Nors Lietuva po pastarųjų incidentų su į jos teritorijoje įskridusiais dronais spartina antidroninių sistemų stiprinimą, tam reikia daugiau laiko, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

„Tokių sistemų kūrimas, kuris yra pradėtas iš esmės prieš porą gerų mėnesių, po pirmų kritimų, užima laiko. Spartiname, kiek tai yra įmanoma, tačiau, deja, turime sutikti, kad reikia šiek tiek laiko“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Kaunas.

Pasak ministro, šiuo metu iš Karinių oro pajėgų laukiama atsakymo, kiek dar užtruks jau turimų radarų integravimas į bendrą sistemą.

„Šiandien karinės oro pajėgos turi pateikti informaciją, kiek dar reikės laiko integruoti jau įsigytus Lietuvoje turimus radarus į bendrą sistemą. Karinėms oro pajėgoms taip pat pavesta dirbti dviem kryptimis – ištestuoti lietuvių sukurtą ir mums pademonstruotą programinę įrangą, kuri apjungia trumpojo nuotolio radarus su dronų perėmėjais, kurie naudojami ir Ukrainoje. Ir antras darbo takelis yra kartu su ukrainiečių oro gynybos ekspertais, kurie atvyksta į Lietuvą, sukurti vientisą priešdroninę oro gynybos sistemą, o ne tokią fragmentuotą, kokią turime dabar“, – pažymėjo R. Kaunas.

Rastas ukrainietiškas karinis dronas

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad, pirminiais duomenimis, Utenos rajone sekmadienio vakarą rastas ukrainietiškas karinis dronas, tačiau sprogimo žymių nėra užfiksuota.

„Panašu, kad tai yra karinis dronas, kuris, greičiausiai, įskrido į mūsų teritoriją šiandieną“, – žurnalistams sekmadienio vakarą teigė V. Vitkauskas.

„Turbūt svarbiausia žinia yra ta, kad nesimato pačių sprogimo žymių. Tai turbūt esminė informacija, kuri šiek tiek gali paguosti, nes galime pasakyti, kad tai nebuvo kažkoks kovinis dronas, kuris sprogo mūsų teritorijoje“, – akcentavo jis.

Pasak jo, dar reikia nustatyti daug aplinkybių, kad būtų galima konkrečiai patvirtinti, kokios tai valstybės dronas.

„Ar yra su užtaisu, ar be užtaiso, tai čia kol kas yra sunku atsakyti šiuo metu. Bet, panašu, kad pats objektas, kaip ir minėjau, yra karinio pobūdžio pagal savo parametrus. Bet turbūt reikia palaukti tyrimo, kad būtų galima nustatyti tiksliau, koks tai yra objektas, kokios kilmės šalies ir koks tai buvo, greičiausiai, taikinys“, – pabrėžė V. Vitkauskas.

Visgi, anot NKVC vadovo, pirminiais duomenimis, nukritęs dronas panašus į ukrainietišką.

„Pagal pirminius požymius, ką mes matome iš nuolaužų, ką persiuntė mums kolegos, tai, greičiausiai, kad yra ukrainietiškas dronas. Bet pasakyti, kokio tai pobūdžio (...), mes šiuo metu negalime“, – sakė jis.

V. Vitkauskas taip pat pažymėjo, kad kol kas sunku pasakyti, kada tiksliai dronas galėjo įskristi į Lietuvos teritoriją.

„Latvijoje nuo šiandien ryto, nuo nakties buvo tų (dronų) fiksavimų. Bet ar skrydis įvyko iš Latvijos pusės, ar iš Baltarusijos pusės, kol kas spekuliuoti labai anksti“, – teigė NKVC vadovas.

NKVC pranešė, kad sekmadienio vakarą Utenos rajone, Samanės kaime, lauke rastas nukritęs ir sudužęs galimai karinis dronas. Įvykio vietoje dirba policijos pajėgos ir kitos tarnybos, reaguojant į pranešimą, įvestas planas „Skydas“.

Pranešimas apie nukritusį droną gautas sekmadienį 19 val. 14 min. NKVC teigimu, šiuo metu tarnybos tikslina aplinkybes, vertina situaciją įvykio vietoje ir užtikrina teritorijos saugumą. 

NKVC pažymi, kad Lietuvos kariuomenės pateikta informacija, radarai šiandien drono nefiksavo. 

Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse bei Suomijoje pastaraisiais mėnesiais fiksuojami oro erdvės pažeidimai.

Tuo metu Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.

ELTA inf.