Liepos 9-oji, nuo kurios turėjo įsigalioti atidėti JAV prekybos muitai Europos Sąjungai, jau praėjo – tačiau sprendimas vis dar atidėtas. Laukimas tęsiasi, o nežinomybė kelia nerimą ne tik verslui – daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų nerimauja, kad įvesti muitai gali paveikti jų darbą, atlyginimą ir pragyvenimo išlaidas. Visgi, tik nedidelė dalis Baltijos šalių respondentų mano, kad poveikis buvo reikšmingas.

Lietuvos gyventojai dėl tarifų sunerimę mažiausiai

54 proc. apklaustųjų Baltijos šalyse pripažino, kad artėjantys tarifai juos verčia nerimauti. Lietuvoje didelį nerimą jaučia 7 proc. respondentų, dar 43 proc. – nerimauja šiek tiek ir mato galimą neigiamą poveikį. Labiausiai susirūpinę – Estijos gyventojai – 12 proc. jaučia didelį nerimą ir 46 proc. nerimauja kiek mažiau. Latvijoje – atitinkamai 9 ir 47 proc.

Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, tarifai paveikė vartotojų nuotaikas ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje ES. Pavyzdžiui, šį pavasarį Danijoje vartotojų lūkesčiai pasiekė žemiausią lygį istorijoje po to, kai JAV paskelbė apie muitų tarifus importui iš ES. Panašios tendencijos stebimos ir Vokietijoje, Švedijoje bei kitose ES narėse – ženkliai smuko vartotojų pasitikėjimas. Tačiau pastaruoju metu vartotojų pasitikėjimas Europoje atsigauna.

„Kalbant apie Baltijos regioną, dėl tarifų poveikio labiausiai sunerimę Estijos vartotojai, o mažiausiai – Lietuvos. Šie rezultatai sutampa ir su bendru ekonomikos lygiu Baltijos regione – Lietuvos ekonomika šiuo metu yra lyderiaujanti, tuo metu, kai Estijos ekonomika lieka silpniausia tarp Baltijos šalių. Atitinkamai pasiskirstė ir gyventojų atsakymai dėl tarifų poveikio“, – komentuoja A. Izgorodinas.

Vis dėlto, anot ekonomisto, žvelgiant giliau į apklausos rezultatus, galima pastebėti, kad visose Baltijos valstybėse tik nedidelė dalis gyventojų (7 proc. Lietuvoje, 12 proc. Estijoje, 9 proc. Latvijoje) dėl tarifų poveikio jaučia didelį nerimą, tuo metu, kai didžioji dalis vartotojų nerimauja tik nežymiai.

Tarifų poveikį lems kelios priežastys

A. Izgorodino teigimu, tyrimo rezultatai atspindi, kad, nepaisant neapibrėžtumo, tikėtinas tarifų poveikis Baltijos valstybių ekonomikoms bus nedidelis – dėl tarifų Baltijos regiono ekonomikų augimas turėtų sulėtėti apie 0,3 proc. punktais.

Pasak ekonomisto, ribota tarifų poveikį Baltijos šalims lems kelios priežastys. Pirmiausia, Baltijos regiono ekonomikos struktūroje dominuoja smulkios ir vidutinės įmonės. Dėl mažo įmonių dydžio Baltijos šalių verslui užtenka ir euro zonos ekonomikos stagnacijos tam, kad mūsų regiono verslas palaikytų stabilų eksporto užsakymų dydį. Antra, 2026 m. Vokietijos vyriausybė ketina imtis ekonomikos skatinimo priemonių, tad neigiamą tarifų poveikį Baltijos regionui kompensuos teigiamas poveikis iš investicijų į euro zonos gynybos bei infrastruktūros sektorius.

„Tad tarifų poveikį reikia vertinti kompleksiškai – šalia tarifų rizikų atsiras ir daugiau skatinimo priemonių, kurios turėtų pagyvinti euro zonos ekonomiką“, – teigia A. Izgorodinas.

Nepaisant iššūkių, prognozuojamas visų trijų šalių ekonominį augimą: 2025 m. Lietuvos BVP turėtų augti 2,5 proc., Estijos – 1,5 proc., o Latvijos – 1,4 proc.

„Darbo užmokestis 2025 m. Lietuvoje turėtų padidėti 7 proc., o 2026 m. – 6,7 proc. Estijoje atlyginimai turėtų augti atitinkamai 5,3 proc. ir 5,6 proc., Latvijoje – 6 proc. ir 6,2 proc.“, – komentuoja banko atstovas.

Anot jo, gyventojų pragyvenimo išlaidoms taip neturėtų būti didelio poveikio, kadangi tarifai neturėtų lemti infliacijos augimo. Priešingai – infliacijos tempas tiek euro zonoje, tiek Baltijos šalyse gali sulėtėti.

BNS inf.