Iš kur atsiranda dulkės?

Iš kur atsiranda dulkės?


Atrodytų, dulkių sluoksnis susikaupia iš niekur… O iš tiesų jis susidaro todėl, kad priešingybės traukia viena kitą.


Dulkės namuose kaupiasi panašiai, kaip nuo kalno riedanti sniego gniūžtė renka snaiges ir pamažu virsta dideliu rutuliu. Neigiamą krūvį turintis paviršius pritraukia priešingą (teigiamą) krūvį turinčią dulkių dalelę. Tas pats, tik atvirkščiai, galioja neigiamą krūvį turinčioms dalelėms, kurias pritraukia teigiamo krūvio paviršiai. Pamažu „susivienija“ vis daugiau greta esančių dulkių dalelių, kol ima atsirasti matomas dulkių sluoksnis. Kad taptų storu sluoksniu, dulkės surenka daugybę įvairių dalelių tiek iš pačių namų, tiek iš išorės. Manoma, kad pagrindinė dulkių sudedamoji dalis yra odos ląstelės, tačiau tai nėra visai tiesa. Namų dulkių sudedamąsias dalis galima suskirstyti į dvi kategorijas. Apie 60 proc. dulkių susidaro pačiuose namuose: odos ląstelės, plaukai, maisto dalelės ir įvairūs pluoštai. Likę 40 proc. dulkių į namus patenka iš lauko – tai tokios dalelės, kaip žiedadulkės ar žemių smiltelės.

REKLAMA


Be to, tarp dulkių dalelių įsivelia nesuskaičiuojama daugybė mikroorganizmų. Tyrimais nustatyta, kad didelėje dalyje namų dulkių aptinkama daugiau nei 20 grybų rūšių ir jų sporų (taip pat ir pėlėjūno (Penicillium)) bei nuo 500 iki 1000 skirtingų bakterijų rūšių, įskaitant stafilokokus. Žinoma, skirtinguose namuose gyvuoja nevienodos mikroorganizmų bendruomenės. Pavyzdžiui, nustatyta, kad ūkininkų namų dulkėse mikroorganizmų bendruomenės yra gausesnės nei miestiškuose būstuose. Mikrobų kiekis priklauso ir nuo geografinės vietovės: vidutinių platumų klimato juostoje esančiose namų dulkėse mikroorganizmų yra mažiau nei atogrąžų klimato juostoje.


Mikroskopiniai ėdrūnai

Knygų lentynose ir už sofų besikaupiančiuose dulkių tumuluose įsikuria mikroskopiniai padarėliai, vadinami dulkių erkutėmis. Maždaug vos trečdalio milimetro dydžio erkutės yra puikiai prisitaikiusios gyventi tarp buitinių nešvarumų ir misti gausiai prikritusiomis žmogaus odos ląstelėmis. Nors iš pažiūros šie gyviai panašūs į vabzdžius, tačiau iš tiesų yra aštuonkojai nariuotakojai, todėl giminiškai artimesni vorams. Nors įprastai šios erkutės nepavojingos, jų negyvi kūneliai ir išskyros, kurias pašalina po puotos odos ląstelėmis, kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas. Jų simptomai panašūs į tuos, kuriuos patiria sergantys šienlige – čiaudėjimas, sloga ir sekreto išsiskyrimas iš nosies į gerklę.

REKLAMA


Į kovą su dulkėmis

Norint susidoroti su namų dulkėmis, sunku būtų rasti geresnę priemonę už mikropluošto šluostę. Šis XX a. 9-ojo deš. išradimas didžiąja dalimi užbaigė plunksninių dulkių šluotelių karaliavimą. Šios šluostės gaminamos iš sintetinio mikroskopinio pluošto, kurio skersmuo yra nuo trijų iki penkių mikronų, taigi nuo 10 iki 50 kartų plonesnis už žmogaus plauką. Kiekvienoje šluostėje yra milijonai tokių pluošto gijų, kurios dėl silpnos elektrostatinės jėgos, vadinamos van der Valso jėga, gali pritraukti ir pakelti net smulkiausias dulkių daleles. Tarp dulkių ir šluostės susidariusi trauka jas prikabina prie pluošto ir laiko tol, kol skalbimo metu šluostė pašildoma. Tuomet mikropluoštas atsipalaiduoja ir dulkes paleidžia.


Didieji kaltininkai

Kokios dalelės sudaro namų dulkių tumulus?


Odos ląstelės

Paplitusi klaidinga nuomonė, kad didžiąją dalį dulkių sudaro odos ląstelės. Nors žmonės iš tikrųjų nusikrato daugybės odos ląstelių, tačiau dauguma jų atsiduria nutekamajame vamzdyje.


Žiedadulkės


Žiedadulkės yra viena iš pagrindinių dulkių sudedamųjų dalių, į namus patenkančių iš lauko. Jos vidun gali arba įskrieti pro langą, arba atkeliauti prikibusios ant drabužių.


Augintinių pleiskanos

Tarp dulkių įsipainioja ir augintinio odos gabalėlių (pleiskanų), kailio plaukelių ar plunksnų.


Maisto trupiniai

Tarp sofos atramų pribyrėję trupiniai ir kitos pamirštos maisto dalelės atsiduria ant grindų ir prisideda prie dulkių sluoksnio.


Smiltelės


Žemių smiltelės, panašiai kaip ir žiedadulkės, į namus gali atkeliauti ant batų ar letenų.


Vabzdžiai


Prie dulkių formavimosi gali prisidėti ir vabzdžių, tokių kaip tarakonai ir kandys, išskyros ar negyvi jų pačių kūneliai.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 08 (2024)

    Savaitė - Nr.: 08 (2024)