Rugsėjo 24–26 d. Visagine sužydės įvairiaspalvis tautų medis, kurio sunokintus vaisius Visagino kultūros centras ir visaginiečiai kviečia „ragauti“ X tarptautiniame tautinių kultūrų festivalyje „Rudeninės“! „Yra legenda apie paslaptingą medį, ant kurio šakų žydi spalvingi ir kvapnūs žiedai, noksta stebuklingi, sielą gydantys vaisiai. Tai įvairių tautų tradicijos, turtinančios viena kitą. Žmonės, paragavę šių vaisių, išgarsėja savo gebėjimais ir talentais. Šis medis išdygsta, žydi ir vaisius nokina kas antrus metus Lietuvoje, Visagino mieste. Tradicija tapęs festivalis ir šiemet suburs tautų atstovus, pristatysiančius savo kultūrų ypatumus“, – teigia renginio organizatoriai.

Tad kuo ypatinga kultūrinė Visagino įvairovė ir kaip čia sugyvena tautinės mažumos?

Visagino kultūros centro Mėgėjų meno skyriaus vadovė Larisa Podberiozkina „Rudenines“ organizuoja aštuntą kartą. „Festivalio pradžia buvo 2006 m. Šiemet vyks jubiliejinis, dešimtasis, festivalis“, – džiaugiasi pašnekovė.

Jis pasakoja, kad Visaginas nuo pat miesto įkūrimo buvo daugiatautis, tad norėjosi išlaikyti skirtingų tautų kultūrinį paveldą, o kartu į vieną vietą suburti mėgėjus ir profesionalus, sukviesti visaginiečius ir miesto svečius. „Kai prasidėjo festivalio tradicija, pasaulyje dar buvo taika, tad į Visaginą važiavo mūsų tautinių mažumų bendrataučiai iš kitų šalių. Tačiau situacija pasaulyje pasikeitė, pasikeitė ir mūsų festivalis. Ir šiandien mes švenčiame savo daugiatautiškumą, tačiau atvykstančių tautų turime mažiau. Kita vertus, patys esame labai aktyvūs: totoriai, rusai, ukrainiečiai, lenkai, uzbekai, baltarusiai ir kitos tautinės mažumos aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime, puoselėja savo tradicijas“, – sako L. Podberiozkina.

Pašnekovė pabrėžia, kad ir šiemet festivalis bus labai ryškus, spalvingas ir prasmingas kiekvienai Visagino tautinei mažumai. „Mums labai svarbu palaikyti savo tautines mažumas, puoselėti jų tradicijas. Tai yra išskirtinis Visagino identitetas – joks kitas miestas neturi tokios istorijos, kad jų kurti suvažiuotų žmonės iš daugybės šalių“, – sako Visagino kultūros centro direktorė Rasa Juškėnienė.

Pašnekovė pabrėžia, kad skirtingos tautos Visagine per 51 metus, kiek yra miestui, išmoko gyventi kaimyniškai, su pagarba vienos kitoms, kas taip pat kuria miesto identitetą. „Žmonės, kurie atvyko dirbti Ignalinos atominėje elektrinėje, Visagine kūrė šeimas, susilaukė vaikų, anūkų. Jie gyveno tuose pačiuose namuose, tose pačiose laiptinėse, jų vaikai mokėsi drauge, bendravo. Taigi daugiakultūriškumas ir pagarba kitiems natūraliai tapo mūsų kasdienybe. Norime išlaikyti skirtingų tautų tradicijas, jas puoselėti ir auginti, o kartu parodyti kitiems, kuo džiaugiamės ir didžiuojamės, o „Rudeninės“ yra puiki proga tai daryti“, – sako R. Juškėnienė.

Tautinės mažumos Visagine visada buvo aktyvios: vienos jungėsi į bendruomenę, ėmė didesnį dėmesį skirti kultūrai, kitos iškart būrėsi į šokančius ar dainuojančius kolektyvus, o iš kolektyvų būrėsi bendruomenės.

„Visagine gyvena labai kūrybiški žmonės, mus sieja meilė šokiui, dainai, todėl tautinių mažumų bendruomenių branduoliais tapo meno kolektyvai, o Visagino kultūros centras – namais, kur kiekvienas turi savo galimybę kurti ir realizuotis“, – sako L. Podberiozkina.

Svarbu ir tai, kad Visagino kultūros centras ne tik glaudžia ir buria kolektyvus, bet ir sudaro galimybę vaikams mokytis savo gimtosios kalbos – veikia įvairių tautų būreliai.

R. Juškėnienė pabrėžia, kad miesto kūrimosi etape į Visaginą atvažiavo labai talentingi savo sričių specialistai ir jie užaugino talentingus vaikus. „Tikrai galime pasidžiaugti ne tik mūsų daugiakultūriškumu, bet ir tuo, jog mes užauginome daug sporto ir meno profesionalų. Dainos, šokio, teatrinio meno profesionalai iš Visagino žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už šalies ribų“, – sako pašnekovė.

R. Juškėnienė pastebi, kad kultūros centre lygiagrečiai vystomas ir mėgėjų kultūrinė veikla, ir profesionalų ugdymas. „Tam, kad galėtum puoselėti savo kūrybiškumą, neprivalai būti profesionalas – menas, kūryba, iš tiesų, jungia. O scenoje neretai susitinka ir profesionalai, ir mėgėjai“, – sako Visagino kultūros centro vadovė.

Vis dėlto profesionalaus meno kryptis lieka itin svarbi. „Šeštą vasarą vyko Visagino erdvių festivalis, kuriame gyventojai ir miesto svečiai galėjo pamatyti šiuolaikinio šokio, šiuolaikinio cirko pasirodymus, kiti profesionalius menus. Kasmetinis miesto festivalis jungia profesionalią muziką, meną, šokį, o viso to tikslas – atvežti profesionalų meną žmonėms, kad jiems jo nereikėtų vykti į kitas pasaulio šalis ar kitus Lietuvos miestus. Ir tie pasirodymai vyksta miesto erdvėse“, – pasakoja R. Juškėnienė.

Visagino kultūros centras glaudžiai bendradarbiauja su Kaune organizuojamu „ConTempo“ festivaliu, kurio metu vyksta šiuolaikinio cirko, šokio ir teatro pasirodymai. „Kai žinome, kad šiame festivalyje pasirodo ypatingi kolektyvai, kuriuos nėra daug galimybių pamatyti, dedame visas pastangas, kad jie pasirodytų ir Visagino erdvių festivalyje. Visada orientuojamės į profesionalumą, išskirtinumą, kolektyvus, kurių tikrai nepamatysi kiekviename mieste“, – sako pašnekovė.

Šiuo metu Visagino kultūros centro kolektyvas vyksta į Šiuolaikinio cirko festivalį Prancūzijoje, stebės pasirodymus, megs partnerystės ryšius. „Norime pritraukti profesionalus, kurti rezidencijas. Dabar planuojame vieno iš mūsų pastatų renovaciją. Norime jį pritaikyti šiuolaikiniam cirkui, šiuolaikiniam šokiui, kad pas mus vyktų pasirodymai iš viso pasaulio. Taip pat ieškome šiuolaikinio cirko talentų vedlių, kurie galėtų dirbti su mūsų vaikais ir suaugusiaisiais“, – sako R. Juškėnienė.

Jaunimo kultūrinei laisvei reikštis Visagine taip pat veikia menų rezidencija „Taškas“. Ši vieta dar vadinama jaunų žmonių alternatyvios kultūros židiniu. Čia dirbantys entuziastai kuria kartu su bendruomene, padeda kitoms organizacijoms, veda ekskursijas po Visaginą, kuruoja šiuolaikinio „pasidaryk pats“ meno muziejų, o svarbiausia – teikia erdvę reikštis jaunimui.

Jaunimą taip pat džiugina galimybė kurti miesto erdvėse, todėl šiandien vaikščiodamas po Visaginą gali matyti nemažai muralų. Šalia Visagino memorialinio akmens su užrašu „Čia bus pastatytas atominės elektrinės energetikų miestas“ – Marijos Tiurinos 2019 m. gimtajam miestui dovanotas piešinys ant Visagino kultūros centro „Draugystės“ pastato.

Kiek toliau – gatvės piešinys „Kalnai“. 2022 m. menų rezidencija „Taškas“ kartu su menininkais iš Latvijos ir Didžiosios Britanijos nupiešė kalnus ant atitvarinių sienučių Visagine. Taip kūrinio autoriai norėjo pagerbti žmones, kurie atvažiavo statyti Visagino iš kalnuotų vietovių.

Visaginietis menininkas Vladimiras Ionovas, įkvėptas Visagino akrobatikos mokyklos ir „Naujojo cirko“ festivalio Visagine, nupiešė muralus ant Visagino „Draugystės“ progimnazijos.

Ant atraminės sienos sukurta neofreska „Tėtis“, skirta šeimos, tėvystės ir lygiaverčio abiejų tėvų dalyvavimo auginant vaikus temai. Kūrinys sukurtas 2026 m. vasarą įgyvendinant projektą „Lygiavertė partnerystė šeimoje, auginant mažamečius vaikus“. Neofreska kviečia pažvelgti į tėvystę kaip į bendrą atsakomybę ir partnerystę, kurioje abu tėvai aktyviai dalyvauja šeimos gyvenime. Neofreską sukūrė Vilniaus viešosios įstaigos (VšĮ) „Kiaurai sienas“ menininkų komanda kartu su VšĮ „Namų mama“.

Visagino miesto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė kviečia užsukti į muziejų, kuriame galima susipažinti su Visagino daugiakultūriškumu. Tai kultūrinis reiškinys, kurį muziejus pristato Lietuvos ir užsienio turistams kaip išskirtinį fenomeną, kaip atominės energetikos industrializacijos istoriją.

Pirmoji nuolatinė interaktyvi ekspozicija, pasitinkanti kiekvieną lankytoją, yra didžiulė „Magnetinė muziejaus siena“ – ryškių spalvų kortelėse visomis Visagino gyventojų kalbomis yra žodžiai „Sveiki atvykę į Visagino muziejų“. Taip muziejus sveikinasi su kiekvienu žmogumi jo gimtąja kalba rodydamas pagarbą ir toleranciją visų tautybių atstovams.

„Sumanėme, jog daugiakultūriškumui atskleisti pasisveikinsime visų tautų kalbomis. Istorikas dr. Algirdas Kavaliauskas yra aprašęs, kad Visagine suskaičiuojama 47 tautybių gyventojų. Tiesa, ėmėme ieškoti ir pritrūkome. Duomenų agentūra mums pateikė atsakymą, jog jų yra mažiau. Išties agentūra atskiras tautybes išskiria tik tuomet, jei jų atstovų yra ne mažiau kaip 20 asmenų. Jeigu gyvena 5 vienos tautybės žmonės, tokia informacija neteikiama, jos turime ieškoti patys. Galiausiai suskaičiavome 35 tautų žmones“, – pasakoja V. Kazlienė.

Pašnekovė pasakoja, kad dauguma tautų Visagine labai aktyvios, dalyvauja miesto šventėse, puoselėja savo kultūrą, bet kartu ir lietuviškumą, pavyzdžiui, šoka lietuvių tautinius šokius.

„Man labai gražu matyti, kaip visaginiečiai didžiuojasi savo šaknimis, savo miestu. Seneliai atsiveda anūkus, kurie, pavyzdžiui, negyvena Visagine, į muziejų, rodo jiems eksponatus, pasakoja“, – sako V. Kazlienė.

Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus parapijos klebonas kunigas Raimundas Jurolaitis parapijoje tarnauja ketvirtus metus. „Nežinau, ar Visaginas kuo nors išskirtinis – visoje žemėje gyvena tie patys žmonės, jie išgyvena tuos pačius rūpesčius, turi vilčių ir lūkesčių. Visaginas iš tiesų unikalus kultūrų, tad ir įdomių, talentingų, skirtingo mąstymo žmonių gausa. Neslėpsiu, kartu tai buvo ir iššūkis, nes visada lengviau dirbti parapijoje, kur yra viena tauta ir ji kalba viena kalba. Visagine to tikrai nėra“, – pabrėžia pašnekovas.

Klebonas sako, kad, norint kurti ką nors naujo, įgyvendinti idėjas, gali tekti tai daryti trimis kalbomis, o tam reikia trigubo darbo. „Kartais kyla sunkumų rasti to laiko, kad tikėjimo dalykai ar kitos žinios būtų pateiktos kiekvienam, jo kalba. Tiesa, ieškau ir bendrumų, galimybių jungti. Pavyzdžiui, rengiame Šlovinimo vakarus dviem kalbomis: lietuvių ir lenkų. Visi jaučiasi gerai“, – sako pašnekovas.

Velykų ryto mišios Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus bažnyčioje taip pat bendros. Skirtingomis kalbomis rengiami ir vaikai Pirmajai Komunijai.

„Bandėme ir mišias rusų kalba, bet nepasiteisino – susirinkdavo labai mažai žmonių. Bet skaitinius skaitome rusų kalba, pamokslas – rusiškai, o kitos maldos – lenkiškai“, – pasakoja klebonas.

Klebonas pabrėžia, jog tie, kurie eina tikėjimo keliu, neieško skirtumų, o tampa draugais. Vis dėlto ir už bažnyčios ribų svarbu mokėti sugyventi drauge. „Pats stengiuosi dalyvauti ir įvairiose veiklose už bažnyčios ribų. Kad būčiau arčiau žmonių, pradėjau vaidinti teatre ir tęsiu šią veiklą. Neseniai pastatėme spektaklį apie vyskupą Motiejų Valančių, spektaklį kartosime spalio mėnesį“, – sako R. Jurolaitis.

Pažinties su Visagino kultūrine įvairove pabaigoje norime papasakoti dar vienos visaginietės istoriją. Dizainerė, dailininkė-scenografė Sandra Matvejeva 2023 metais įgyvendino pirmąjį „Pikakoka“ socialinį projektą, kurio metu moteris viešai pristatė savo tėčio po patirto insulto kuriamus darbus.

„Tėtis buvo visiškai paralyžiuotas, prarado galimybę kalbėti, judėti. Prasidėjo ilgas reabilitacijos kelias. Tėtis – dizaineris, architektas, tad įdėjau jam į ranką spalvotus flomasterius. Tikėjausi, jeigu galės nors kiek paspalvinti, tai padės jam greičiau grįžti į gyvenimą. Jis paišė, ką jaučia, ką mato. Mačiau tame didelį potencialą, tad surengėme parodą iš interjero detalių, ant kurių buvo mano tėčio piešiniai“, – pasakoja pašnekovė.

Projektą „Kultūriniai stabtelėjimai regionuose“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 7000 Eur.