Mama, antra pusė ar draugų kompanija – su tokia kandidatų palaikymo komanda darbo pokalbiuose vis dažniau susiduria personalo specialistai. Nors darbo pokalbis turėtų vykti profesionaliai, realybėje pasitaiko netikėčiausių scenarijų – atrankos specialistai ne tik sulaukia kvietimų į pasimatymus, bet ir prašymų paskolinti pinigų. Personalo specialistė įvardijo šiuo metu pasitaikančias darbo pokalbių klaidas, kurių galima lengvai išvengti.

„Šią vasarą darbo rinkoje stebime gana naują tendenciją – kai kurie kandidatai į darbo pokalbį atvyksta lydimi šeimos narių ar draugų. Mamos ne tik atveža kandidatus į pokalbį, bet ir užeina į vidų, o kartais net pasisiūlo kartu dalyvauti susitikime. Pasitaiko atvejų, kai kandidatas net neslepia, kad būtent mama surado darbo skelbimą ir liepė atsiųsti savo gyvenimo aprašymą“, – pasakoja personalo specialistė Eglė Staniulionė.

Pasak jos, tai nėra vien jaunų, pirmo darbo ieškančių žmonių fenomenas – tokių situacijų pasitaiko ir 30-mečiams, ypač Lietuvos regionuose. Jei darbo atranka vyksta pavyzdžiui telefonų salone, kandidatą atlydėję artimieji apsimeta, kad tiesiog domisi naujais telefonais. Tai trukdo ne tik atrankos specialistui, bet ir pačiam kandidatui, kuris dėl artimųjų žvilgsnių dažnai nesugeba atsiskleisti.

Kviečia į pasimatymus ir net prašo pinigų

Nors nerekomenduojama flirtuoti ir reikšti simpatijų darbo pokalbių metu, tokių atvejų vis tik pasitaiko. Anot E. Staniulionės, tai nepalieka gero įspūdžio apie potencialų darbuotoją.

„Nors esame draugiška, tolerantiška, įvairovę ir įtrauktį puoselėjanti įmonė, kai kurie kandidatai nustebina savo išvaizda. Į darbo pokalbį ateina su sportine apranga ir sporto krepšiu tiesiai iš treniruotės, ar darbo uniforma iš dabartinės įmonės. Tai kelia rimtų klausimų, ar žmogus geba planuoti savo laiką, gerbia save ir kitus. Jei tu nerandi penkių minučių persirengti, kaip tu planuosi darbus?“, – stebisi ekspertė.

Kai kurie atėję į darbo pokalbį siekia ir papildomų tikslų – siūlo personalo specialistams dalyvauti finansinėse schemose, reklamuoja savo asmeninius verslus. Pasitaiko atvejų, kad paprašo paskolinti pinigų. Kalbant apie būsimą atlyginimą, taip pat nutinka nesusipratimų.

„Kartais ateina nežinodami, nei kiek algos siūloma darbo skelbime, nei kiek nori uždirbti. Dar blogiau, kai savo finansinius lūkesčius pagrindžia ne savo kompetencijomis ir darbo patirtimi, bet turimais finansiniais įsipareigojimais. Tai, kad kandidatas turi paskolą, tris vaikus ar didelių asmeninių išlaidų nėra pakankamas pagrindas darbdaviui mokėti jam didesnį atlyginimą. Mokama už atliekamą darbą ir sukuriamą vertę“, – pabrėžia skaitmeninių paslaugų bendrovės personalo vadovė E. Staniulionė.

Nežino, kas parašyta CV

Dirbtinio intelekto (DI) apraiškų fiksuojama ir kandidatų gyvenimo aprašymuose (CV). Kai kurie žmonės ne tik DI įrankiais pagražina savo gyvenimo aprašymus, bet net nepatikrina galutinio rezultato.

„Per pastaruosius du mėnesius turėjome kelis atvejus, kai kandidatai prašo parodyti, kokį jų CV skaitai. Neatsimena, kas buvo parašyta – pasirodo, padėjo „ChatGPT“. Pasitaiko, kad net CV failo pavadinime palikta „final_gpt“ ar panašiai. Tokie atvejai kelia abejonių, kiek kandidatas pateikė tikros informacijos apie savo gebėjimus ir darbo patirtį“, – sako E. Staniulionė.

Kartais nutinka ir taip, kad žmogus prisistato mėgstantis bendrauti, tačiau darbo pokalbio metu atsakinėja trumpai „taip“, „ne“. Pasitaiko, kad klausiami neturi savo nuomonės ir net į paprastus klausimus atsako „nežinau“ – tai neleidžia pažinti žmogaus ir įvertinti jo tinkamumo siūlomai pozicijai.

„Viena iš stebinančių klaidų – kandidato polinkis save sumenkinti pokalbio pradžioje. Kartais pradeda pasakoti nuo to, ko nemoka, kur netinka, kas nesiseka. Tai suprantama, kai žmogus nori būti nuoširdus, bet pirmiausia reikia parodyti stiprybes – ką sugebi, ką moki, ką gali duoti komandai. Kitaip į galvą įstringa tik tavo ribotumai, o ne gebėjimai“, – pabrėžia personalo specialistė.

BNS inf.