Lietuvos vandenų ekologinė būklė: tarp reikalavimų ir realybės
Mūsų šalyje tiek upių, upelių ir ežerų, kad jie laikomi vienais svarbiausių Lietuvos gamtos išteklių, bet jų būkle susidomime dažniausiai tada, kai karštą vasaros dieną norime atsigaivinti vėsiame vandenyje. Bandome šią žinių spragą užpildyti pokalbiu su Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų...
Prie ekstremalių orų Lietuvai teks prisitaikyti
Ar mūsų gyvenimą sunkinančių ekstremalių orų daugėja, ar, atvirkščiai, mažėja, o gal tik prognozės vis pagąsdina stichijų siautėjimu, bet gyvename panašiai? Apie tai, kaip keičiasi stichinių ir pavojingų meteorologinių reiškinių pobūdis ir ko galime tikėtis ateityje, pasakoja Vilniaus universiteto...
Kiekvienas medis svarbus miškų bioįvairovei
Miške kiekvienas elementas – medžiai, gyvūnai, grybai ir sunkiai įžiūrimos samanos – atlieka savo vaidmenį. Visa ši augalų ir gyvių įvairovė yra ne tik įspūdinga, bet ir pažeidžiama. Apie tai, nuo ko ir kaip ją reikia saugoti, kalbamės su Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto...
Bioarcheologijos akiratyje – priešistorės žmonių gyvenimas
Apie paleomitybą ir gebėjimą dalytis maistu, apie Lietuvoje vėlavusią žemdirbystę ir iš kaulo nustatomas ligas, apie stabiliųjų izotopų tyrimus ir būtinybę valgyti grybus – apie visa tai kalbamės su bioarcheologe, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros profesore,...
Be naudingųjų iškasenų žmonija negyveno ir negyvens
Visa, kas mus supa, ką naudojame, kur gyvename, kuo maitinamės, susiję su geologiniais ištekliais. Apie tai, kokius gamtos turtus turime Lietuvoje ir kaip žmonijai gali pakenkti pernelyg didelis gobšumas, pasakoja geologijos mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto lektorius, geoturizmo įmonės...
Pingvinų povandeninio vikrumo paslaptys
Nors sausumoje šie neskraidantys paukščiai juda nerangiai, jų kūnas yra puikiausiai prisitaikęs plaukioti vandenyje. Žinoma, kad kai kurių rūšių pingvinai jūroje praleidžia iki 75 procentų savo gyvenimo. Vandenyje būnant tiek daug laiko lengva tapti plėšrūnų taikiniu, todėl geri plaukimo įgūdžiai –...
Biologinės mūsų organizmo sistemos: kaip mes gyjame?
Savo kūną mes kiekvieną dieną naudojame kaip įrankį. Kojos nuneša į reikiamą vietą, pirštai liečia, judina ir laiko daiktus, o vidaus organai tarsi variklis be atvangos dirba tam, kad turėtume išgyventi reikiamos energijos. Kol sistema funkcionuoja gerai, apie preciziškai kiekvieno „varžtelio“...
Kaip suprasti, ką galvoja katė
Katės yra socialūs gyvūnai, tarpusavyje bendraujantys tiek garsais, tiek kūno judesiais, tačiau ar kačių kalbos įmanoma išmokti ir mums?...
Radioaktyvi kosminė energija
Kaip erdvėlaivis iš radioaktyvaus plutonio išgauna elektros energiją, dėl kurios gali tyrinėti Saulės sistemą?...
Kaip klonuojami gyvūnai?
Kartu su klonuota avyte Doli gimė ir nauja biologinių tyrinėjimų era. Ji į šį pasaulį atėjo tokia, kaip ir visos kitos avytės: maža, pūkuota ir mekenanti. Tačiau Doli buvo išskirtinė, nors ir būtent todėl, jog buvo tokia pati, kaip kita avis. Iš tiesų, su ja ji buvo visiškai identiška – Doli buvo...
Iš kur atsiranda dulkės?
Atrodytų, dulkių sluoksnis susikaupia iš niekur… O iš tiesų jis susidaro todėl, kad priešingybės traukia viena kitą....
Kodėl šalčio kaustomas žemynas netenka tiek daug ledo?
Tai šalčiausia vieta planetoje, tačiau karšta tema kalbant apie klimato krizę. Antarktida - tai didžiulis žemynas, kuriame yra 90 procentų viso planetos ledo. Tačiau kadaise aplink Pietų ašigalį plytintis žemynas daugiau nei 100 milijonų metų buvo tikras atogrąžų rojus. Tik maždaug prieš 34...
