Plėšikai tykodavo ne tik Lietuvos pakelėse ir miškuose
Plėšikavimas senovės Lietuvoje buvo gana dažnas reiškinys. Tuo užsiimdavo įvairios kriminalinės gaujos, sudarytos iš įvairaus plauko perėjūnų, miestiečių, valstiečių ir netgi bajorų. Plėšikų aukomis galėjo tapti bet kas – nuo karieta važiuojančio aristokrato ar prekes gabenančio pirklio iki...
Brazilijos miestas – dykynėje išaugusi naujoji šalies širdis
Pasiūlymai perkelti didžiulės valstybės – Brazilijos – sostinę iš Atlanto vandenyno pakrantės į šalies gilumą ir taip paspartinti regionų plėtrą buvo aktyviai svarstomi dar nuo XIX a. pradžios, kai 1822 m. Brazilija paskelbė savo nepriklausomybę nuo Portugalijos. 1891-aisiais naujojoje šalies...
Paskutinės Adolfo Hitlerio dienos
1945 m. balandžio 30 d., pirmadienį, apie 15 val. 15 min. sovietų kariuomenės apgultame Berlyne, požeminiame Reicho kanceliarijos bunkeryje, nuaidėjo šūvis. Ant sofos kruvina galva rastas sėdinčio Adolfo Hitlerio kūnas. Šalia gulėjo jo mylimoji Eva Braun. Abu kūnai buvo išnešti į kiemą, paguldyti į...
Kinų imperatorių arbatos skonis liko tik legendose
Tikriausiai manote, kad populiariausias gėrimas pasaulyje yra kava? Tikrai ne. Tikroji karštųjų gėrimų karalienė yra arbata, ir ji ne tik nesiruošia užleisti savo pozicijų, bet, atvirkščiai, vis labiau veržiasi į priekį. Akivaizdu, kad toks populiarumas lemia ir daugybę sklandančių su arbata...
Viduramžių Baltijos ir Šiaurės jūrų piratai
Vėlyvaisiais viduramžiais, XIV a. pabaigoje–XV a. pirmojoje pusėje, didelėje teritorijoje nuo Suomijos įlankos iki Norvegijos pakrančių veikė piratai. Iš pradžių jie buvo itin aktyvūs Baltijoje, po kurio laiko pagrindinėmis jų bazėmis tapo Šiaurės jūros pakrantės ir salos. Savo kelią jie pradėjo...
Kaip veikia placebo efektas?
Sėkmingos istorijos, kai žmonės išgyja dėl placebo, visada primena stebuklą. O kas, jei tokį stebuklą gali patirti kiekvienas, patikėjęs savimi, o ne tuo, ką gauna iš išorės? Pasaulyje atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, kad protu mes galime kontroliuoti procesus, vykstančius mūsų kūne....
Kodėl druska reikalinga mūsų organizmui?
Nuo seno mokslininkų nustatyta, kad žmogus ilgai neišgyvena be vandens ir druskos. Iš mokyklos laikų atsimename druskos formulę – NaCl. Kas vis dėlto yra druska? Apie druskos savybes, rūšis ir būtinumą mūsų organizmui kalbėjomės su įmonės „Druskos namai“ įkūrėju Kęstučiu Pivoriūnu....
Baltijos jūros aukos – prie Lietuvos krantų sudužę laivai
Baltijos jūra per daugelį amžių pasiglemžė daugybę laivų ir tūkstančius jūrininkų. Ties Lietuvos krantais jūros dugne ilsisi keliolikos laivų likučiai. Jų retkarčiais išplauna jūros bangos ar dugne pavyksta aptikti povandeninės archeologijos specialistams. Tačiau ne visi laivai amžinojo poilsio...
Stipriausios audros Lietuvoje: negaili nei gamtos, nei žmogaus
Siaučiančio koronaviruso fone kovo viduryje per Lietuvą praūžusi audra, pridariusi nemažai nuostolių ir netgi nusinešusi vieną gyvybę, liko beveik nepastebėta. Iš tikrųjų audros, viesulai ar uraganai Lietuvai nėra labai būdingi reiškiniai. Vis dėlto jeigu jie užklumpa, visada pridaro nuostolių...
Ereliai su siųstuvais: kaip atrodo paukščių migracijos kelių paieškos
Daugybę metų ornitologai, norėdami išsiaiškinti paukščių migracijos kelius, pasitelkdavo vienintelį būdą – sparnuočių žiedavimą. Tačiau į mūsų gyvenimą vis sparčiau skverbiantis techninės minties pažangai atsirado dar informatyvesnių būdų paukščių keliams atskleisti. Vienas iš jų – telemetrija....
Ugnies šėlsmas raketų paleidimo aikštelėse
Raketų katastrofos paleidimo metu nėra retos. Sudėtinga konstrukcija, itin degus raketinis kuras ir įvairios technologinės medžiagos neretai lemia skaudžius incidentus, sukeliančius didelius materialinius nuostolius ir netgi nusinešančius žmonių gyvybes. Apžvelgsime kelias šiurpiausias kovinės...
Po Lietuvą – piligrimų keliais
Kryžių kalnas, Šiluva, Vilniaus arkikatedra, Aušros vartų ir Dievo Gailestingumo šventovės Lietuvoje – piligrimų labiausiai lankomos vietos. Kas yra piligrimystė, kur ir kaip keliauja piligrimai ir ar visada šios kelionės susijusios su tikėjimu?...
Friderikas Šopenas: „Muzika neturi tėvynės, jos tėvynė – Visata“
Būdamas septynerių, Friderikas Šopenas jau buvo visaverčio muzikos kūrinio, kurio partitūra išspausdinta, autorius, o po metų pirmą kartą koncertavo viešai ir netrukus spaudos buvo pramintas mažuoju Varšuvos Mocartu. F. Šopeną labai anksti aplankė pripažinimas, šlovė, taip pat labai anksti...
Žirgai ir raiteliai Lietuvos herbuose
Joti skirtas žirgas ar darbinis arklys lietuviams nuo seno buvo labai svarbus. Gražiausių tekstų apie žirgą gausu lietuviškose dainose. Mediniais žirgeliais dažnai būdavo puošiami pastatų kraigai, o rasta arklio pamesta pasaga buvo laikoma laimės ženklu. Mūsų protėviai iki krikšto dažnai ir į...
