Neretai žodžiu „meilė“ manipuliuojama labai lengvai, taigi galima išgirsti, kad juo apibūdinama beveik viskas, ką mėgstame. „Mylėti“ galime viską, nesvarbu, ar tai būtų žmogus, objektas, ar tiesiog abstrakti mintis. Tačiau ką reiškia mylėti tikrąja šio žodžio prasme? Romantinė meilė dažnai tampa pagrindine kino filmų tema. Ji yra nenuspėjama, intensyvi ir galinga, todėl puikiai tinka jaudinančiam siužetui – visai kaip tikrame gyvenime. Vis dėlto meniniuose kūriniuose meilė neretai būna pernelyg supaprastinta ir romantizuota – ji yra kur kas daugiau nei tiesiog pasakiškas sapnas. Realiame gyvenime meilės patirtys yra kur kas sudėtingesnės.

Kurioje kūno dalyje juntama meilė? Subjektyviai gali atrodyti, tarsi ji apimtų visą esybę, ir tai nėra labai toli nuo tiesos – fizinius pokyčius patiria didžioji kūno dalis. Nors širdis yra tik vienas iš paveikiamų organų, jis, be abejonės, labiausiai romantizuojamas ir siejamas su šiuo jausmu. Pajutus pirminę nevaldomą trauką kitam žmogui, mūsų širdys gali patirti neįprastai stiprią stimuliaciją. Tai yra vienas akivaizdžiausių pojūčių, kuriuos pastebime savo kūne, todėl nesunku suprasti, kodėl širdis meilės simboliu laikoma jau nuo Viduramžių.

Nors iš pradžių meilė gali sukelti euforiją, tačiau bėgant laikui nuo pirmosios simpatijos iki brandesnės meilės mus lydi daug skirtingų išgyvenimų. Užuojauta ir geismas, manija ir nerimas – neišvengiamai gali aplankyti tiek malonios, tiek kankinančios emocijos.

Meilės galią dar labiau sustiprina tai, jog mes negalime jos kontroliuoti. Meilė veikia taip giliai pasąmonėje, jog kai kurie įsimylėję žmonės sąmoningai to gali nė nesuprasti. Visa tai egzistuoja ne vien tam, kad mūsų gyvenimas būtų įdomesnis. Jausmais pagrįsti artimi ir tvirti santykiai svarbūs, kad išliktų žmonija. Nors šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame gyvena 7,8 milijardo žmonių, tai mažiau aktualu nei prieš civilizacijos aušrą, kai išlikimas buvo daug sudėtingesnis, tačiau bėgant laikui žmogaus kūnas evoliucionavo taip, kad dauginimasis būtų kuo sėkmingesnis. Gebėjimas užmegzti stiprų tarpusavio ryšį ir atsidavimas mums leido susijungti į poras, kurios ne tik sukuria naują gyvybę, bet ir bendromis pastangomis ją saugo, auklėja ir užtikrina jos klestėjimą.

Testosteronas. Vyriškas lytinis hormonas

Geismą patiriančiame vyro organizme padidėja hormono lygis, kuris vėliau vėl sumažėja iki normalaus. Šis cheminis junginys, skatinantis fizinio artumo troškimą, yra būtinas, kad galėtume daugintis.

Adrenalinas. Širdies virpintojas

„Kovok arba bėk“ atsaką sukeliantis natūralus stimuliatorius yra atsakingas už pagreitėjusį širdies plakimą. Jaudulio metu gaminamas hormonas suaktyvina kraujo tėkmę į širdį.

Oksitocinas. Prieraišumo stiprintojas

Cheminis junginys padeda kurti gilesnį tarpusavio ryšį. Odai liečiantis su oda, išsiskiria šis neuromediatorius, sukeliantis prieraišumo ir artumo jausmą, būdingą ilgalaikiams partneriams. Jo veikimas neapsiriboja vien tik romantine meile, bet ir padeda sutvirtinti ryšį tarp tėvų ir vaikų.

Noradrenalinas. Dėmesio užkariautojas

Į adrenaliną panašus noradrenalinas paspartina širdies plakimą ir sukelia jaudulį. Be to, jis taip pat skatina sutelkti dėmesį į vieną žmogų bei didesnę svarbą suteikia trumpalaikei atminčiai, kad apimti meilės gyventume ta akimirka.

Vazopresinas. Monogamijos kūrėjas

Į oksitociną panašus hormonas vazopresinas svarbus prisirišimo etape. Kaip tik šis cheminis junginys siejamas su tarpusavio ištikimybe.

Estrogenai. Moteriški lytiniai hormonai

Kiaušidėse, antinksčiuose ir riebalų ląstelėse gaminami estrogenai geismo etape gali sužadinti didesnį fizinio kontakto troškimą. Itin mažas šių hormonų lygis gali neigiamai paveikti bendrą nuotaiką.

Dopaminas. Pasitenkinimo teikėjas

Šį neuromediatorių nervų sistema naudoja signalams siųsti po visą kūną. Įsimylėjus cheminė medžiaga sužadina atpildo sistemą ir leidžia pajusti šio jausmo teikiamą malonumą.

Serotoninas. Kerėtojas

Įrodyta, kad potraukio etape smegenyse sumažėja serotonino lygis, o tai sukuria panašią cheminę pusiausvyrą, kuri būdinga žmonėms, turintiems obsesinį kompulsinį sutrikimą. Tai gali būti priežastis, kodėl meilės apimti žmonės gali jaustis ar elgtis tarsi apsėsti savo partnerio.

Endorfinai. Skausmo malšintojai

Malonų, raminamą jausmą sukeliantys cheminiai junginiai yra tarsi natūralūs kūno nuskausminamieji. Fizinis kontaktas su mylimu žmogumi skatina endorfinų išsiskyrimą ir sukuria malonesnį nusiteikimą. Manoma, kad kaip tik šių junginių veikimu pagrįsti ilgalaikiai santykiai.

Feniletilaminas. Meilės molekulė

Smegenų išskiriama molekulė stimuliuoja visą nervų sistemą. Priklausomybę sukeliančiomis savybėmis, kaip ir narkotikas MDMA (ekstazis) ar kava, pasižymintis cheminis junginys sukelia pirminius intensyvius geismo jausmus.

Žinoma, panagrinėti meilės mokslą yra įdomu, tačiau tikėtina, kad kiekvienam žmogui šių cheminių reakcijų virsmas jausmais yra unikalus, priklausantis nuo jo kūno ir asmeninių patirčių. Nors meilė neretai siejama su amžina laime, bet ne kiekvienas žmogus yra prisitaikęs patirti tokius jausmus. Tam, kad du žmonės galėtų užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius, privalu sugebėti meilę priimti į savo gyvenimą. Ankstyvuosiuose etapuose fiziniai ir cheminiai pokyčiai sužadina „kovok arba bėk“ atsaką, todėl žmogus gali jaustis pažeidžiamas. Taip nutinka dėl emocinės įtampos, kylančios atsidūrus už komforto zonos. Kai kuriems traumas išgyvenusiems ir grėsmėje gyventi pratusiems žmonėms „kovok arba bėk“ atsakas būna pernelyg skausmingas. Todėl kiekvieno žmogaus smegenims reikia išmokti priprasti prie cheminių meilės junginių sukeliamo poveikio. Tik tuomet galima pradėti puoselėti ir santykius su kitais žmonėmis.

Uoslė ir tinkamiausias partneris

Užkariauti širdį gali akimirksniu į akį kritusi išvaizda; pirmojo pokalbio metu atsiskleidusi nuostabi asmenybė; rasti meilę galima netgi padedant bendriems draugams. Tačiau galbūt niekada nė nesusimąstėte, kad tuo pat metu visą laiką pasąmoningai analizuojate savo potencialaus partnerio genetines savybes.

Nors kvapas nebūtinai būna pirmoji širdį užkariaujanti kito žmogaus savybė, tačiau uoslė padeda sustiprinti potraukį žmonėms su kitokia imunine sistema nei jūsų pačių. Tai yra neįtikėtinai naudingas evoliucinis įrankis, skatinantis mus susiporuoti su žmogumi, su kuriuo susilaukta atžala turės didžiausią tikimybę išgyventi.

Tai įmanoma, nes unikalų kiekvieno žmogaus skleidžiamą kvapą lemia tie patys genų rinkiniai, kurie sudaro imuninę sistemą, todėl mūsų uoslė geba aptikti šiuos genetinius skirtumus. Šiuo atveju posakis „priešingybės traukia“ negalėtų būti tikslesnis. Nors subtilaus kiekvieno žmogaus kūno kvapo sąmoningai galite ir nejausti, smegenys to nepraleidžia – dažniausiai dėmesį patrauks tie žmonės, kurių kvapas skiriasi nuo jūsų pačių.

Trys įsimylėjimo etapai