2025 m. Lietuvoje veikė 39 radijo programų transliuotojai, kurie transliavo 58 skirtingas programas. Iš antžeminiu būdu transliuotų programų 15 buvo nacionalinės, 7 – regioninės, 27 – vietinės; dar 9 programos buvo transliuojamos internetu. Vienas transliuotojas gali rengti kelias programas, todėl programų yra daugiau negu pačių transliuotojų.

Radijo stotys į nacionalines, regionines ir vietines skirstomos ne pagal populiarumą ar transliuojamą muziką, bet pagal teritoriją, kurioje galima girdėti jų signalą. Nacionaline laikoma stotis, kurios programą galima girdėti teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 proc. Lietuvos gyventojų. Šiai grupei priklauso daugelis gerai pažįstamų vardų: „M-1“, „Lietus“, LRT radijas, „Radiocentras“, „Power Hit Radio“, Žinių radijas ir kt.

Žodis „nacionalinė“ kartais klaidingai siejamas vien su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Iš tiesų jis apibūdina transliavimo mastą. Nacionalinė gali būti ir visuomeninė, ir komercinė radijo stotis. LRT radijas priklauso visuomeniniam transliuotojui, o „M-1“ ar „Radiocentras“ veikia komerciniais pagrindais. Visas jas sieja galimybė pasiekti didelę šalies auditoriją.

Plati transliavimo teritorija formuoja ir programos pobūdį. Nacionaliniame eteryje aptariamos visai Lietuvai aktualios temos, skelbiamos šalies bei užsienio naujienos. Muzikinės stotys repertuarą sudaro galvodamos apie skirtinguose miestuose gyvenančius klausytojus, todėl daug dėmesio skiria plačiai atpažįstamoms dainoms ir populiariems atlikėjams.

Regioninės radijo stoties signalas apima kelis miestus arba tam tikrą Lietuvos dalį, kurioje gyvena mažiau negu 60 proc. šalies gyventojų. Jos programa rengiama atsižvelgiant į konkretaus krašto gyvenimą ir žmonėms svarbias temas. Vietinės stotys girdimos viename mieste arba nedidelėje jo apylinkių teritorijoje.

Pavyzdžiui, FM99 transliuoja Alytuje ir Druskininkuose, todėl eteryje daug dėmesio skiria Pietų Lietuvos naujienoms, kultūros renginiams, savivaldos klausimams ir vietos žmonių istorijoms. Klaipėdoje vietinio radijo pavyzdžiu galima laikyti „Laluną“. Jos klausytojai gauna Klaipėdos krašto naujienas, sužino apie eismą, renginius, miesto iniciatyvas.

Utenoje veikia Utenos radijas, kurio laidos skirtos miesto ir rajono žmonėms. Eteryje pristatomos seniūnijos, vietos menininkai, bibliotekų veikla, bendruomenių iniciatyvos ir kultūros renginiai. Tauragiškiams aktualias žinias skelbia Tauragės radijas, o „Mažeikių aidas“ pasakoja apie šio Šiaurės Lietuvos krašto įvykius, sportą, renginius ir miesto žmones.

Regioninės stoties reikšmę gerai atskleidžia FM99 istorija. Pietų Lietuvoje ji oficialiai pradėjo transliuoti 1993 m. sausio 6-ąją. Šiuo metu FM99 programą galima girdėti Alytuje 99,0 MHz, o Druskininkuose – 97,2 MHz dažniu. Stotis transliuoja ir internetu.

FM99 įkūrėjas ir vadovas Liudas Ramanauskas prisimena, kad pradžioje trūko ir įrangos, ir patirties, tačiau nuo pirmųjų metų buvo aišku, kam skirtas šis eteris. „Toks miestas kaip Alytus turi turėti savo balsą. Nuo pradžių orientavomės ne į grynai komercinę radijo stotį, o į regioną, jo žmones ir jiems aktualias temas. Mūsų tikslas buvo atliepti regiono klausytojų lūkesčius“, – sako L. Ramanauskas.

Pradžia, jo žodžiais, buvo romantiška. Stotyje dirbo kelios dešimtys jaunų žmonių, kurie kurdami laidas kartu ir mokėsi tai daryti. L. Ramanausko skaičiavimu, FM99 stotyje per visus veiklos metus žurnalistinės patirties įgijo arti šimto žmonių. Vėliau jų balsai skambėjo kitose radijo stotyse, dalis pasirinko darbą televizijoje ar kitose žiniasklaidos priemonėse.

Keitėsi ir pati studija. Iš pradžių muzika buvo leidžiama iš juostų, kasečių ir kompaktinių diskų, o pirmąjį kompiuterį stotis įsigijo maždaug 1994-aisiais. Dabar FM99 laidos pasiekia ne tik radijo imtuvus, bet ir interneto svetainę, tinklalaidžių platformas bei socialinius tinklus.

Svarbiausia FM99 atrama išlieka vietinis kontekstas – temos, kurių nacionalinė žiniasklaida dažnai negali aprėpti. Tai nebūtinai dideli įvykiai. Uždaryta gatvė, užsitęsę remonto darbai, kertami medžiai, pokyčiai mokykloje ar bendruomenės protestas konkretaus rajono žmogui gali būti svarbiausia dienos naujiena. Regioninė stotis gali ne tik apie tai pranešti, bet ir iš karto paklausti atsakingų institucijų, kada ir kaip problema bus sprendžiama. „Radijo žurnalistas nėra mikrofono stovas. Jis turi pateikti aktualius klausimus ir tikėtis išgirsti atsakymus į tai, kas rūpi bendruomenei“, – pabrėžia FM99 vadovas.

Anksčiau per tiesiogines laidas studijos telefonas, pasak jo, beveik nenutildavo. Dabar klausytojai dažniau rašo socialiniuose tinkluose ar stoties interneto svetainėje. O kai kalbama apie savivaldybę, darbovietę ar mokyklą, dalis žmonių prašo jų neįvardyti. „Mažame mieste gali būti atpažintas ne tik vardas, bet ir balsas. Todėl kai kurie gyventojai ateina į redakciją, išsako nuoskaudas, paprašo pagalbos, tačiau kalbėti į mikrofoną nesutinka. FM99 įsipareigoja saugoti informacijos šaltinius, o klausimus tuomet viešai užduoda žurnalistai“, – pasakoja pašnekovas.

L. Ramanauskas pabrėžia, kad galimybę klausti nepatogių klausimų ypač saugo finansinis redakcijos savarankiškumas. FM99 daug metų negauna lėšų iš vietos valdžios, nes priklausomybė nuo savivaldybės finansavimo, jo vertinimu, sunkintų kritišką darbą.

Lietuvos radijo pasaulis įvairus ne tik geografine aprėptimi, bet ir turiniu. Vienos stotys siekia pateikti po truputį visko – muzikos, žinių, pokalbių, kultūros ir pramogų. Tokio bendrojo pobūdžio radijo pavyzdys yra LRT radijas.

Populiariosios muzikos mėgėjai gali rinktis „M-1“, „Radiocentrą“, ZIP FM ar „Power Hit Radio“. Norintieji dažniau girdėti lietuviškų dainų įsijungia „Lietų“ arba „Pūką“, o gitarų skambesio ir energingesnės muzikos gerbėjams skirta „Rock FM“. Ieškantys ramesnių garsų gali rinktis „Relax FM“ ar „Easy FM“. Klasikinė muzika, kultūros naujienos ir pokalbiai apie meną skamba per „LRT klasiką“, o alternatyvią bei šiuolaikinę muziką pristato „LRT opus“.

Atskira radijo pasaulio dalis – informacinės ir pokalbių stotys. Žinių radijo programoje daug dėmesio skiriama naujienoms, interviu ir aktualijų aptarimui. Informacija, pokalbiai ir reportažai taip pat sudaro svarbią LRT radijo programos dalį.

Lietuvoje veikia bent dvi aiškiai krikščioniško profilio radijo stotys – „Marijos radijas“ ir XFM. „Marijos radijo“ eteryje transliuojamos katalikiškos laidos, maldos, šv. Mišios, Šventojo Rašto skaitymai ir Vatikano radijo žinios. XFM klausytojams siūlo krikščioniškos muzikos ir pokalbių tikėjimo, šeimos bei kitomis gyvenimiškomis temomis.

Radijo įvairovę papildo ir tautinėms bendrijoms skirtos programos. Pavyzdžiui, „Znad Wilii“ transliuoja lenkų kalba ir daug dėmesio skiria Vilniaus krašto lenkų bendruomenei.

Dar kitokį radijo modelį siūlo Vilniaus universiteto radijas „Start FM“. 2005 m. pradėjusi veikti stotis Vilniuje girdima 94,2 MHz dažniu, o internetu jos galima klausytis visame pasaulyje. „Start FM“ atstovaujantis muzikos virtuozas Marius Barila iškart patikslina: tai nėra vien studentams apie paskaitas ar universiteto renginius kalbantis radijas. Universiteto radijo stotis atlieka šviečiamąją, kultūrinę ir mokomąją misiją. Tai daryti ją įpareigoja ir suteikta licencija.

Prie universiteto stoties veiklos prisideda studentai, dėstytojai, alumnai ir kiti akademinės bendruomenės žmonės. Vieni veda laidas, kiti rūpinasi technika, padeda tvarkyti interneto sistemas ar rengti muzikos vakarus. Pašnekovas pabrėžia, kad visos laidos čia kuriamos savanoriškai. Stotis itin svarbi žurnalistikos studentams: šis radijas tampa vieta išbandyti tai, apie ką mokomasi auditorijose.

Įdomu, kad „Start FM“ nėra įprasto rytinio ar popietinio šou, kur tas pats vedėjas kelias valandas kalbina klausytojus, skelbia orus ir pristato dainas. Vietoj to programą sudaro įvairios autorinės laidos, pavyzdžiui, istorikai susėda aptarti pasirinktos istorinės temos, filologai kalbasi apie lietuvių kalbą, kiti laidų kūrėjai nagrinėja teisės, psichologijos, kultūros ar universiteto gyvenimo klausimus. Kiekvienas renkasi temą, kurią išmano ir kuria nori pasidalyti. „Kaip ir universitetas, šis radijas stengiasi plėsti žmogaus žinias bei mąstymą. Klausytojas gali įsijungti laidą apie istoriją, teisę, psichologiją ar lietuvių kalbą ir sužinoti tai, ko iki tol nežinojo“, – sako M. Barila.

Populiariosios stotys dažniausiai renkasi daugeliui klausytojų pažįstamas dainas, o „Start FM“, atvirkščiai, stengiasi pasiūlyti tai, kas mažiau žinoma. Itin daug dėmesio skiriama alternatyviai Lietuvos ir užsienio muzikai, o kūrinius atrenka muzikos redaktoriai. Kaip sako pašnekovas, tai nereiškia, kad kiekviena išgirsta daina klausytojui patiks. Tačiau jis gali susipažinti su atlikėju ar žanru, kurio muzikos platformoje pats nebūtų ieškojęs ir kurio algoritmas jam nebūtų pasiūlęs. Taip radijas padeda plėsti muzikinį akiratį.

Vilniaus universiteto radijo stoties modelis suteikia daug laisvės, tačiau turi ir savų iššūkių. Laidos kokybė bei tęstinumas priklauso nuo ją kuriančio žmogaus pasirengimo ir užsidegimo. Jeigu savanoris pasitraukia, nėra nuolatinės redakcijos, kuri į jo vietą iš karto paskirtų kitą vedėją.

M. Barilos teigimu, buvo laikotarpių, kai trūko žmonių, norinčių rengti laidas ar rūpintis kasdieniu radijo darbu. „Kadangi laidų kūrėjai dirba savanoriškai, stotis negali tiesiog pasamdyti naujo vedėjo į atsilaisvinusią vietą. Turi atsirasti žmogus, kuris pats atsineštų idėją ir norėtų ją paversti laida“, – teigia pašnekovas.

Vis dėlto dabartinį stoties etapą jis vadina tikrų tikriausiu renesansu, tačiau pabrėžia, kad bendruomenę reikia burti nuolat. Kartais žmonės „Start FM“ klausosi automobilyje, bet net nežino, kad tai Vilniaus universiteto radijas ir kad prie jo veiklos gali prisidėti patys. „Entuziazmo reikia nuolat. Kas nors turi kurstyti lauželį: eiti, kalbėtis, kviesti žmones ir priminti, kad toks radijas yra“, – sako pašnekovas.

Šiuolaikinės radijo stotys nebėra susietos vien su FM imtuvu. Tiesioginio eterio ir laidų įrašų galima klausytis interneto svetainėse, mobiliosiose programėlėse bei kituose išmaniuosiuose įrenginiuose. Viena laida šiandien gali gyvai skambėti radijo eteryje, vėliau – būti paskelbta tinklalaide, o jos ištrauka – pasiekti klausytojus per socialinius tinklus.

Tai nereiškia, kad internetas išstūmė tradicinį radiją. Europos transliuotojų sąjungos duomenimis, radijas kiekvieną savaitę pasiekia 81 proc. europiečių. Keičiasi ne tiek pats poreikis klausytis, kiek būdai, kuriais programa pasiekia žmogų. Tiesioginis eteris tebėra svarbus dėl aktualumo ir bendrumo jausmo – tą pačią žinią, pokalbį ar muzikos kūrinį vienu metu girdi daug žmonių. Įrašai atlieka kitą funkciją: leidžia sugrįžti prie praleistos laidos, ramiai išklausyti ilgesnį pokalbį arba susirasti konkrečią temą.

Šį pokytį galima matyti ir Lietuvos radijo stočių veikloje. FM99 skelbia tinklalaides, naudoja „YouTube“, „Facebook“, „Instagram“ ir transliuoja programą internetu. Stoties vadovas L. Ramanauskas pasakoja, kad interneto transliacija ypač svarbi iš Pietų Lietuvos išvykusiems žmonėms. Norvegijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje gyvenantys alytiškiai gali klausytis tų pačių vietos naujienų, kaip ir jų artimieji gimtajame mieste. FM dažnis apibrėžia stoties teritoriją, tačiau internetas leidžia jos ryšį su bendruomene išlaikyti ir už Lietuvos ribų.

Prie pasikeitusių klausymo įpročių prisitaikė ir „Marijos radijas“. Tiesioginio eterio galima klausytis internetu, tačiau klausytojui nebereikia visos dienos derinti prie programos tinklelio. Nespėjęs išklausyti šv. Mišių transliacijos, maldos ar pokalbių laidos, jis gali vėliau susirasti įrašą. Į stoties interneto archyvą atskirai sudėtos šv. Mišios ir maldos, pokalbiai, tikėjimo pažinimo laidos bei audioknygos. Taip vieną kartą nuskambėjusi programa tampa turiniu, prie kurio galima grįžti tada, kai žmogui jo prireikia.

Vilniaus universiteto stoties „Start FM“ patirtis taip pat rodo, kad vietinis dažnis nebūtinai reiškia vien vietinę auditoriją. Aktyviausiai stoties klausomasi Vilniuje, tačiau interneto transliacija ir autorinių laidų įrašai pasiekia žmones ir kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje.

Projektą „Radijas kalba Lietuvai ir pasauliui“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 8000 Eur.