Tai šalčiausia vieta planetoje, tačiau karšta tema kalbant apie klimato krizę. Antarktida - tai didžiulis žemynas, kuriame yra 90 procentų viso planetos ledo. Tačiau kadaise aplink Pietų ašigalį plytintis žemynas daugiau nei 100 milijonų metų buvo tikras atogrąžų rojus. Tik maždaug prieš 34 milijonus metų, įvykus dramatiškam klimato pasikeitimui, vešlią augaliją pakeitė ledo danga. Nuo tada ledo luitu virtusioje Antarktidoje temperatūra gali kristi žemiau -80 laipsnių Celsijaus, o vidutinis paviršinio ledo storis siekia 2160 metrų. Žemynas skirstomas į dvi dalis: Rytų ir Vakarų Antarktidą, jos bendrai užima 14 mln. kvadratinių kilometrų plotą.

Veikiant vadinamajam albedo efektui, ši ledo karalystė reguliuoja visos Žemės pasaulinę temperatūrą. Balti Antarktidos sniegynų paviršiai atspindi saulės spinduliuotę, tad jos generuojama šiluma išsiunčiama atgal į kosmosą. Tamsesni paviršiai, tokie kaip dirvožemis ar betonas, priešingai, saulės spinduliuotę ir šilumą sugeria. Jeigu Antarktidos nebūtų, visa jos atspindima kaitra būtų sugerta, o tai pakeltų pasaulinę temperatūrą.

Nors albedo efektas yra viena iš priežasčių, kodėl šis žemynas mūsų planetai toks svarbus, tačiau jis tuo pat metu sukelia Antarktidos ledynų nykimą. Nuo pat XX a. pradžios ledynai ir ledo skydai visame pasaulyje tirpsta vis sparčiau, o didžiausia to kaltininkė – žmonių vykdoma veikla, ypač įsisiūbavusi suklestėjus sunkiajai pramonei. XIX a. vidurio Europa ir Amerika paskendo Pramonės perversmo dūmuose ir smoge, o nuo to laiko masinės gamybos išskiriamos kenksmingos dujos į atmosferą buvo metamos vis gausiau.

Ledynų stebėjimas

Kiek Antarktidos ledynų vandens suteka į vandenyną, geriausia stebėti iš kosmoso. Palydovai, tokie kaip NASA Ledo, debesų ir žemės aukščio palydovas 2 (Ice Cloud and land Elevation Satellite-2; ICESat-2), padėjo nustatyti, kad nuo pirmosios „ICESat“ misijos pabaigos 2009 m. Antarktidos ledo storis suplonėjo net 20 procentų. „ICESat-2“ tai nustatė su lazeriniu aukštimačiu, kuris paviršiaus aukštį matuoja šviesos srautais. Jis kiekvieną sekundę į Žemę pasiunčia 10 000 šviesos impulsų, o tuomet skaičiuoja, kiek laiko užtrunka jų kelionė atgal iki „ICESat-2“. Ši informacija, kartu su duomenimis iš kitų panašiais lazeriais aprūpintų palydovų, tokių kaip Europos kosmoso agentūros „CryoSat-2“, naudojama stebėti ledo storio pokyčius.

Rekordinės temperatūros

2020 metų vasario 6 dieną šiauriniame Antarktidos pusiasalio pakraštyje įsikūrusi Esperansa meteorologinė stotis užfiksavo temperatūros šuolį iki 18,3 laipsnių – Antarktidai tai yra rekordinis karštis. Taip nutiko dėl Pietų vandenynu praslinkusios ir ledus tirpdžiusios atogrąžų oro masės. Įprastai tokiems orams kelią užkerta stiprūs vakarų vėjai, tačiau manoma, kad tuo metu jie buvo nusilpę, taigi suteikė galimybę atogrąžų orams pasiekti Antarktidos pusiasalį. Vien dėl šio vieno įvykio Erelio saloje ištirpo 20 procentų regioninės sniego sankaupos.

Deginant iškastinį kurą – akmens anglis ar gamtines dujas, – išsiskiria junginiai, kurie sukelia klimato šiltėjimą ir tirpdo Antarktidos ledą. Šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tokios kaip anglies dioksidas, sugeria arba planetos atmosferoje įkalina saulės šilumą, kurią Antarktida taip efektyviai atspindi. Tai skatina pasaulinės temperatūros kilimą ir tirpdo ledo sluoksnį.

Kiti tyrimai rodo, kad prie besitęsiančio Antarktidos ledo tirpimo galimai prisideda vėjų pokyčiai, ypač Vakarų Antarktidos regionuose. Ilgą laiką vėjai orą nuo šiltesnių gretimos Amundseno jūros vandenų pūsdavo vakarų kryptimi, todėl neleisdavo jam pasiekti pažeidžiamų atsikišusios Antarktidos pakrantės ledo sluoksnių. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad dabar vėjai kaitaliojasi tarp rytų ir vakarų, todėl kartais šiltas Amundseno jūros vanduo jau gali tirpdyti ledynus. Šiuos vėjų pokyčius, manoma, taip pat lemia pasaulinis klimato šiltėjimas, darantis poveikį oro slėgiui ir cirkuliacijai. Skaičiuojama, kad dėl to kasmet netenkama 118 gigatonų Antarktidos ledo skydo, o tai kelia rimtą pasaulinę grėsmę.

Neabejotinai pavojingiausia nuolatinio Antarktidos tirpimo pasekmė – kylantis pasaulinis jūros lygis. Tai didina pakrančių erozijos ir potvynių riziką, o galiausiai sumažina gyvenimui tinkamą žemės plotą. Nuo 1880 m. vidutinis jūros lygis pakilo 21–24 centimetrais, o pagal prognozes iki 2050 metų jis pakils dar 20–30 centimetrų. Šis pokytis tiesiogiai palies 300 milijonų žmonių visame pasaulyje. Kai kurios prognozės teigia, kad iki 2100 m. žemiau potvynio linijos atsidurs teritorijos, kuriose dabar gyvena 200 milijonų žmonių. Be to, tirpstantis Antarktidos ledas turi įtakos pasaulio vandenynų temperatūrai ir srovėms bei pasauliniams orų modeliams.

Būtų sunku paneigti, kad Antarktidos tirpsmas yra viena didžiausių dabarties grėsmių žmonijai, todėl daugybė pasaulio valstybių jau imasi pokyčių, kurie gali turėti teigiamą poveikį Antarktidai. Prognozuojama, kad Vakarų Antarktidos ledo skydo negrįžtamai netektume, jeigu vidutinė pasaulinė temperatūra pakiltų 1,5–2 laipsniais Celsijaus. Mėginant išsaugoti ledinį žemyną, valstybės įsipareigoja laikytis pasaulinių aplinkosaugos sutarčių, tokių kaip Paryžiaus susitarimas. Jomis siekiama apriboti teršalų išmetimą, investuoti į atsinaujinančiąją energiją ir tokiu būdu sumažinti pasaulinės temperatūros didėjimą.

Skilinėjantis ledynas

Kur dingsta ir kodėl tirpsta ledas?

Vakarų Antarktida

Šioje Antarktidos dalyje yra 6 procentai viso pasaulio užšalusio gėlo vandens, tačiau jos ledynai netenka milijardų tonų savo masės.

Pušų Salos ledynas

Pažeidžiamiausias Antarktidos ledynas nuo 2012 m. kasmet netenka 58 milijardų tonų ledo, ištirpstančio Amundseno jūroje. Šio ledyno indėlis į jūros lygio kilimą yra pats didžiausias pasaulyje.

Tveitso ledynas

Taip pat dar „pasaulio pabaigos ledynu“ vadinamas ledo masyvas yra viena didžiausių spartaus tirpimo aukų. Maždaug 192 000 km2 ploto ledynas atsakingas už 4 procentus pasaulinio jūros lygio kilimo.

Kaip tirpsta ledynai

Pagrindas

Ledyną savo vietoje išlaiko supantis vandenynas ir tvirta pamatinė uoliena.

Skilimas

Dėl šilto oro ir vandenyno vandens ledyne atsiranda įtrūkimų, todėl ledas ties pagrindu pradeda skilinėti.

Slidi nuokalnė

Netenkant vis daugiau ledo, ledyno šlaitas statėja, o dėl to vis daugiau jo atsiduria vandenyne.

NUO APAČIOS

Ant uolienos

Ledynai yra prisitvirtinę prie pamatinės dugno uolienos, o daugybę kilometrų užimantys ledo luitai plūduriuoja vandenyno paviršiuje.

Atsitraukimas

Šiltas vanduo po ledo paviršiumi graužia pamatinę dugno uolieną, prie kurios yra prisitvirtinęs ledynas.

Grimzdimas

Erozijai sunaikinant vis daugiau uolienos, ledas nebeturi, kur „įsikibti“, todėl patenka į šiltesnius vandenis ir tirpsta.

Rytų Antarktida

Tai didžiausias iš dviejų Antarktidos ledo skydų, kuris sudaro du trečdalius viso žemyno. Be to, jame yra maždaug 9 kartus daugiau ledo nei Vakarų Antarktidoje, o jo storis vidutiniškai siekia apie 2,5 km.

Roso šelfinis ledynas

Tai yra didžiausias pasaulyje plūduriuojantis ledo masyvas, kurio plotas siekia apie 471 000 km2.

Po ledu

Po žemyno ledo skydu buvo atrasti tekančio vandens kanalai, kurie taip pat galimai skatina tirpimą.