Kaip suprasti, ką galvoja katė

Kaip suprasti, ką galvoja katė


Katės yra socialūs gyvūnai, tarpusavyje bendraujantys tiek garsais, tiek kūno judesiais, tačiau ar kačių kalbos įmanoma išmokti ir mums?


Tai vieni populiariausių augintinių planetoje – visame pasaulyje žmonės laiko daugiau nei 500 milijonų naminių kačių. Daugelis mūsų entuziastingai reiškiame savo nuomonę apie kates: socialiniuose tinkluose mėgstame dalintis murklių nuotraukomis ir mielai priglaudžiame jas savo namuose. Tačiau ar kada nors susimąstėme, ką katės galvoja apie mus? Kokios mintys sukasi šių keturkojų galvose?


Kai kurie gyvūnų elgesio specialistai mano, kad katės mus laiko panašesnėmis į save nei mes laikome jas. Nors katės mato, kad esame didesni už jas, tai jų nebaugina. Prie mūsų jos neretai prisigretina panašiai kaip prie kitų savo rūšies atstovių. Jei jos pripažįsta mus saviškiais, visai gali būti, kad tikisi, jog mes jų savijautą suprasime iš kūno kalbos, kaip ją natūraliai supranta kitos katės.

REKLAMA


Tačiau kaip mums išmokti galvoti taip pat kaip mūsų augintiniai, jeigu negalime su jais pasikalbėti? Padėti galėtų daugybė tyrimų apie kačių gyvenimą ir elgesį tiek žmonių namuose, tiek gamtoje. Nustatyta, kad kačių protas nenustoja veikęs ir joms užmigus – šių gyvūnų sapnus sudaro sudėtingos mintys ir ilgos įvykių sekos. Tyrėjai, siekdami geriau pažinti augintinius, pasitelkia išsamius mokslinius metodus, tačiau yra ir paprastesnių būdų suprasti savo keturkojo draugo mintis. Tai galite padaryti stebėdami jo elgesį – tik reikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį. Tai, kas sukasi mūsų augintinių galvose, suprasti ne tik įdomu, bet ir svarbu, kad galėtume tinkamai jais pasirūpinti. Ignoruodami esminius streso ar diskomforto požymius, galime reikšmingai pakenkti gyvūnėlių psichikos sveikatai ir gerovei.


Emocijas jaučia daugelis žinduolių, tačiau kiekviena rūšis jas išgyvena ir perteikia skirtingai. Manoma, kad katės patiria laimę, liūdesį, baimę, pyktį, sielvartą dėl netekties, nerimą ir smalsumą. Nors šunys pasižymi didesniu atsidavimu savo šeimininkams nei katės, įprastai prieraišumą jaučia ir jos. Tai galima suprasti iš katės elgesio – ji noriai pasirenka galimybę likti „savo žmogaus“ namuose, net jei negauna už tai gardaus atlygio.

REKLAMA


Kaip suprasti, ką galvoja katė


Ar žinai, kad... Katės prijaukintos maždaug prieš 10 tūkst. metų – apie 20 tūkst. metų vėliau nei šunys.


Katės charakteris: 5 pagrindiniai tipai


Tyrimai atskleidė, kad katėms, kaip ir žmonėms, galima taikyti vadinamąjį didžiojo penketo asmenybės bruožų modelį, tik katinišką…


1. Baikšti


Nerimastinga katė spruks nuo svečių ir baiminsis naujų situacijų, kol įsitikins, kad yra saugi. Jei jūsų katė yra nedrąsi, geriausia, kad ji namuose turėtų keletą vietų, kur galėtų saugiai pasislėpti.


2. Aktyvi


Smalsiai ir ekstravertiškai katei reikia nuolatinės protinės stimuliacijos. Šio asmenybės tipo katė gali greitai pradėti nuobodžiauti, todėl ją reikia sudominti naujais objektais. Norint užimti katę ir jos mintis, gali tekti pirkti vis naujų žaislų.


3. Dominuojanti


Šis išskirtinai katiniškas asmenybės tipas kilo iš laukinių kačių, turėjusių savo grupei parodyti, kas jai vadovauja. Dominuojanti katė gali sukelti problemų namuose, jei juose yra daugiau nei vienas augintinis, nes ji iš ne tokių valdingų gyvūnų dažnai atiminėja maistą ir žaislus.


4. Spontaniška


Kačių impulsyvumas nėra toks, koks būdingas žmonėms. Šių keturkojų spontaniškumas ne visada yra tyčinis – jis kyla iš nerimo. Tokio asmenybės tipo katė, negalėdama susidoroti su situacija, gali pasielgti nenuspėjamai. Jei jūsų katė tampa neprognozuojamai agresyvi, nederėtų ant jos šaukti, nes tai gyvūnui gali sukelti dar didesnį stresą ir lemti dar daugiau spontaniškų poelgių.


5. Draugiška


Socialiomis katėmis dažnai užauga tie kačiukai, su kuriais nuolat būdavo bendraujama nuo mažumės. Tokia katė dažniausiai atrodo laiminga, beveik nesipešdama gali neblogai sutarti su kitais namų gyventojais. Draugiško asmenybės tipo katė taip pat būna meilesnės savo šeimininkams ir prieraišesnės.


Kaip suprasti, ką galvoja katė


Laukinė prigimtis


Laukinėje gamtoje gyvenančių kačių kasdienybė yra visiškai kitokia nei mūsų naminių augintinių, tačiau jas vienija tam tikros prigimtinės savybės. Tigrai ir naminės katės dalijasi apie 95 procentus DNR, o tai puikiai iliustruoja šių gyvūnų elgesys. Iš pradžių naminių kačių mažyliai turi būti pripratinti prie žmonių – jiems reikia nuolatinio bendravimo ir dresūros, kad pajustų priklausomybę nuo mūsų ir išmoktų sugyventi drauge po vienu stogu. Tačiau net ir prisitaikiusios prie naminio gyvenimo katės nepamiršta kai kurių tolimų giminaičių įpročių.


Geriausiai laukinę kačių prigimtį atskleidžia jų požiūris į maistą – jį šios keturkojės laiko grobiu. Žaisdamos su maistu katės greitai mokosi nuvarginti ir nukankinti auką, kad ją būtų paprasčiau nužudyti. Savo katę galėtumėte šerti pačiu geriausiu pasaulyje konservuotu maistu, tačiau tikėtina, jog vos pasitaikius progai ji vis tiek kartkartėmis į namus partemps nukankintą pelę.



Kitas taip pat iškalbingas dalykas:

Dalis šio straipsnio pasiekiama tik prenumeratos skaitytojams.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 16 (2024)

    Savaitė - Nr.: 16 (2024)