Dirbtinis intelektas keičia studijas: kokių specialistų reikės ateities darbo rinkai?
Dirbtinis intelektas vis sparčiau tampa kasdienio gyvenimo ir darbo dalimi, tačiau kartu keičia ir tai, kaip mokomės, kokių įgūdžių reikia specialistams bei ko iš aukštojo mokslo tikisi darbo rinka. Ar ateityje svarbiausia bus mokėti naudotis technologijomis, o gal kaip tik gebėti kritiškai mąstyti, kurti ir priimti atsakingus sprendimus? Apie tai laidoje „Renkuosi studijuoti“ kalbės vedėja Rosita Paulauskaitė ir Vilniaus verslo kolegijos atstovės.
Partnerių turinys
„Aukštasis išsilavinimas nėra vien tik įgūdžių rinkinys. Įgūdžiai kinta, o žmogaus asmenybė yra pašaukta tobulėti visą gyvenimą“, – sako Vilniaus verslo kolegijos direktorė Gabija Skučaitė.
Pasak jos, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje studijos tampa ne tik būdu įgyti konkrečių profesinių žinių, bet ir galimybe geriau pažinti save, atrasti savo kryptį bei pasiruošti nuolatiniams pokyčiams. Todėl aukštosios mokyklos užduotis – ne tik išmokyti naudotis naujausiomis technologijomis, bet ir ugdyti žmogų, gebantį savarankiškai mąstyti, vertinti informaciją bei priimti etiškus sprendimus.
Vilniaus verslo kolegijos direktorės pavaduotoja akademinei veiklai ir kokybei Regina Kilinskaitė pabrėžia, kad dirbtinis intelektas studijose jau tapo realybe, todėl jo nereikėtų bijoti ar ignoruoti. Svarbiausia – išmokti juo naudotis atsakingai.
„Dirbtinis intelektas čia yra kaip priemonė, kaip įrankis gauti tam tikrą informaciją, pateikti duomenis, analizuoti. Tačiau kolegijos paruoštas studentas išmoks, kaip vertinti tuos duomenis, kaip juos analizuoti ir kaip kritiškai vertinti bei etiškai ir saugiai juos pateikti“, – sako R. Kilinskaitė.
Kintant technologijoms, keičiasi ir pats mokymosi procesas. Pasak pašnekovių, ateities specialistui nepakaks vien techninių žinių – vis svarbesni taps kritinis mąstymas, kūrybiškumas, gebėjimas bendradarbiauti, komunikacija ir lankstumas. Būtent žmogaus gebėjimas priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę išlieka tuo, ko technologijos negali pakeisti.
„Dirbtinis intelektas paskatina pačius procesus vykti greičiau. Jis yra priemonė, tačiau žmogiškojo kapitalo nepakeis, o žmogus vis tiek bus pagrindinis sprendimų priėmėjas“, – teigia R. Kilinskaitė.
Studijos – ne vien diplomas, o kelias į save
Laidoje taip pat bus kalbama apie vieną svarbiausių klausimų jauniems žmonėms – kaip išsirinkti studijų kryptį, kai dar nėra aišku, kokią profesiją norėtųsi turėti ateityje.
Vilniaus verslo kolegijoje studentai skatinami nesivadovauti vien aplinkinių lūkesčiais, o pirmiausia įsiklausyti į save, savo pomėgius ir gebėjimus. Kolegijoje siūloma dvylika studijų programų, dėstomų lietuvių ir anglų kalbomis, o tarptautinė aplinka leidžia mokytis kartu su studentais iš daugiau nei 50 pasaulio šalių.
„Aukštasis išsilavinimas nėra tai, kad įgyju profesiją visam gyvenimui. Žmogus yra kur kas daugiau negu viena profesija“, – sako G. Skučaitė.
Studijų metu studentai neapsiriboja vien teorija. Jie sprendžia realias verslo įmonių pateiktas problemas, rengia praktinius projektus, o baigiamieji darbai taip pat orientuoti į realių iššūkių sprendimą. Tokia patirtis leidžia dar studijų metais išbandyti save profesinėje aplinkoje.
Kolegijos atstovės pabrėžia ir tarptautiškumo svarbą. Studentai turi galimybę pagal mainų programas studijuoti ar atlikti praktiką užsienyje, o pati kolegijos bendruomenė jau dabar yra tarptautinė. Pasak pašnekovių, net ir neišvykstant iš Lietuvos galima mokytis daugiakultūrėje aplinkoje bei pažinti skirtingas kultūras.
Nuo studijų auditorijos – į realų verslą
Antroje laidos dalyje žiūrovai susipažins su profesine kryptimi, apie kurią dažnas jaunas žmogus gali net nebūti girdėjęs. „Renkuosi studijuoti“ lankysis UAB „Sistemų registras“, kur įmonės direktorė Virgilija Stadalienė papasakos apie sertifikavimo auditoriaus darbą.
Šios profesijos atstovai vertina organizacijų vadybos sistemas, atlieka auditus, analizuoja procesus ir tikrina jų atitiktį tarptautiniams standartams. Tai darbas, kuriame vien profesinių žinių nepakanka – čia itin svarbūs analitiniai gebėjimai, kruopštumas, objektyvumas, empatija ir gebėjimas bendrauti su skirtingų sričių žmonėmis.
„Šioje srityje dirbti reikia labai daug praktikos, nes organizacijos yra skirtingos. Žmonės, su kuriais auditoriai bendrauja, yra labai skirtingi, todėl auditoriams svarbu ne tik profesinės žinios, bet ir empatija, diplomatiškumas, nešališkumas bei objektyvumas“, – pasakoja V. Stadalienė.
Įdomu tai, kad sertifikavimo auditoriais tampa ne tik vadybos ar kokybės valdymo specialistai. „Sistemų registro“ komandoje dirba statybos, chemijos ir informacinių technologijų inžinieriai, mokytojai, visuomenės sveikatos specialistai ir kitų sričių profesionalai. Tai rodo, kad skirtingose studijose įgytas žinias galima pritaikyti gerokai plačiau, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo.
Laidoje bus paaiškinta ir tai, kodėl įmonės renkasi vadybos sistemų sertifikavimą, kokie standartai šiandien aktualiausi verslui ir kodėl sertifikatas gali tapti ne tik formaliu dokumentu, bet ir organizacijos brandos bei patikimumo įrodymu.
„Standartas yra organizacijos brandos įrodymas. Tai rodo, kad organizacija skiria dėmesį savo verslo procesams, nuolat tobulėja, yra atsakinga prieš klientą ir siekia jo pasitikėjimo“, – sako V. Stadalienė.
Laidoje „Renkuosi studijuoti“ – apie studijų pasirinkimą, dirbtinio intelekto įtaką mokymuisi, ateities kompetencijas ir profesijas, apie kurias galbūt dar nesusimąstėte. Laidą veda Rosita Paulauskaitė.
„Renkuosi studijuoti“ žiūrėkite per Lietuvos ryto televiziją ir lrytas.lt.
Išklausyti garso formatu
Panašios naujienos:
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 36 (2026)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-
