Jau seniai bibliotekos – ne tik vieta, kurioje gali pasiimti knygą, bet ir kultūros židinys. Čia vyksta parodos, susitikimai su rašytojais, bendruomenių susibūrimai, skaitytojų klubai ir daug kitų renginių. Šįkart papasakosime apie tris išskirtines bibliotekas ir bibliotekininkes.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Dešimtmečiai su knyga

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginius balandžio pabaigoje Jurbarke užbaigė Metų bibliotekininko apdovanojimai. Geriausia 2025 metų bibliotekininke Jurbarko krašte paskelbta Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Sigita Baltrušaitienė, taip įvertinta už ilgametį, prasmingą ir bendruomenę telkiantį darbą, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas suaugusiųjų švietimui, skaitymo kultūros puoselėjimui ir socialinei įtraukčiai. „Visada smagu, kai tavo veiklas įvertina, pastebi. Ar apdovanojimas ką nors pakeitė? Tikrai ne. Graži akimirka, graži šventė, o toliau dirbu taip, kaip dirbau“, – kukliai šypsosi pašnekovė.

O skaitytojai? Ar jie sveikino mylimą bibliotekininkę? „Taip, tai labai nudžiugino. Žmonės ėjo, sveikino. Žinote, per tiek metų visus žmones pažįsti, dėl jų pasidžiaugi, o jie – dėl tavęs“, – sako pašnekovė ir priduria, kad tai yra neabejotinas mažesnio miestelio privalumas – pažįsti miestelio gyventojus, jų vaikus, o kartais ateina jau ir anūkai.

S. Baltrušaitienė bibliotekininke dirba 43 metus. „Norėjau tapti mokytoja, bet taip susiklostė gyvenimas, kad pasukau į biblioteką. Iš tiesų ir mokykla, ir biblioteka – kažkuo panašios įstaigos. Anksčiau bibliotekų ir bibliotekininkių vaidmuo gal buvo kuklesnis, o dabar mes ir bibliotekininkai, ir pedagogai, o kartais – ir psichologai. Bibliotekoje nuolat vyksta renginiai, sulaukiame daug lankytojų – gyvenimas virte verda“, – džiaugiasi pašnekovė.

Pokyčiai – itin reikšmingi

S. Baltrušaitienė sako, kad pokyčius bibliotekose itin paskatino kompiuterinis raštingumas ir su tuo atsiradusios veiklos. Bibliotekininkai turėjo persiorientuoti, keitėsi jų kasdienė rutina, o ir bibliotekose ėmė rastis įvairių mokymų. „Žmonės ateina ir pasimokyti, ir kasdienių reikalų sutvarkyti. Kartu ėmė rastis įvairių edukacijų, renginių. Bibliotekos tapo ne tik vieta, kurioje gali skaityti ar pasiskolinti knygą, bet ir susibūrimo erdve. Žinoma, renginiai vyksta ir kitose įstaigose, kultūriniam žmonių gyvenimui skiriama vis daugiau laiko, tačiau bibliotekų vaidmuo yra itin didelis“, – sako pašnekovė.

S. Baltrušaitienė sako, kad labai pasikeitė ir pačios bibliotekos. „Anksčiau bibliotekos dažnai įsikurdavo tamsesnėse patalpose, į jas būdavo mažiau investuojama, o dabar bibliotekos –šviesios, gražios, renovuotos. Taip ir turi būti. Juk kai kuriose kaimiškose vietovėse bibliotekos yra vienintelis šviesulys“, – pabrėžia pašnekovė.

Kai patalpos gražios, jose ne tik malonu dirbti ar lankytis, tai skatina organizuoti parodas, renginius, burti žmones.

Knygos vienija

S. Baltrušaitienė pasakoja, kad veiklų gausu tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. „Esu suaugusiųjų skyriaus darbuotoja, tad papasakosiu, ką veikiame su jais. O veikiame labai daug. Nuolat vyksta susitikimai su rašytojais, rengiame parodas, pavyzdžiui, turėjome net paveikslų iš kavos tirščių parodą, organizuojame edukacijas. Minime visas kalendorines šventes, tad prieš Velykas rengiame margučių marginimo edukaciją, prieš Kalėdas piname kalėdinius vainikus ir t. t. Neseniai pakviesta mokytoja mokė piešti ant puodelių. Visko nė neišpasakosi“, – sako aktyvi moteris.

Nors bibliotekos pritraukia įvairaus amžiaus žmonių, į renginius dažniau ateina vyresni gyventojai. „Dirbančius, vaikus auginančius žmones spaudžia gausybė darbų, o vyresnio amžiaus gyventojai turi daugiau laisvo laiko, tad jie į renginius ateina itin noriai. Smagu matyti, kad jiems viskas įdomu, jie aktyvūs. O štai „Auksinio proto“ žaidimas itin gausiai pritraukia įvairaus amžiaus gyventojus. Jis bibliotekoje vyksta daugybę metų, o mūsų komanda važiavo net į televiziją“, – pasakoja S. Baltrušaitienė.

Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje sėkmingai veikia ir skaitytojų klubas, kurį įkūrė mūsų pašnekovė. „Buriamės su moterimis, kurios myli knygą. Ateina ir vyrų, bet jie – retesni dalyviai. Klube ne tik šnekame apie knygas, bet ir dalyvaujame edukacijose, einame į žygius, dalyvaujame protmūšiuose“, – džiaugiasi S. Baltrušaitienė ir pabrėžia, kad knyga vienija žmones.

Kelias su knyga

Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos konkurso „Geriausias metų bibliotekininkas 2025“ apdovanojimas įteiktas Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Aukštadvario padalinio vyriausiajai bibliotekininkei Ramunei Jarmalavičiūtei. „Apdovanojimo nesitikėjau, bet buvo labai malonu“, – šypsosi pašnekovė.

Knygos jos gyvenime buvo visada, o ir vienoje darbo vietoje R. Jarmalavičiūtė dirba daugiau nei 30 metų. „Jeigu labai mėgstu skaityti, turiu dirbti bibliotekoje. Bent taip kitados maniau. Tad ir nesiblaškiau – pasirinkau bibliotekininkės kelią. Ir manau, kad pasirinkau teisingai“, – sako pašnekovė.

Pasak bibliotekininkės, bibliotekos tapo susibūrimo, renginių, pokalbių vieta. „Nesinori, kad žmonės atitoltų nuo knygų, bet bibliotekos yra daug daugiau nei tik vieta, kurioje skaitome. Man atrodo, kad dabar tai yra bendruomenės susibūrimo vieta, tad darome viską, kad taip ir būtų, o žmonėms norėtųsi ateiti į biblioteką, čia leisti laiką. Auginame savo skaitytojus nuo mažiausių“, – sako R. Jarmalavičiūtė.

Pasak pašnekovės, kartais bibliotekininkai turi pabūti ir psichologais, nes žmonės ateina ne tik į renginius ar pasiskolinti knygos, bet ir paprasčiausiai pabendrauti. „Bendravimo ypač trūksta vyresniems žmonėms. Jiems reikia dėmesio, būti išklausytiems, o mes tam turime rasti laiko ir randame“, – sako R. Jarmalavičiūtė.

Traukos centras

Pašnekovė ilgus metus dirba su vietos bendruomene ir skaitytojais, kuria bei organizuoja kultūrinius, švietėjiškus ir edukacinius renginius. Bibliotekoje organizuojamos dirbtuvės pritraukia tiek vaikus, tiek suaugusius bendruomenės narius. Jos skatina aktyvų įsitraukimą ir ugdo kūrybiškumą. Pokalbio dieną bibliotekoje vykusioje edukacijoje lankytojai mokėsi pinti tautinę juostą.

„Tiksliai Aukštadvario gyventojų skaičiaus nepasakysiu, bet jau mažiau nei tūkstantis. Kiek iš jų lankosi bibliotekoje? Pagal mūsų duomenis, apie 24 proc., bet tiksliai suskaičiuoti sunku, nes pas mus ateina ne tik aukštadvariečiai, bet ir atvažiuojantys, vasarojantys gyventojai. Kas nors grįžta savaitgaliui pas tėvus, senelius ir taip pat užsuka pas mus. Kitados juos matėme, kai dar tik mokėsi skaityti, o dabar ateina su savo vaikais. Labai malonu, kad biblioteka tampa traukos centru“, – džiaugiasi R. Jarmalavičiūtė.

Tiesa, pašnekovė pripažįsta, kad skaitančio jaunimo šiais laikais mažiau, tad ji labai norėtų, kad jauni žmonės dažniau atrastų knygas, skirtų joms laiko, nes knyga, pasak bibliotekininkės, visų pirma moko mąstyti.

Ir parodos, ir literatų sambūriai

Aukštadvario gyventojai ir svečiai turi galimybę bibliotekoje mėgautis parodomis – bibliotekos erdvėse savo kūrinius pristato menininkai iš įvairių Lietuvos vietovių. Pašnekovė taip pat prisideda prie Trakų krašto literatų sambūrių, kuriuose pristatomi renginio svečiai, skaitoma jų kūryba, organizavimo. Šis renginys kasmet vyksta bendradarbiaujant su vis gausėjančiu partnerių būriu – telkiami vietos literatai, kviečiami kūrėjai iš kitų regionų, taip plečiant kultūrinį dialogą ir stiprinant bendruomeninius ryšius. „Birželį ši tradicinė šventė vyks vėl. Turime nemažai svečių, vietos žmonės koncertuoja, tad tai yra puiki proga pabūti kartu, pasidžiaugti“, – sako R. Jarmalavičiūtė.

Verta paminėti ir tai, kad pašnekovė aktyviai palaiko socialinę integraciją ir rūpinasi, kad biblioteka būtų draugiška visiems gyventojams – nuo vaikų iki senjorų. Ne veltui Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos teikiamuose apdovanojimuose Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Aukštadvario padalinys buvo pripažintas „Draugiškiausia biblioteka 2018“.

Pašnekovė pabrėžia, kad Aukštadvaryje daug iniciatyvių žmonių, tad negalima sakyti, jog biblioteka yra vienintelis kultūros židinys, bet tikrai svarbus. „Turime daug aktyvių žmonių, kuriems rūpi jų kraštas, kultūra. Be to, mūsų gyventojai važiuoja ir į kultūros renginius, koncertus Vilniuje, Trakuose, Elektrėnuose, Alytuje ar kitur, tad tikrai neapsiribojame biblioteka ar Aukštadvariu, bet biblioteka yra labai svarbi“, – sako R. Jarmalavičiūtė.

Daugiau nei biblioteka

Gegužės viduryje Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka jau 10-ąjį kartą apdovanojo geriausius Panevėžio regiono bibliotekininkus. Vertinimo komisija išrinko šiųmečius nominacijos „Ad astra“ laureatus. Savivaldybių viešųjų bibliotekų filialų kategorijoje apdovanota Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Panemunio filialo vyresnioji bibliotekininkė Elena Baronienė. Ji įvertinta už gebėjimą telkti bendruomenę, skaitymo skatinimo veiklas, indėlį į bibliotekos kaip daugiafunkcės įstaigos veiklą ir iniciatyvumą.

„Man buvo didžiulė staigmena. Nesitikėjau. Kolegės išlaikė paslaptį, tad aš nė nenujaučiau. Dirbi, žinoma, ne dėl apdovanojimo, bet buvo labai malonu jį gauti“, – prisipažįsta pašnekovė.
Pašnekovė bibliotekininke dirba 14 metų. Knygos jai visada patiko, tad savo pasirinkimu džiaugiasi. Juolab kad biblioteka, kurioje ji dirba, įkvepia miesteliui gyvenimo.

„Panemunyje labai platus istorinis laukas. Turime seną partizanų, tremties istoriją. Be to, pas mus yra ir dvaras, ir bažnyčia, ir graži gamta. Kitados čia gyvenimas virė, o dabar vienintelė vieta, kur jaučiamas pulsas, yra biblioteka. Nebėra nei pašto, nei ambulatorijos, o biblioteka gyvuoja ir joje verda gyvenimas – nuo knygų skaitymo iki parodų, įvairių renginių“, – pasakoja E. Baronienė.

Su pagalba žmogui

Biblioteka jauki, šviesi, gražiai sutvarkyta. Lankytojų, deja, mažėja, bet įvairios veiklos pritraukia žmonių, be to, kartais jie ateina tiesiog pabendrauti. Pasak pašnekovės, mažo miestelio specifika diktuoja savas realijas – bibliotekininkas rūpinasi ne tik pačia biblioteka, bet ir aplinka, miestelio žmonėmis. „Kartais žmonės ateina ir kreipiasi į mane ne dėl knygų ar renginių, o todėl, kad jiems reikia pagalbos. Vaikai išvykę ar neturi laiko, tad vyresnio amžiaus žmonės ateina paklausti, kaip perskaityti jam atėjusį dokumentą, kas nors prašo pažiūrėti ar sutvarkyti kokį nustatymą telefone ir t. t. Prašymų būna pačių įvairiausių, tad ir padedu. Per darbo metus miestelio žmonės man tapo labai artimi“, – sako E. Baronienė.

Pašnekovė teigia, jog nors darbo specifika mažo miestelio bibliotekoje skiriasi nuo didžiųjų miestų bibliotekų, svarbu tai, kad šiais laikais bibliotekininkai, kad ir kur dirbtų, turi galimybę tobulintis, mokytis, dalyvauti įvairiuose kursuose, o įgytos žinios labai praverčia kasdieniame darbe.

Projektą „Kultūriniai stabtelėjimai regionuose“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 7000 Eur.