Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), pradėjęs diskutuoti apie piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę švelninančias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, šio klausimo svarstyme padarė pertrauką. 

Toks sprendimas priimtas trečiadienį vykusiame komiteto posėdyje po to, kai Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė paprašė atlikti projekto teisinio poveikio vertinimą. Komiteto nariai suteikė papildomą laiką parengti konkrečius ekspertams adresuojamus klausimus.

Pasak A. Bilotaitės, ji ketina taip pat kreiptis į Antikorupcijos komisiją, kurios prašys atlikti BK pataisų antikorupcinį vertinimą. Jos teigimu, kai kurie Seimo nariai galimai siekia padaryti poveikį teisės aktams, kurie susiję su jų asmeniniais interesais. 

„Negalime kurti tokių precedentų, kurie galėtų būti žalingi mūsų valstybei“, – sakė A. Bilotaitė. 

BK pataisoms nepritarė ir konservatorė Giedrė Balčytytė.

„Čia politinės korupcijos farsas, tikrai jame nenorėčiau dalyvauti“, – sakė ji TTK posėdyje. 

Seimo demokratė Agnė Širinskienė piktinosi, kad projektas dekriminalizuoja dalį piktnaudžiavimo veikų. 

„Projekto tikslas išgelbėti eilinį „čekutininką“ yra labai aiškus“, – teigė ji. 

Parlamentarė pastebėjo, kad niekas nevertino, kiek projektas palies jau nuteistų asmenų, nes gerinantis sąlygas BK galioja atgal, t. y., ir jau nuteistiems bei atliekantiems bausmę asmenims.

„Kelia daugiausia nerimo, kokią grupę žmonių, kurie jau yra nuteisti arba laukia teisingumo, atleisime nuo baudžiamosios atsakomybės. Mes visiškai nesame įsivertinę kokios apimties tai yra grupė“, – teigė A. Širinskienė. 

Šių metų kovo mėnesį Seimas po pateikimo pritarė BK pataisoms, siūlančioms švelninti į „čekiukų“ skandalą patekusių politikų atsakomybę.

Šią socialdemokratės Jūratės Zailskienės pateiktą iniciatyvą palaikė 60 Seimo narių, 10 buvo prieš, 17 parlamentarų susilaikė. Projektas perduotas svarstyti  Seimo TTK. Planuojama, kad plenarinių posėdžių darbotvarkėje jis atsiras dar šį mėnesį. 

Anot J. Zailskienės, kodekso pakeitimų projektu siūloma aiškiai diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį.  Jos nuomone, dabartinės BK nuostatos nepakankamai diferencijuoja piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejus.

Baudžiamojo kodekso pataisomis siūloma numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17,5 tūkst. eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. 

Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17,5 tūkst. eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Taip pat siūloma BK numatyti, kad viešųjų teisių atėmimą teismas galėtų skirti tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis, „padaręs išvadą, kad toks teisių atėmimas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai siekiant apsaugoti visuomenės interesus.“

Jei Seimas pritartų, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas galėtų skirti veikos padarymo metu einamoms pareigoms.

ELTA inf.