Pasaulio ir Lietuvos aviacijos istoriją pasakojantys autentiški eksponatai, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų ir Šaltojo karo laikų karinės aviacijos techninė įranga, pilotų ekipuotė, Sovietų Sąjungoje gaminti naikintuvai ir sraigtasparniai, aviacinis radaras ir prožektorius… Vardyti, ką pamatytume apsilankę Įstros aviacijos muziejuje, būtų galima labai ilgai, bet niekas apie ekspoziciją nepapasakos įdomiau už jo įkūrėją – kolekcininką ir pilotą Virmantą Puidoką.

– Kada ir kaip prasidėjo Aviacijos muziejaus istorija?

– 2016 m. jis buvo įkurtas, bet iš tiesų muziejaus veikla prasidėjo anksčiau, daugiau nei prieš 25 metus, kai legendinis Lietuvos lakūnas akrobatas Vytautas Lapėnas į Įstros aerodromą atgabeno pirmus senuosius karinius orlaivius. Nelabai supratome ir Vyto klausinėjome, kam to reikia, – mums atrodė, kad tai tėra metalo laužas. Bet jis jau tuomet tikėjo, kad žmonės važiuos žiūrėti orlaivių. Ir buvo teisus. Kai pamačiau, kad iš tiesų yra jais besidominčių, kilo mintis atidaryti muziejų. Vis dėlto neprisiskiriu nuopelnų, kad aš jį sugalvojau, nes daug galvoti nereikėjo, užteko tęsti Vyto pradėtus darbus. Tai buvo unikalus žmogus. Matydavau jį skraidantį, kai tapo neįgalus, neteko dalies kairės kojos ir kairės rankos pirštų – daugelis sveikų pilotų taip gerai neskraidė... Apie V. Lapėną galėčiau daug pasakoti, o muziejuje turime nemažai su jo gyvenimu susijusių eksponatų. Jis daug nuveikė ruošdamas pilotus Lietuvai, ir man teko jo pamokų gauti, jis mokė ne tik lietuvius, bet treniravo ir Ispanijos nacionalinę akrobatinio skraidymo rinktinę, mūsų šalyje suorganizavo Europos akrobatinio skraidymo čempionatą, surengė ne vieną didelę aviacijos šventę. Į jas susirinkdavo daug žmonių, Įstros aerodromas buvo mėgstamas ir lankomas. Ir mes stengiamės tą dvasią išsaugoti ir palaikyti.

Iš pradžių įrengėme tik lauko ekspoziciją: į vieną vietą suvežėme turimus naikintuvus Su-15, MiG-21, MiG-23, mokomąjį lėktuvą L-29 ir du sraigtasparnius Mi-2 ir Mi-8. Tuo metu kai kas pasišaipydavo: „Koks čia muziejus?..“ Bet pamatėme, kad žmonės atvažiuoja, kad jiems įdomu, ir atsirado motyvacija plėstis. Įrengėme vidaus ekspoziciją: pirmą salę, skirtą Lietuvos tarpukario ir sovietmečio aviacijos istorijai, mūsų šalies pilotų nuveiktiems darbams, po to antrą su eksponatais iš viso pasaulio. Ekspoziciją pildome, esame pradėję restauruoti dar vieną didelį lauko eksponatą – karinį orlaivį Su-22. Galimybės neleidžia darbo atlikti taip, kad jis galėtų skristi, bet surinkti jį ir išsaugoti tai, kas išliko, tikiuosi, pavyks. Pernai pavyko surasti ir įsigyti aviacinį prožektorių, tiesa, didelis, apie 1 m skersmens, prietaisas buvo labai prastos būklės. Iš pradžių atrodė, kad jis skirtas karo tikslams – surasti ore lėktuvą ir jį apšvietus numušti. Bet surinkta informacija atskleidė, kad prožektorius naudotas laikiniems aerodromams – lauko aikštelėms apšviesti. Kadaise jis buvo montuojamas ant automobilio UAZ važiuoklės, tad teko surasti ir restauruoti seną šio modelio automobilį. Ir ne bet kokį, o su istorinio automobilio valstybiniais numeriais. Prireikė įsigyti ir maitinimui naudotą benzininį generatorių. Visa tai sukomplektavus naujas eksponatas papildė lauko ekspoziciją.

Po truputį muziejus auga, žmonių daugėja, tik kartais būna liūdnoka, kai atvažiuoja labai jauni žmonės ir ne visi žino apie mūsų didvyrius Steponą Darių ir Stasį Girėną. Tada suprantu, kad reikia kalbėti, pasakoti, tai yra mano misija. Nuolat ieškau galimybių kolekcijas papildyti, keisti – vieni daiktai atkeliauja, kiti išeina pailsėti. Viską darome savo rankomis ir lėšomis.

– Papasakokite apie tuos eksponatus, kurie jums reikšmingiausi.

– Turiu surinkęs trijų skrydžio per Atlantą misijų artefaktus. Unikalūs yra S. Dariaus ir S. Girėno „Lituanika“ gabenti vokai. Lakūnai gabeno pirmą pašto siuntą iš Niujorko į Kauną ir tų vokų šiek tiek išliko. Kaip – istorija nutyli... Kai kas, matyt, buvo išgrobstyta, kai kas parvežta į Lietuvą, kai kas liko dabartinėje Lenkijoje. Kiekvieno didele retenybe tapusio eksponato keliai skirtingi. Esu radęs informacijos, kad nedidelę dalį, manau, iki šimto vokų, S. Darius laikė ne pašto maiše, o švarko kišenėje. Septintu numeriu pažymėtą voką man pavyko surasti. Tiesa, tokių relikvinių eksponatų nelaikau viešoje ekspozicijoje dėl saugumo. Visų pirma, juos reikia saugoti nuo ultravioletinių spindulių, nes popierius yra popierius, ir tik vesdamas edukacijas atnešu parodyti žmonėms. Bet grįžkime prie vėlesnių misijų. 1935 m., praėjus dvejiems metams po S. Dariaus ir S. Girėno žūties, Atlantą perskrido lakūnas Feliksas Vaitkus. Jis taip pat gabeno paštą, ir kolekcijoje turiu voką iš šios misijos su F. Vaitkaus parašu ir antspaudu. Trečioji misija vyko jau dabartiniais laikais, 2003 m. du Lietuvos pilotai, Gintautas Staniulis ir a. a. Viktoras Ramonas, paminėdami „Lituanikos“ skrydžio 70-ąsias metines, nedideliu dvimotoriu orlaiviu nuskrido į Ameriką, dalyvavo šventėje ir grįžo. Jie taip pat gabeno vokus. Kadangi abu pilotus pažinojau, kelis gavau dovanų iš G. Staniulio.

Yra įvairių tarpukario Lietuvos aviacijos eksponatų – jaunoje valstybėje aviacija labai sparčiai vystėsi, buvo daug žymių lakūnų ir konstruktorių. Vienas jų – Antanas Gustaitis, konstravęs ANBO lėktuvus. Muziejuje yra net keletas eksponatų, susijusių su 63 numeriu, – šiuo vardiniu savo sukonstruotu orlaiviu skraidė brigados generolas A. Gustaitis, turiu jo detalę, tai iš tiesų yra unikalu.

– Ekspozicijoje galima pamatyti daug techninės įrangos.

– Yra daug įvairių radijo ryšio priemonių, daugybė lėktuvų kabinų prietaisų – ir sudėtingiausių, ir senovinių, ir naujų. Pavyko surinkti nemažą juodųjų dėžių kolekciją, turime katapultavimosi krėslus, du yra iš amerikietiškų naikintuvų F-100. Kadangi visa sena amerikiečių informacija prieinama, pavyko pagal krėslų numerius surasti lėktuvo nuotrauką, ji taip pat eksponuojama. Su aviacijos istorija susijusi iš viso pasaulio surinkta įvairiausių šalių aviacinių durklų kolekcija. Tai buvo ne ginklai, o karininkų aviatorių paradinės uniformos puošybos elementas (tiesa, dabar jau atgyvenęs). Mūsų kaimynai lenkai turėjo net du skirtingus paradinių durklų variantus, Lietuva, deja, neturėjo savo tokio durklo – kūrė jį, bet sukurti nespėjo. Užtat muziejuje yra su mūsų istorija susijusi Lietuvos oro skautų peiliukų kolekcija, ant jų išgraviruotos datos: 1932, 1934 metai, kai kurių miestų pavadinimai, yra netgi Panevėžys. Peiliukai buvo vaikų ir paauglių, kurie domėjosi aviacija ir įstodavo į oro skautus, išskirtinumo ženklas. Turime karinių pilotų originalios aprangos eksponatų ir labai retą legendinių tarpukario lėktuvų ANBO eskadrilės paradinio kostiumo repliką. Jį muziejaus ekspozicijai paskolino pilotas G. Staniulis, pilotę padovanojo aviacijos entuziasto a. a. Arvydo Šabrinsko (jis vadovavo klubui „ANBO eskadrilė“, atkūrusiam legendinį lėktuvą) sūnus Tomas Šabrinskas.

– Sunku įsivaizduoti, kaip įmanoma surinkti po kruopelytę tiek informacijos, ją susieti...

– Tam reikia tik laiko ir kantrybės. Informacijos yra daug, reikia jos ieškoti, rasti ir išsaugoti. Nors šis kelias ir buvo ilgas, man jis nebuvo sunkus, buvo malonus. Dar maloniau, jei man pavyksta rasti sąsajų tarp aviacijos ir meno, praplėsti aviacijos rėmus – tame pačiame pastate žmona Irena yra įkūrusi Porceliano galeriją. Mūsų tikslas nėra turėti lėkščių ar puodelių kolekciją – man labai svarbūs istoriniai momentai ir turime su jais susijusių unikalių eksponatų.

Turiu dar daug sumanymų, planuose – virtuali tarpukario aviacijos nuotraukų kolekcija. Per daugybę metų esu surinkęs daugiau nei 1 tūkst. nuotraukų, tarp jų yra ir labai unikalių, netgi tokių, kurių nenorėjau turėti... Tai sudužusių orlaivių nuotraukos, aš jų vengiu, bet vienas žmogus penkias nuotraukas tiesiog įsiūlė. Nusipirkau, informacijos nebuvo jokios, pažiūrėjęs iš karto nieko neatspėjau, kas jose, bet žiemos vakarais tyrinėdamas su lupa atradau vieną, antrą, trečią detalę ir paaiškėjo, kad tai pačios pirmosios S. Dariaus ir S. Girėno žūties nuotraukos... Patys eksponatai dabar susiranda mane – aš jų jau nebeieškau, pasikliaunu likimu.

Projektą „Muziejai – technikos istorijos sergėtojai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 2520 Eur.