„Manau, kad jeigu jau eitume tuo keliu, turbūt reikėtų kelti reikalavimą žmonėms, kurie atvyksta, per tam tikrą laiką mokėti lietuvių kalbą tam tikru lygiu. Bet iš to praktinio įgyvendinimo suprantu ir pats tą matau Vilniuje, kad rusų kalbos gatvėse tikrai padaugėjo, girdisi. Net jeigu žmogus, kuris atvyko ir jis mokės lietuvių kalbą, galbūt su savo tautiečiais jis bendraus rusų kalba, čia apskritai reikia kelti klausimą dėl to, ką mes įsileidžiame į savo šalį.

Bet yra ir kitas momentas – mes turime ir Lietuvos Respublikos piliečių, kurie 36 metus gyvena nepriklausomoje Lietuvoje ir lietuviškai kalba gana sunkiai. Tai čia jau mūsų švietimo sistemos turbūt pasiekimai“, – žurnalistams Seime pirmadienį teigė ministras.

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, jog įgyvendindama Užsienio kilmės gyventojų integracijos planą, plečia lietuvių kalbos mokymosi galimybes ir kartu mažina rusų kalbos vartojimą švietimo bei gyventojų aptarnavimo srityse.

Savivaldybė taip pat nurodė, kad nuo šių metų ne Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių vaikams pradinis ugdymas organizuojamas tik lietuvių kalba, o tautinių mažumų mokyklose padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius. Per pastaruosius trejus metus ikimokyklinio ugdymo grupių rusų kalba sostinėje sumažėjo nuo 181 iki 112.

Be to, savivaldybėje atsisakyta rusų kalbos interneto svetainės versijos, ši kalba panaikinta klientų eilių valdymo sistemoje, o prašymai ir skundai rusų kalba nebebus priimami. Anot savivaldybės, rusų ir kitomis ne ES valstybių kalbomis gyventojai prireikus galės būti informuojami tik žodžiu, atsižvelgiant į darbuotojų kalbų mokėjimą.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad kol kas dar anksti vertinti šį savivaldybės sprendimą. Anot jo, kol kas neaišku, ar tai yra principinė pozicija, ar komunikacinis žingsnis.

ELTA inf.