Biologinės mūsų organizmo sistemos: kaip mes gyjame?

Biologinės mūsų organizmo sistemos: kaip mes gyjame?


Savo kūną mes kiekvieną dieną naudojame kaip įrankį. Kojos nuneša į reikiamą vietą, pirštai liečia, judina ir laiko daiktus, o vidaus organai tarsi variklis be atvangos dirba tam, kad turėtume išgyventi reikiamos energijos. Kol sistema funkcionuoja gerai, apie preciziškai kiekvieno „varžtelio“ atliekamą darbą nė negalvojame. Tačiau tuoj pat pastebime, kai nors vienas jų sutrinka ar kitaip nukenčia.


Ką daryti, jei aštrus objektas perrėžia apsauginius odos sluoksnius, atveria gilesnius audinius ir pralieja kraujo? Laimei, mūsų kūno dalys ir organai yra ne tik puikūs savo funkcijų vykdytojai, bet ir turi unikalių metodų, kaip pasveikti net po rimtų sužeidimų ar ligų. Jeigu ne neįtikėtinas mūsų gebėjimas gyti, net gana nedidelis susižalojimas galėtų tapti pražūtingas – netektume daugybės kraujo, o į organizmą suplūstų galybė pavojingų mikroorganizmų.


Gali atrodyti, kad pažvelgę į veidrodį kiekvieną kartą matome beveik tokį pat atvaizdą, tačiau iš tiesų jau po 28 dienų „vilkime“ visiškai naują odą. Taip yra todėl, kad ją sudarančios ląstelės nuolat keičiasi ir atsinaujina – tai labai svarbus procesas, gydantis pažeidimus ir užtikrinantis veiksmingą apsaugą. Oda yra ne tik didžiausias žmogaus organas, dengiantis visą kūną, bet ir fronto linija tarp mūsų ir aplinkos. Tad nenuostabu, kad tai dažniausiai nukenčianti kūno dalis. Nepaisant to, organizmo gebėjimas kurti naujas ir stipresnes odos ląsteles užtikrina, kad bet kokie šiame skyde atsiradę plyšiai bus užverti. Tai padeda sutrumpinti gijimo laiką ir saugo pažeidžiamiausius organus nuo infekcijų.

REKLAMA


Kisti ir atsikurti gali net tos biologinės funkcijos, kurias kadaise laikėme sustabarėjusiomis.


Neuroplastiškumas – tai smegenų savybė keistis ir formuoti nervines jungtis. Treniruojant smegenis kai kuriems žmonėms pavyksta sukurti naujus neuronų takus ir taip ne tik, pavyzdžiui, pagerinti atmintį, bet net įveikti smegenų pažeidimus. Be to, mokslui narpliojant pačias sudėtingiausias žmogaus biologijos vingrybes ir mokantis jomis manipuliuoti, mes randame vis naujų būdų, kaip dar labiau pagreitinti ir palengvinti gijimą nuo įvairiausių pažeidimų.


Biologinės mūsų organizmo sistemos: kaip mes gyjame?


Nuo įsipjovimo iki rando: kaip gyja pažeista oda?


Durys mikrobams


Pažeidus natūralų apsauginį barjerą atsiveria kelias į organizmo vidų patekti bakterijoms. Visus šiuos mikrobus svarbu nužudyti dar prieš jiems pradedant daugintis ir sukeliant rimtesnę infekciją.


Įpjovimas


Aštrus daiktas, toks kaip peilio ašmenys, gali pažeisti odą ir kraujagysles ir atverti kelią bakterijoms bei kitiems mikroorganizmams.


Krešėjimas


Kraujo ląstelės ir baltymai sutirština kraują ir suformuoja krešulį. Jis tarsi kaištis užkemša žaizdą, užkirsdamas kelią kraujavimui ir mikroorganizmams patekti į kūną.


Siunčiami signalai

Audinyje esančios putliosios ląstelės (mastocitai) aptinka besiveržiančias bakterijas ir į kraujotaką išskiria citokinais vadinamus signalinius junginius, sukeliančius imuninį atsaką.


Kova su infekcija

Į putliųjų ląstelių signalus sureaguoja baltieji kraujo kūneliai makrofagai, kurie atskuba į įvykio vietą ir apgaubia įsibrovusias bakterijas.


Patinimas


Kraujagyslėms išsiplėtus ir į sužeidimo vietą suplūdus kraujui, ji patinsta, parausta ir tampa jautri. Tai yra imuninio atsako rezultatas. Be to, žaizda gali šlapiuoti, nes jai valyti išskiriamas skaidrus skystis.

REKLAMA


Gijimas


Kad pažeidimas užgytų, reikia naujos odos. Raudonieji kraujo kūneliai suformuoja tvirtas baltas kolageno skaidulas. Jos tampa naujos odos pagrindu, kurį apsups plyšius užpildantis granuliacinis audinys. Ant šio naujo audinio augant odai žaizda užsiveria.


Medicininė intervencija

Nors organizme veikia efektyvi sistema, skirta atsikratyti infekcijų ir pagydyti odos sužeidimus, kartais, norint užtikrinti saugų gijimą, prireikia medicininės pagalbos. Kai pjūvis yra gilus arba audinyje įstrigo svetimkūnis, geriausia kreiptis į gydytoją dėl skubios pagalbos. Jeigu žaizda atrodo grėsmingai gili arba nenustoja kraujuoti ilgiau nei dešimt minučių net ją užspaudus, tai gali reikšti, kad prireiks chirurginių siūlių. Jomis žaizdos kraštai sutraukiami, todėl ertmė lieka mažesnė, o tai ne tik pagreitina gijimą, bet ir sumažina infekcijos riziką bei randų susiformavimo tikimybę. Odai galutinai sugijus medikai siūles pašalina.


Kaip pagal sumušimo spalvą atpažinti

Dalis šio straipsnio pasiekiama tik prenumeratos skaitytojams.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 21 (2024)

    Savaitė - Nr.: 21 (2024)