Nors sausumoje šie neskraidantys paukščiai juda nerangiai, jų kūnas yra puikiausiai prisitaikęs plaukioti vandenyje. Žinoma, kad kai kurių rūšių pingvinai jūroje praleidžia iki 75 procentų savo gyvenimo. Vandenyje būnant tiek daug laiko lengva tapti plėšrūnų taikiniu, todėl geri plaukimo įgūdžiai – privalomi. Dėl ilgo, aptakaus kūno ir trumpų kojų sausumoje pingvinams tenka nerangiai krypuoti, tačiau plaukmenimis virtę sparnai šiems gyvūnams suteikia stebėtino vikrumo vandenyje.

Nors sparnai į orą pingvinų pakelti negali (skirtingai nuo lengvasvorių kitų paukščių, pingvinų kaulai yra pilnaviduriai), tačiau jie puikiai skrodžia vandenį. Papuasiniai pingvinai vandenyje gali pasiekti net iki 35 km/val. greitį. Standūs pingvinų sparnai veikia tarsi irklai. Dar įdomiau tai, kad šios ataugos gali ne tik plasnoti aukštyn ir žemyn, kaip įprasti sparnai, bet ir šiek tiek susisukti spirale.

Sparną prie kūno jungiantis sąnarys yra šiek tiek panašus į žmogaus petį, o tai šiam paukščiui suteikia gerą judesių kontrolę. Plaukdamas pingvinas kairį sparną gali pasukti viena kryptimi, o dešinį – priešinga ir taip akimirksniu sustoti arba pakeisti kryptį. Susuktas sparnas užima didesnį paviršiaus plotą, todėl leidžia vandeniu irtis su didesne jėga. Tokiu būdu pingvinas gali padidinti plaukimo greitį net nepaspartindamas yrimosi.

Kita specifinė pingvinų plaukimo technika, angliškai vadinama porpoising, primena delfinų šuolius iš vandens. Prireikus įkvėpti pingvinai po vandeniu įsibėgėja, o tada pasinaudoję sparnais iššoka iš vandens ir lanku vėl neria į jį. Tokio metodo suteikiamas pagreitis pingvinams praverčia, kai reikia skubiai pasprukti nuo plėšrūnų.

Iš pirmo žvilgsnio tuo būtų sunku patikėti, tačiau pingvinai yra vieni geriausiai prisitaikiusių plaukikų pasaulyje. O susisukančio sparno judesį mokslininkai netgi pritaikė robotikoje, kurdami efektyviau plaukiančius povandeninius aparatus.

Pingvinų manevrai