Pasak užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, tikėtina, jog Lietuva gynybai kitąmet skirs daugiau nei 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai, diplomatijos vadovo teigimu, veikiausiai bus didžiausia krašto apsaugai skiriamų lėšų dalis iš visų NATO valstybių.

„Kad bus daugiau nei 5 proc. ir kad tai bus daugiausia NATO, sakyčiau, labai tikėtina“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.

Šią savaitę vykusio NATO viršūnių susitikimo metu buvo nuspręsta iki 2035 m. gynybai skirti 5 proc. BVP. Tiesa, K. Budrys pripažįsta, jog kai kurioms Aljanso narėms ateityje gali kilti iššūkių dėl šio susitarimo įgyvendinimo. 

„Aš nesu naivus, prisimenu ir iki 2014 metų, iki Velso summito, kaip buvo laikomasi ar nesilaikoma 2 proc. Aš puikiai atsimenu visas įtampas ir diskusijas Lietuvoje dėl mūsų gynybos išlaidų, ir kaip tai buvo sunku. Dėl to aš nesu naivus ir žiūrėdamas į kitas valstybes“, – kalbėjo ministras. 

„Taip, bus problemų, tačiau tam ir yra Aljansas, kaip šeima, kur vienas kitą spaudžia, kur reikės disciplinos ir drausmės. Bus ir kietų pokalbių“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, šalies diplomatijos vadovas pripažįsta, jog sprendimas šio susitarimo įgyvendinimui skirti ne, kaip anksčiau diskutuota, septynerius, o dešimt metų, buvo blogas signalas. 

„Aš esu skeptiškas dėl šio dešimtmečio, ir kritikavau tą dalį.  Tekstą (…) pabloginome per derybų procesą, nes buvo žiūrima į 5 proc., o ne kada tai padarysime (…). Politine prasme tai buvo blogas signalas, kad mes ištęsėme laiką, nes (…) ne vien sau tokią laiko ašį nustatome, bet ir savo priešininkui parodome laiko ašį – parodome Rusijai, kad mūsų ambicijos pasiekti tai, ką esame užsibrėžę, užtruks dešimtmetį, ir tai yra negerai“, – kalbėjo K. Budrys. 

„Iki 2035 m. įvyks ne vieni rinkimai ne vienoje šalyje. Mes žinome, kaip politikai galvoja ir kaip veikia: čia ne man, čia ateičiai, šiandien ekonomika prastos būklės, galbūt kitais metais bus geresnė, galbūt kitais metais pasididinsime (išlaidas gynybai – ELTA), galbūt gynybos pramonė atsigaus, galbūt dar kažkas (…). Tai tikrai reikia tas datas nusimatyti kuo anksčiau“, – akcentavo jis. 

NATO lyderiai Hagoje vykusio viršūnių susitikimo metu įsipareigojo iki 2035 m. gynybai skirti 5 proc. BVP. Tai laikoma gyvybiškai svarbiu tikslu, siekiant atremti Rusijos keliamą grėsmę ir išlaikyti JAV prezidento Donaldo Trumpo įsipareigojimus Aljansui.

Visos NATO sąjungininkės trečiadienį taip pat pabrėžė tvirtą įsipareigojimą tarpusavio gynybai – vienam iš Aljanso pamatinių principų, kuriuo, regis, abejojo ​​JAV prezidentas Donaldas Trumpas. 

ELTA inf.