Kodėl prabanga mus traukia, bet tuo pačiu ir erzina? Ką reiškia gyventi pasaulyje, kuriame turtas demonstruojamas kaip kultūros rėmimas? Prabangos ir moralės santykis – įdomi diskusijų tema. Nors kai kurie prabangą mato kaip ekonomikos variklį ar asmeninių vertybių atspindį, jos moralinės pasekmės priklauso nuo kiekvieno požiūrio, visuomenės vertybių ir konkretaus konteksto. Puikus pavyzdys – „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso vestuvės Venecijoje, kurios sukėlė ir entuziazmą, ir pasipriešinimą.

Dr. Indrė Radavičienė

Kas mums nepatinka prabangoje? Visų pirma – jos nemoralumas. Žinomi mąstytojai, tokie kaip Platonas, Seneka ir Tertulianas kritikavo, kad žmonės, mylėdami turtą ir prabangą, supainioja tikrąsias vertybes. Mylėti prabangą reiškia mylėti galią, nuosavybę ir išvaizdą – visa tai, ką išmintingieji dažnai niekina.

Prabangos gynimas ir etiškumo paieškos

Nepaisant to, kad prabanga visais laikais sulaukia kritikos, šiandien matome, kaip turtingi žmonės stato privačius muziejus ir gausiai finansuoja parodas. Taigi, prabanga sėkmingai klesti šiuolaikinėje ekonomikoje ir naudinga didelei daliai gyventojų.

Pavyzdžiui, J. Bezoso vestuvės Venecijoje, be pramogų ir poilsio, turėjo ir labdaringą aspektą, kuris prisidėjo prie miesto gerovės. Pasak organizatorių, dalis renginio metu surinktų lėšų bus skirta kultūros objektų, konkrečiai amfiteatro soduose, restauravimui. Tai pristatoma kaip „verslininko investicija į kultūros paveldą“, parodanti ne tik asmeninės šventės, bet ir kultūrinės mecenatystės svarbą. Taigi, be tiesioginės ekonominės naudos miestui, vestuvės taip pat prisidėjo prie istorinio paveldo išsaugojimo, suteikdamos joms platesnę, bendruomeninę vertę.

Kiti prabangos industrijos etiškų iniciatyvų pavyzdžiai

„LVMH“ (Louis Vuitton Moët Hennessy), kuriai priklauso tokie prekiniai ženklai kaip „Louis Vuitton“, „Dior“, „Tiffany & Co.“ ir daugelis kitų, yra vienas didžiausių kultūros mecenatų pasaulyje. Po tragiško Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisro, „LVMH“ ir Arnault šeima skyrė 200 milijonų eurų jos restauravimui. Jie taip pat remia įvairias parodas, muziejus, meno edukacijos programas jaunimui ir prisideda prie istorinio paveldo išsaugojimo visame pasaulyje. Pavyzdžiui, „Fondation Louis Vuitton“ muziejus Paryžiuje yra nuolatinė grupės filantropijos iniciatyva, skirta menui ir kultūrai populiarinti.

„Chanel“ yra žinoma dėl savo įsipareigojimo Paryžiaus kultūrai ir menams. Prekinis ženklas skyrė 25 milijonus eurų „Grand Palais“ restauravimu. Be to, „Chanel“ remia „Palais Galliera“ (Paryžiaus mados muziejų) ir „Le19M“ – centrą, kuriame puoselėjami ir saugomi prancūzų meistriškumo amatai.

„Fendi“ (priklausantis LVMH) yra stipriai susijęs su Romos paveldu. Jie skyrė 2,2 milijono eurų Trevi fontano restauravimui, o vėliau investavo ir į kitų Romos paminklų, tokių kaip Veneros ir Romos šventykla, atkūrimą. Jų pastangos tęsiasi su Villa d'Este Grotto of Diana atstatymu, pabrėžiant įsipareigojimą Italijos kultūros lobiams.

„Bulgari“ taip pat aktyviai prisideda prie Romos paveldo išsaugojimo. Jie skyrė 1,5 milijono eurų Ispanijos laiptų atnaujinimui.

„Kering“ grupė (kuriai priklauso „Gucci“, „Saint Laurent“, „Bottega Veneta“ ir kt.) per savo „Kering fondą“ aktyviai kovoja su smurtu prieš moteris ir vaikus, teikdama pagalbą aukoms, vykdydama prevencijos programas ir siekdama visuomenės mobilizacijos. Jie taip pat daug dėmesio skiria tvarumui ir socialinei lygybei.

„Richemont grupė“ (valdanti „Cartier“, „Montblanc“, „Van Cleef & Arpels“ ir kt.) per „Cartier Philanthropy fondą“ gerina pažeidžiamų bendruomenių gyvenimą visame pasaulyje, remdami iniciatyvas, kurios suteikia prieigą prie pagrindinių paslaugų, skatina moterų ekonominę plėtrą ir teikia humanitarinę pagalbą.

Prabangos ateities perspektyva: ką kalba futuristai?

Prabanga visada asocijavosi su statusu ir išskirtinumu. Tačiau ateityje šis apibrėžimas gali keistis. Tikėtina, kad prabanga bus mažiau susijusi su garsių prekės ženklų logotipais, o daugiau su skaidrumu, sąžiningumu ir rūpesčiu aplinka. Tikra prabanga reikš ne tik patį daiktą, bet ir visą jo istoriją: žinojimą, kas pagamino jūsų rankinę, kurios siūlės kruopščiai įsiūtos amatininko rankomis, ir ar jam už tai buvo sąžiningai sumokėta. Vartotojai vis labiau domėsis, ar gaminant prekę buvo laikomasi tvarių praktikų, ar nebuvo išnaudojama gamta ir žmonės. Šis pokytis atspindi augantį visuomenės sąmoningumą ir siekį, kad prabanga atspindėtų ne tik materialinę vertę, bet ir etines bei moralines nuostatas.

Turėti mažiau, bet ilgaamžių ir etiškai pagamintų prabangos prekių taps prestižiškiau, nei kaupti spintas, pilnas trumpalaikių mados tendencijų. Taip pat išaugs individualizuotų, pagal užsakymą gaminamų prabangos prekių paklausa, kas sumažins atliekų kiekį ir sustiprins asmeninį ryšį su daiktu.

Tvarios mados ateitis

Neseniai atliktas tyrimas „Tvarios mados ateitis“ (angl. „The Future of Sustainable Fashion“) nagrinėjo, kaip Europa iki 2040 m. galėtų pereiti prie etiškos mados. Tyrimas išskyrė kelis galimus ateities scenarijus. Vienas iš viltingų scenarijų – pasaulis, kuriame mados sistema yra visiškai skaidri. Tokiu atveju vartotojai žinotų visą informaciją apie savo drabužius – nuo jų kilmės iki gamybos proceso ir jame dalyvavusių žmonių. Prekių ženklai būtų teisiškai įpareigoti gerbti darbuotojų teises ir aplinką, o skaitmeninės priemonės stebėtų visą drabužio gyvavimo ciklą.

Kitas scenarijus pabrėžia bendruomenės skatinamą madą, kurioje žmonės taiso, keičiasi ir gamina drabužius lokaliai. Tai lėtesnė, asmeniškesnė mada, teikianti pirmenybę kokybei, o ne kiekybei, taip mažinant atliekų kiekį ir užtikrinant gamybą arčiau namų.

Etika negali būti tik rinkodaros triukas

Prabangos industrija tvirtina esanti reta ir išskirtinė, nors prekes parduoda milžiniškais kiekiais. Ji puoselėja ilgametes tradicijas, bet tuo pačiu nuolat seka greitai kintančias madas. Prabangos ženklai stengiasi suderinti tai, kas amžina, su tuo, kas momentiška, kalbėdami apie minimalizmą, tvarų vystymąsi ir meistriškumą, tarsi tai būtų jų DNR dalis.

Vis dėlto, dažnai tai tėra madingos vertybės. Etika negali būti tik rinkodaros triukas. Kad ji būtų tikrai etiška, ji turi būti besąlygiška ir nepriklausyti nuo mados tendencijų ar finansinių sumetimų.

Prabangos įmonės privalo prisiimti atsakomybę ir tapti tikromis grožio, meistriškumo ambasadorėmis. Joms reikia atidžiai rinktis, kokias idėjas ir vertybes ginti. Per didelis prekių asortimento plėtimas vien tam, kad prisitaikytų prie rinkos, yra didžiausias pavojus šiuolaikinės prabangos etikai.

Pranešimas spaudai.