„Mane žavi lietuvių charakteris, jūsų atsidavimas valstybei ir gebėjimas susitelkti dėl bendros gerovės bei saugumo. To iš lietuvių gali mokytis kitos šalys“, – pabrėžia Norvegijos ambasadorius Lietuvoje, buvęs Saugumo politikos ir tolimosios Šiaurės departamento generalinio vadovo pavaduotojas, daug metų saugumo srityje dirbęs Atlė Konta Midtunas.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Su ambasadoriumi susitinkame Norvegijos ambasados rezidencijoje sostinės centre. Įspūdingą istorinį pastatą supantis nedidelis, bet itin dailiai sutvarkytas kiemelis kvepia rožėmis ir nuteikia nuoširdžiam pokalbiui apie Norvegiją ir jos ryšius su Lietuva.

– Ar pastebite panašumų tarp Lietuvos ir Norvegijos?

– Dirbti Lietuvoje pradėjau nuo praėjusių metų rugsėjo, ir ši patirtis man – išties maloni. Lietuva – labai graži šalis, nors geriausi čia, žinoma, yra žmonės. Lietuviai – labai darbštūs, motyvuoti, išsilavinę, su jais malonu bendrauti ir bendradarbiauti.

– Ką lietuviai žino apie Norvegiją? Kiek gerai jie pažįsta jūsų šalį?

– Lietuviai žino tikrai daug, ir tai mane maloniai stebina. Žinoma, Norvegijoje gyvena ir dirba nemažai lietuvių – apie 50 tūkst. jūsų tautiečių mūsų šalyje dirba ir gyvena nuolat. Nemažai žmonių čia atvažiuoja ir dirbti laikinai ar turistiniais tikslais.

Lapkritį dalyvavau seminare, kuris vyko Ignalinos atominėje elektrinėje, vėliau ėjome pasivaikščioti ir apžiūrėti Visagino. Sutikome labai mielą vyresnio amžiaus moterį su šuneliu. Pats labai mėgstu šunis, tad stabtelėjau pasilabinti. Pasirodo, ji daug metų gyveno Norvegijoje, o viena iš jos dukterų ten tebegyvena. Tai buvo labai maloni pažintis, kuri dar kartą įrodė, kad lietuviai daug žino apie mūsų šalį, o tie, kurie gyveno ar gyvena Norvegijoje, moka norvegų kalbą.

– Pakalbėkime apie Norvegiją. Turtinga gerovės valstybė su išskirtine gamta. Bent jau taip jūsų šalį dažniausiai matome mes. O kokią Norvegiją matote jūs?

– Kiekviena šalis – kuo nors unikali. Norvegija su nuostabiais kalnais ir fjordais iš tiesų yra išskirtinė savo gamta. Dėl geografinės padėties Norvegijoje yra puikiai išvystyta jūrų pramonė, žvejyba. Šios sritys sudaro didelę dalį šalies ekonomikos ir yra tiesiogiai susijusios su šalies tradicijomis. Norvegijoje didelis dėmesys skiriamas ir technologiniam progresui, atsinaujinančių išteklių energetikai, pavyzdžiui, pagrindinis elektros energijos šaltinis – hidroenergetika.

Negaliu nepaminėti ir to, kad mūsų šalyje puikiai išplėtota naftos ir dujų gavyba bei eksportas. Be abejo, ilguoju laikotarpiu mes negalime susitelkti į naftą ir dujas, nes jų ištekliai senka, be to, Europa orientuojasi į žaliąjį kursą, tad mūsų vyriausybė didelį dėmesį skiria inovacijoms ir naujiems pramonės sektoriams.

– Tačiau Norvegija daug investuoja ir į žmones?

– Tikrai taip. Norvegija – labai turtinga šalis, pasižyminti stabilia ekonomika ir stabiliu ekonomikos augimu. Jeigu kalbėtume apie saugumą, svarbu paminėti, kad gyvename taikioje šalyje 80 metų. Tai leido kelti ilgalaikius tikslus, kurti tvarią ekonomiką ir šalies ekonominius pasiekimus investuoti į žmonių gerovę.

Nesvarbu, kas yra valdžioje – kairieji ar dešinieji, suvokimas, kad turime kurti gerovę visai visuomenei ir kiekvienam žmogui, – mūsų politikos pagrindas. Be to, itin svarbu žvelgti į ateitį. Šiuo tikslu praėjusiame amžiuje buvo įkurtas Norvegijos pajamas iš naftos ateities kartoms investuojantis šalies gerovės fondas. Taigi dalis pinigų keliauja į fondą, o fondas juos sėkmingai investuoja. Šis fondas yra vienas didžiausių pasaulyje. Šiandien jo sukauptas turtas siekia 1,6 trln. eurų. Žinoma, finansų išsaugojimas ir pridėtinės vertės kūrimas – nuolatinis procesas, lydimas įvairių iššūkių, bet tai daroma dėl gyventojų ateities.

– Demografiniai iššūkiai – daugelio Europos valstybių problema. Atrodo, Norvegijai sekasi visai gerai, nes gyventojų skaičius auga. Kiek jūsų šalis patogi jaunoms šeimoms, vyresniems žmonėms?

– Visada galima geriau, ir tai taikytina politikai bet kokioje srityje. Tačiau šiuo metu, manau, mums sekasi gerai. Esame sukūrę patogią švietimo sistemą – nuo darželių iki aukštųjų mokyklų. Labai svarbu, kad investuojama ne tik į formalųjį švietimą – vaikų priežiūra po pamokų yra ne mažiau reikšminga, tad tam taip pat skiriamas didžiulis dėmesys. Įvairios užklasinės veiklos, būreliai yra finansuojami valstybės lėšomis, taigi prieinami kiekvienam vaikui.

Vyresni asmenys Norvegijoje – taip pat nepamiršti. Jiems skirta ne tik dosni išmokų sistema – didelis dėmesys teikiamas ir jų užimtumui. Žmogus turi išlikti aktyvus, socializuotis, kad ir kokio amžiaus jis būtų. Siekiame, kad senjorai kuo ilgiau liktų savo namuose, o ne atsidurtų globos įstaigose, tad teikiamos paslaugos padeda žmonėms gyventi savarankiškai, kol tai įmanoma.

Šių metų rugsėjį Norvegijoje vyks rinkimai, ir rinkiminės kampanijos metu visos partijos aršiau kritikuoja Vyriausybės politiką, kalba apie įvairias problemas, taigi neabejotinai ir mes jų turime. Tačiau, palyginti su kitomis šalimis, tvarkomės visai gerai, nes atsižvelgiame ir į jaunas šeimas, ir į vaikų gerovę, ir į orų senjorų gyvenimą.

Pabrėžtina ir tai, kad mes išlaikome pasitikėjimo kultūrą. Žmonės pasitiki savo valdžia, viešosiomis organizacijomis, nevyriausybiniu sektoriumi. Turime labai stiprią laisvą žiniasklaidą, kuri viską stebi. Skaidrumas demokratinėje šalyje yra itin svarbus ir, mano akimis, lemia tą pasitikėjimą.

– Norvegijos pasiekimai atsispindi įvairiuose tarptautiniuose tyrimuose, ypač žmogaus teisių, lygybės srityse. Kiek tai svarbu norvegams?

– Tai vėlgi susiję su pasitikėjimu. Kad žmogus pasitikėtų savo valstybe, ji turi sudaryti sąlygas visiems savo piliečiams, nepaisant jų skirtumų, gyventi gerai. Pavyzdžiui, darbo užmokestis negali priklausyti nuo lyties, išsilavinimą gauti turi kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena, ir t. t. Lygybė ir žmogaus teisės yra pamatinės vertybės, kurias saugome. Tačiau ir vėl negaliu teigti, kad jau viską pasiekėme. Pavyzdžiui, moterų atlyginimai mūsų šalyje – vis dar mažesni nei vyrų, nors tą skirtumą stengiamės mažinti. Vertybių puoselėjimas yra nuolatinis procesas.

– Lietuvoje mums labai svarbus nacionalinis saugumas. Jūs taip pat paminėjote, kad Norvegijai pasiekti tą gerovę, kokia galite džiaugtis šiandien, pavyko ir todėl, jog šalis 80 metų gyvena taikoje. Kiek šiandien jums svarbus saugumas?

– Saugumas mums – itin svarbus. Didžioji dalis mano laiko skirta saugumo klausimams ir iššūkiams. Noriu padėkoti lietuviams, kad jie rodo pavyzdį ir ryžtą ginti savo šalį. Norvegija niekada nebuvo Sovietų Sąjungos dalis, formaliai niekada nekariavo su Rusija, bet šiandien mes juntame tą pačią grėsmę, tad grįžęs į Norvegiją aš pasakoju apie jūsų patirtį, aiškinu, kodėl Rusija mums pavojinga, nes suvokti grėsmę – be galo svarbu.

Esame partneriai svarbiausiame kariniame aljanse – NATO. Be to, Šiaurės ir Baltijos šalys daug bendradarbiauja, kad mūsų regionas išliktų saugus, ir mes esame vieningi. NATO viršūnių susitikime valstybės įsipareigojo siekti skirti gynybai 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tikėtina, kad Lietuva šį tikslą pasieks greičiau nei Norvegija, bet mes irgi einame šiuo keliu. Tiesa, ne mažiau svarbu turėti ir bendrus gynybos planus, rengti bendras pratybas, nes tik taip galime būti saugūs.

– Pakalbėkime apie migraciją. Kiek sudėtingas šis iššūkis Norvegijai?

– Pirmąją migracijos bangą moderniais laikais patyrėme apie 1970 m. Žmonės iš Pakistano, Vietnamo vyko į Norvegiją, ir jau tuo metu šalis turėjo ieškoti būdų, kaip tvarkytis su kitų kultūrų atstovų migracijos iššūkiu. Šiuo metu daugiausia – apie 120 tūkst. – Norvegijoje gyvenančių migrantų yra iš Lenkijos. Antri pagal skaičių – ukrainiečiai. Jų yra apie 80 tūkst. Prasidėjus karui sulaukėme daug pabėgėlių iš Ukrainos. Treti yra lietuviai. Imigrantų skaičiaus augimas visada lemia iššūkį valstybei, nes turime galvoti, kaip lengviau ir greičiau juos integruoti į visuomenę, darbo rinką, kad jie jaustųsi socialiai saugūs. Tačiau man atrodo, kad norvegai yra palaikantys ir empatiški, tad mums sekasi padėti atvykusiems žmonėms įsilieti į mūsų visuomenę.

– Lietuvių emigracijos į Norvegiją pradžioje teko girdėti įvairių atsiliepimų apie mūsų tautiečius, ir ne visi jie buvo gražūs. Kaip keičiasi situacija?

– Šiuo metu tai yra labiau mitas nei tiesa. Lietuviai gyvena ir dirba įvairiose Norvegijos vietose ir yra puikiai integravęsi į visuomenę. Be to, ir mes patys daug ko turime mokytis iš lietuvių: nuo jūsų gebėjimo susitelkti nesaugumo akivaizdoje iki jūsų darbštumo ir tikslo siekimo. Gyvename tikrai sudėtingais laikais. Lietuviai tai puikiai suvokia, adekvačiai vertina, bet nepraranda noro kurti savo valstybę, plėtoti verslus, diegti inovacijas, galvoti apie ateitį.

– Pakalbėkime apie bendrus projektus, norvegišką verslą Lietuvoje. Ar norvegai noriai investuoja mūsų šalyje?

– Lietuvoje veikia apie 370 verslų, kuriuos įsteigė norvegai arba kurių bendraturčiai yra norvegai. Kodėl norvegai nori investuoti Lietuvoje? Visų pirma todėl, kad jūs darbo rinkoje turite iš tiesų daug išsilavinusių ir talentingų žmonių. Svarbu ir tai, kad mus sieja stiprūs importo ir eksporto ryšiai. Pavyzdžiui, Norvegija į Lietuvą eksportuoja suskystintąsias gamtines dujas. Taip pat puoselėjame kultūrinę partnerystę: menininkai iš Norvegijos mielai lankosi Lietuvoje, o lietuviai – Norvegijoje.

Norvegija daug investuoja ir į lietuviams svarbius projektus. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos parama yra finansinis instrumentas, kuriuo Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija prisideda prie socialinės ir ekonominės raidos bei dvišalio bendradarbiavimo su Europos Sąjungos valstybėmis stiprinimo. Šios dotacijos skiriamos per programas, atspindinčias Europos Sąjungos prioritetus, ir yra skirtos įgyvendinti bendriems tikslams: nuo kultūros, sveikatos iki teisingumo, aplinkosaugos, visuomenės atsparumo. Lietuvoje įvairūs projektai remiami jau 20 metų.

– Kokie jūsų paties tikslai Lietuvoje?

– Mano darbas – stiprinti mūsų valstybių ryšius. Šiuo metu jie yra puikūs, bet dar daug dalykų galime nuveikti drauge. Tad tai ir yra mano tikslas.

– O kaip atrodo jūsų laisvas laikas Lietuvoje?

– Aš daug vaikštau po Vilnių, ir man tai labai patinka. Mėgstu fotografuoti, o Vilnius tam puikiai tinka. Turiu nemažą nuotraukų kolekciją. Vasarą norėčiau daugiau pakeliauti po Lietuvą, aplankyti kitus miestus: Kauną, Panevėžį, Klaipėdą ir kt. Lankiausi pajūryje žiemą, norėčiau nukeliauti ir vasarą, tad planų turiu tikrai daug.

Norvegija skaičiais

* Norvegijos statistikos tarnybos duomenimis, gyventojų skaičius šalyje auga. 2025 m. I ketvirčio pabaigoje Norvegijoje gyveno 5,6 mln. gyventojų, 2024 m. – 5,55 mln.

* Metinė infliacija gegužę siekė 3 proc. Manoma, kad ji didėjo (balandį siekė 2,5 proc.) dėl augusių maisto produktų kainų ir būsto išlaidų, alkoholio ir tabako brangimo.

* Norvegija ir toliau pirmauja pasaulyje pagal elektromobilių diegimą, o 2025 m. sausį pasiekė rekordinį rodiklį. Norvegijos kelių federacijos duomenimis, 95,8 proc. visų tą mėnesį šalyje parduotų naujų automobilių buvo elektriniai.

* Norvegiją atranda vis daugiau turistų. Kaip rodo naujausi apgyvendinimo statistikos rodikliai, šių metų gegužę šalies apgyvendinimo įstaigose registruota apie 2,3 mln. vietinių gyventojų nakvynių ir daugiau nei 1 mln. užsienio svečių nakvynių. Vietinių gyventojų Norvegijos apgyvendinimo įstaigose praleistų nakvynių skaičius išaugo 2 proc., o užsienio svečių – 18 proc.

* Perteklines iš naftos ir dujų gavybos gautas lėšas investuojantis Norvegijos gerovės fondas yra investavęs į daugiau nei 8 600 įmonių visame pasaulyje ir sukaupęs 1,6 trln. eurų turtą. 1990 m. įkurtas fondas skirtas išlaikyti Norvegijos gerovės sistemai, net jei sumažėtų šalies pajamos iš energijos išteklių eksporto.

* Gamtinių dujų gavyba Norvegijoje tapo itin svarbi siekiant pakeisti dujų tiekimą Europai iš Rusijos ir pernai pasiekė rekordines apimtis – ši Skandinavijos šalis išgavo 124 mlrd. kub. m dujų. Gavyba viršijo ankstesnį rekordą – 122,8 mlrd. kub. m dujų, užfiksuotą 2022-aisiais, t. y. pirmaisiais Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą metais.

Projektą „Žmogus ir valstybė Europoje: unikalu ir artima“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 10000 Eur.