Vabzdžiai ir žmonės – neatskiriami
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Virginija PODĖNIENĖ įsitikinusi – gyvename planetoje, kurią valdo vabzdžiai, ir esame nuo jų visiškai priklausomi. Jei keisis vabzdžių pasaulis, ir mes turėsime labai rimtų problemų....
Augalai turi teisę gyventi taip, kaip jiems reikia
Augalai neturi nervų sistemos, bet jie gali pažinti ir įvertinti aplinką, keistis informacija, bendrauti tarpusavyje ir įveikti konkurentus. Mokslininkai pateikia vis naujų įrodymų apie įdomius ir sudėtingus augalų gebėjimus. Apie juos kalbamės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro...
Egzoplanetų atradimų era
Kosmose tiek daug vietų, kur gali slypėti gyvybė, kad jų nė neįmanoma suskaičiuoti. Apie tai, kaip mokslininkai ieško gyvybės už Žemės ribų, kalbamės su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizike daktare Renata MINKEVIČIŪTE....
Lietuvos vandenų ekologinė būklė: tarp reikalavimų ir realybės
Mūsų šalyje tiek upių, upelių ir ežerų, kad jie laikomi vienais svarbiausių Lietuvos gamtos išteklių, bet jų būkle susidomime dažniausiai tada, kai karštą vasaros dieną norime atsigaivinti vėsiame vandenyje. Bandome šią žinių spragą užpildyti pokalbiu su Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų...
Prie ekstremalių orų Lietuvai teks prisitaikyti
Ar mūsų gyvenimą sunkinančių ekstremalių orų daugėja, ar, atvirkščiai, mažėja, o gal tik prognozės vis pagąsdina stichijų siautėjimu, bet gyvename panašiai? Apie tai, kaip keičiasi stichinių ir pavojingų meteorologinių reiškinių pobūdis ir ko galime tikėtis ateityje, pasakoja Vilniaus universiteto...
Kiekvienas medis svarbus miškų bioįvairovei
Miške kiekvienas elementas – medžiai, gyvūnai, grybai ir sunkiai įžiūrimos samanos – atlieka savo vaidmenį. Visa ši augalų ir gyvių įvairovė yra ne tik įspūdinga, bet ir pažeidžiama. Apie tai, nuo ko ir kaip ją reikia saugoti, kalbamės su Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto...
Bioarcheologijos akiratyje – priešistorės žmonių gyvenimas
Apie paleomitybą ir gebėjimą dalytis maistu, apie Lietuvoje vėlavusią žemdirbystę ir iš kaulo nustatomas ligas, apie stabiliųjų izotopų tyrimus ir būtinybę valgyti grybus – apie visa tai kalbamės su bioarcheologe, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros profesore,...
Be naudingųjų iškasenų žmonija negyveno ir negyvens
Visa, kas mus supa, ką naudojame, kur gyvename, kuo maitinamės, susiję su geologiniais ištekliais. Apie tai, kokius gamtos turtus turime Lietuvoje ir kaip žmonijai gali pakenkti pernelyg didelis gobšumas, pasakoja geologijos mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto lektorius, geoturizmo įmonės...
Pingvinų povandeninio vikrumo paslaptys
Nors sausumoje šie neskraidantys paukščiai juda nerangiai, jų kūnas yra puikiausiai prisitaikęs plaukioti vandenyje. Žinoma, kad kai kurių rūšių pingvinai jūroje praleidžia iki 75 procentų savo gyvenimo. Vandenyje būnant tiek daug laiko lengva tapti plėšrūnų taikiniu, todėl geri plaukimo įgūdžiai –...
Biologinės mūsų organizmo sistemos: kaip mes gyjame?
Savo kūną mes kiekvieną dieną naudojame kaip įrankį. Kojos nuneša į reikiamą vietą, pirštai liečia, judina ir laiko daiktus, o vidaus organai tarsi variklis be atvangos dirba tam, kad turėtume išgyventi reikiamos energijos. Kol sistema funkcionuoja gerai, apie preciziškai kiekvieno „varžtelio“...
Kaip suprasti, ką galvoja katė
Katės yra socialūs gyvūnai, tarpusavyje bendraujantys tiek garsais, tiek kūno judesiais, tačiau ar kačių kalbos įmanoma išmokti ir mums?...
Radioaktyvi kosminė energija
Kaip erdvėlaivis iš radioaktyvaus plutonio išgauna elektros energiją, dėl kurios gali tyrinėti Saulės sistemą?...
Kaip klonuojami gyvūnai?
Kartu su klonuota avyte Doli gimė ir nauja biologinių tyrinėjimų era. Ji į šį pasaulį atėjo tokia, kaip ir visos kitos avytės: maža, pūkuota ir mekenanti. Tačiau Doli buvo išskirtinė, nors ir būtent todėl, jog buvo tokia pati, kaip kita avis. Iš tiesų, su ja ji buvo visiškai identiška – Doli buvo...
