tikime, kad Europos ir Vakarų solidarumas bei bendradarbiavimas stiprina mūsų saugumą. Štai kodėl abi šalys yra ištikimos Ukrainos šalininkės jos kovoje su Rusijos agresija. Belgija ir Lietuva, kaip vidutinio dydžio valstybės, žino, kad stipri taisyklėmis grįsta tarptautinė tvarka – geriausia mūsų nepriklausomybės garantija.

– Kokie yra jūsų paties pasiekimai, kuriais didžiuojatės, ir kokie jūsų ateities planai, susiję su Lietuva?

– Labai svarbus pasiekimas, kuriuo didžiuojuosi, tik nepriskiriu jo sau, – 2022 m. spalį vykęs valstybinis mūsų karaliaus Pilypo ir karalienės Matildos vizitas Lietuvoje. Tai pareikalavo daug parengiamųjų darbų tiek iš Belgijos, tiek iš Lietuvos, tačiau turėjome nuostabią galimybę parodyti draugystę ir sustiprinti mūsų šalių ryšius. Na, o aš pats noriu ateityje kuo dažniau atvykti į jūsų šalį, susitikti su kolegomis iš Lietuvos, belgų bendruomenės nariais ir, žinoma, čia dislokuotais mūsų kariais.

Belgija skaičiais

* Belgija – viena iš mažiausių ir tankiausiai gyvenamų Europos šalių. Jos plotas – 30,689 km², joje gyvena beveik 11,8 mln. žmonių. Remiantis Federalinio planavimo biuro ir nacionalinės statistikos agentūros „Statbel“ prognozėmis, per ateinančius kelerius metus šalies gyventojų skaičius didės vidutiniškai 30 tūkst. per metus iki 12,9 mln. 2070 m.

* Visuomenės senėjimas – ir Belgijos kasdienybė. 2024 m. šimtui 18–66 metų gyventojų teko 28 asmenys, sulaukę 67 ir daugiau metų. Prognozuojama, kad 2040 m. šis skaičius išaugs iki 37, o 2070 m. – iki 43.

* Praėjusiais metais Belgijoje gimė 108 680 kūdikių, t. y. 5 200 mažiau nei vidutiniškai 2020–2023 m.

* 2023 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Belgijoje siekė 82,3 metų. Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė (84,3 metų) buvo 4,1 metų didesnė nei vyrų (80,2 metų). Tiesa, 2023 m. vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė Belgijoje pasiekė 80 metų pirmą kartą.

* Nuo 2025 m. darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys ir valstybės tarnautojai gali išeiti į pensiją tik sulaukę 66 metų (iki tol ši riba buvo 65 metai). 2030 m. pensinis amžius bus 67 metai.

Įdomu

* Belgija – viena iš labiausiai urbanizuotų pasaulio šalių. Dauguma (net 98 proc.) jos gyventojų gyvena miestuose.

* Ši šalis – daugiakultūrė, turi tris oficialias kalbas: olandų (Flandrijoje), prancūzų (Valonijoje) ir vokiečių (rytiniame regione).

* Belgijoje yra daug miestų, kurie viduramžiais ir Renesanso laikais buvo ekonomikos ir kultūros centrai, pavyzdžiui, Briugė, Antverpenas, Lježas (kiekvienas turėjo autonomiją ir savo tapatybę).

* Belgija – viena iš didžiausių pasaulio eksportuotojų. Intensyviausia prekyba vyksta su kaimyninėmis šalimis – Vokietija, Prancūzija, Nyderlandais. Eksportui ypač palanki yra geografinė Belgijos vieta Europoje.

* Laimingiausių pasaulio šalių sąraše Belgija šiemet užėmė 14 vietą – dviem pozicijomis aukštesnę nei Lietuva.

* Belgijos valdymo forma – federacinė parlamentinė konstitucinė monarchija. Valstybės vadovas yra karalius, veikia daugiapartinė sistema.

* Briuselis laikomas ne tik Europos politikos, bet ir pasaulio šokolado sostine. Belgijoje šokolado gamyba pradėjo klestėti dar XIX a. Būtent belgai vieni pirmųjų pasaulyje sukonstravo mašinas, galinčias itin susmulkinti kakavos pupeles, o 1912 m. Žanas Noihauzas Belgijoje išrado būdą, kaip pagaminti kietą šokolado kiautą, kurį galima pripildyti minkšto įdaro, ir pavadino šią masę pralinė.

Projektą „Žmogus ir valstybė Europoje: unikalu ir artima“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 10000 Eur.