Ilgaamžiškumo tema vis dažniau atsiduria tiek mokslininkų, tiek žmonių, norinčių pagerinti savo savijautą, dėmesio centre. Ją nagrinėdami, dažnai prisimename išskirtinius atvejus – pavyzdžiui, ilgiausiai gyvenusio žmogaus rekordą. Jis priklauso prancūzei Jeanne Calment, kuri sulaukė net 122 metų. Bet ar visi turime galimybę sekti jos pėdomis?

Atjauninti ląstelę? Šiandien tai – įmanoma

Šiandien mokslininkai jau kalba apie galimybę ne tik pristabdyti senėjimą, bet ir atgręžti šį procesą atgal. Kaip teigia medicinos mokslų daktaras, genetikas, pionierius ilgaamžiškumo tyrimų srityje Lietuvoje Vaidas Dirsė, viena iš labiausiai jį nustebinusių naujienų mokslo srityje yra susijusi su laboratoriniais eksperimentais, kurie dar visai neseniai atrodė sunkiai įsivaizduojami.

„Prieš porą metų „Cell“ žurnale publikuotame tyrime buvo aprašyta, kaip pasitelkus genų inžineriją eksperimento metu pavyko dirbtinai pasendinti laboratorines peles ir sukelti joms senatvinę akių ligą – glaukomą. Vėliau – atstatyti pažeistus akies audinius ir dalinai arba visiškai sugrąžinti regėjimą. Šis eksperimentas parodė, kad pasitelkus mokslą galima atgręžti ląstelių senėjimo procesą. Didžiausias žingsnis šioje srityje laukia dar šiemet, kai prasidės pirmieji klinikiniai tyrimai su žmonėmis, bandant atjauninti jų akių audinius. Vertinant dabartines tendencijas ir technologinę pažangą, tikėtina, kad tokie tyrimai greitai plėsis ir sukels tikrą revoliuciją ilgaamžiškumo srityje“, – pasakoja V. Dirsė.

Genetika lemia mažiau, nei galvojame

Nors ilgaamžiškumas dažnai siejamas su paveldimumu, šiandien mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad genetika tėra tik dalis visos dėlionės. Pasak medicinos mokslų daktaro V. Dirsės, kur kas didesnį vaidmenį vaidina mūsų gyvenimo būdas, kasdieniai įpročiai ir aplinka.

„Genetika lemia apie 10–20 proc. mūsų sveikatos, o likusią dalį – gyvenimo būdas ir aplinka, kurie tarpusavyje glaudžiai susiję.Galima turėti labai palankius genus, galinčius nulemti ilgaamžį gyvenimą, tačiau žalinga gyvensena stabdo jų raišką. Vienas iš pagrindinių veiksnių, labiausiai skatinančių senėjimą – stresas. Antroje vietoje – miego trūkumas. Geriausius ilgaamžiškumo biologinius rodiklius turi tie, kurie miega nuo 6 iki 8 valandų per parą. Dar vienas itin svarbus aspektas – fizinis aktyvumas. Kiek atliekame tyrimų, tiek matome: žmonių, kurie sportuoja intensyviau, rodikliai yra žymiai geresni“, – sako genetikas.

Technologijos, kurios padeda gyventi ilgiau

Kiekvienas mūsų sprendimas turi įtakos sveikatai, tačiau norint ką nors keisti – pirmiausia reikia žinoti, ką stebėti. Šiandien tai tampa gerokai paprasčiau: išmanieji laikrodžiai leidžia sekti ne tik žingsnius ar pulsą, bet ir kitus sveikatos parametrus, kurie gali būti gyvybiškai svarbūs. Kaip pasakoja genetikas V. Dirsė, kartais užtenka vieno tiksliai pamatuoto rodiklio, kad būtų išgelbėta gyvybė.

„Deguonies koncentracijos stebėsena organizme yra gyvybiškai svarbi. Sveiko žmogaus kraujyje deguonies lygis turėtų būti nuo 95 iki 99 proc. Jei jis krenta žemiau – tai jau signalas sunerimti. Pats esu turėjęs atvejį artimoje aplinkoje: žmogus sirgo plaučių infekcija, gydėsi namuose ir nesimatavo šio rodiklio. Kai galiausiai pasimatavo – buvo 89 proc. Tai jau ta riba, kai reikia skubiai vykti į ligoninę. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet tokia stebėsena gali realiai išgelbėti sveikatą – ar net gyvybę“, – apie įvykį pasakoja medicinos mokslų daktaras.

Tačiau žvelgiant į ilgaamžiškumo perspektyvą, pasak V. Dirsės, svarbiausi tampa du rodikliai: širdies ritmo kintamumas (HRV) ir miego kokybė.

„HRV parodo patiriamo streso lygį. Kuo aukštesnis rodiklis – tuo didesnis atsparumas stresui. Gerai sudėlioti kasdieniai įpročiai šį rodiklį gali pakelti iki 100 ar net 120. Kalbant apie miegą, svarbu ne tik tai, kiek valandų miegame, bet ir kiek trunka gilus miegas, kuris yra būtinas kūno ir smegenų regeneracijai. Jis turėtų trukti bent pusantros valandos, minimaliai – valandą. Šiuos rodiklius aš pats kasdien stebiu savo išmaniajame laikrodyje“, – pasakoja V. Dirsė.

BNS inf.