Zoologijos sodų pradžia – valdovų žvėrynai

Zoologijos sodų pradžia – valdovų žvėrynai


Zoologijos sodai mūsų laikais sulaukia vis daugiau nevienareikšmiškų vertinimų. Gausėja gretos manančiųjų, kad tai tėra gyvūnų kalėjimai, nesutinkantieji su tokia nuomone taip pat turi daugybę argumentų. Zoologijos sodai – ne tik nepamainoma vieta įvairaus amžiaus lankytojams pamatyti įvairių gyvūnų. Jie padeda išsaugoti ir nelaisvėje veisti, o vėliau į natūralią aplinką grąžinti nykstančius gyvūnus.


Manvydas VITKŪNAS


Kad ir kaip ten būtų, zoologijos sodai savo ištakomis neabejotinai susiję su valdovų žvėrynais. Senovėje žvėrynai buvo valdančiojo elito poilsio ir pramogų vieta. Tokių žvėrynų kadaise turėjo ir Lietuvos valdovai.


Karo žygių trofėjai


Senovės Egipto faraonas Tutmozis III apie 1450 m. pr. Kr. visokeriopai puoselėtoje ir gražintoje tuometėje sostinėje Tėbuose įkūrė žvėryną ir į jį iš pradžių parsigabendavo žvėris, sugautus tolimų karo žygių metu. Netrukus buvo pradėtos ir specialios gyvūnų gaudymo ar pirkimo išvykos į dabartinio Somalio teritoriją (su šiuo kraštu senovės egiptiečiai palaikė intensyvius prekybos ryšius).

REKLAMA


Taip Tėbų žvėryne buvo surinkta kone visa šiaurės rytinės Afrikos dalies gyvūnų kolekcija. Įdomu, kad šiame žvėryne daug dėmesio buvo skirta ir paukščiams, laikytiems specialiuose erdviuose narvuose, bei žuvims, gyvenusioms nedideliuose tvenkinukuose.


XI a. pr. Kr. gyvenęs Kinijos valdovas Ven Vangas pakeliui tarp šalies didmiesčių Pekino ir Nankino įkūrė didžiulį, apie 500 hektarų plotą užėmusį, zoologijos sodą ir pavadino „Žinių sodu“. Jis buvo skirtas toli gražu ne vien pramogai, bet ir gyvūnų stebėjimui bei tyrimams pažintiniais ir moksliniais tikslais.


Žvėrys nelaisvėje buvo auginami senovės Mesopotamijoje. Rašoma, esą legendiniuose karalienės Semiramidės soduose buvo laikomi leopardai, liūtai, kupranugariai ir kiti gyvūnai.


Didysis karvedys Aleksandras Makedonietis buvo genialiojo antikinės Graikijos mokslininko Aristotelio mokinys. Jis iš karo žygių siuntė Aristoteliui į Atėnus ne tik įvairiose Artimųjų Rytų vietovėse sumedžiotų gyvūnų kailius ar iškamšas, bet ir gyvus žvėris bei paukščius.

REKLAMA


Buvo įkurtas specialus zoologijos sodas, kur Aristotelis tyrinėjo gyvūnų elgesį, biologiją. Medikai su gyvūnais išbandydavo įvairius vaistus ir tik po to juos skirdavo žmonėms. Taip Atėnų žvėrynas tapo savotiška mokslinių tyrimų laboratorija.


Kruvinos pramogos


Senovės Romoje būta žvėrynų, kuriuose gyvūnai buvo laikomi ir veisiami toli gražu ne tik nekaltoms, bet ir kruvinoms pramogoms. Pirmosios žinios apie Romoje nelaisvėje laikytus gyvūnus mus pasiekia iš III a. pr. Kr., kai į Amžinąjį miestą buvo atgabenti keturi drambliai, paimti kaip trofėjai kovoje su Epyro karaliumi Pyru.


I a. pr. Kr., valdant pirmajam Romos imperatoriui Oktavianui Augustui, Romoje buvo įkurtas milžiniškas žvėrynas – jame laikyti tūkstančiai (teigiama – apie 3,5 tūkst.) gyvūnų: nuo dramblių, liūtų ir leopardų iki krokodilų, raganosių ir begemotų. Senovės romėnai labai mėgo pramogas, bet tarp jų buvo ir labai kruvinų, tokių kaip gladiatorių kovos su pavojingais gyvūnais.


Daug gyvūnų buvo nužudoma arenose, stebint gausybei įsiaudrinusių žiūrovų. Be abejo, gladiatoriai taip pat tapdavo gyvūnų aukomis. Romėnai mėgo ir pjudyti gyvūnus, pavyzdžiui, prieš grupę buivolų išleisti keletą alkanų liūtų. Krikščionių persekiojimo laikais būta ne vieno atvejo, kai plėšrieji gyvūnai arenose papjaudavo pasmerktus mirti šio tikėjimo išpažinėjus. Tokios pramogos ir specialūs žvėrynai išnyko tik sulig Romos imperijos žlugimu.



Atvėrė vartus lankytojams


Europoje žvėrynai kaip zoologijos sodai atgimė tik viduramžiais. Ankstyviausios žinios apie juos mus pasiekia iš X a. Anglijos karalius Henrikas I apie 1100 m. Vudstoke netoli Oksfordo įkūrė pirmąjį žvėryną, o daugelį gyvūnų jam padovanojo kitų šalių monarchai. Šis žvėrynas garsėjo išskirtine stambiųjų gyvūnų gausa.


Kadaise nepriklausoma valstybe buvusioje Sicilijoje karalius Frydrichas I taip pat buvo įkūręs nemenką žvėryną. Čia buvo gausi gyvūnų kolekcija, o jos pasididžiavimas – dramblys (nenuostabu, juk Afrika – netoliese).


Prancūzijoje karalius Pilypas VI Luvro rūmuose XIV a. irgi įsteigė žvėryną. Jame tarp kitų gyvūnų buvo galima išvysti ir liūtų bei leopardų. Nemaža dalis kolekcijos buvo atgabenta iš Afrikos.


Renesanso laikotarpiu žvėrynai egzistavo Florencijoje ir kituose Italijos miestuose, aristokratų dvaruose. Ši mada iš Italijos plito po visą Senąjį žemyną. Vokietijos žemėse garsėjo Drezdeno žvėrynas, atidarytas 1554 m. Kitas garsus žvėrynas buvo įkurtas Portugalijos valdovų sostinėje Lisabonoje dar 1517-aisiais, o 1726 m. karalius įsakė atverti jo vartus visiems norintiesiems. Taip buvo įsteigtas vienas seniausių Europoje zoologijos sodų.


Actekai laikė ir gyvates


Atradę Naująjį Pasaulį, europiečiai išvydo žvėrynus ir kitoje Atlanto vandenyno pusėje. Mezoamerikos (Centrinės Amerikos) šalių valdovų įkurtus žvėrynus pirmieji iš europiečių pamatė ispanų konkistadorai. Kai 1519 m. jie įsiveržė į dabartinės Meksikos teritorijoje gyvavusios actekų valstybės sostinę Tenočtitlaną, juos nustebino netoli valdovo Montesumos rūmų buvęs žvėrynas, kuriame buvo sukaupta itin didelė tropinių paukščių ir įvairių žvėrių kolekcija.

REKLAMA


Ją prižiūrėjo apie 300 tarnautojų, kai kurie iš jų gaudė vabzdžius paukščiams lesinti. Čia gyveno ir plėšrieji paukščiai, maitinami kalakutiena (iki Amerikos atradimo kalakutų europiečiai taip pat nebuvo regėję). Žvėryne buvo laikoma ir plėšrūnų, kitų gyvūnų, buvo įrengti saugūs terariumai gyvatėms.


Prancūzijos valdovas Karolis IX apie 1570 m. Paryžiuje įsteigė naują žvėryną. Jis tapo 1665-aisiais Versalyje įkurto karališkojo žvėryno pradžia. XVII a. pabaigoje Liudvikas XIV, žinomas kaip Karalius Saulė, nurodė šį žvėryną iš esmės pertvarkyti, voljerus išdėstyti vėduoklės principu, kad vienu metu būtų galima apžvelgti kuo daugiau gyvūnų. Laikoma, kad Versalio žvėrynas buvo pirmasis šiuolaikinio tipo zoologijos sodas.


Dovana Vytautui – liūtas


Taigi viduramžiais žvėrynai tapo labai populiariais valdovų dvarų elementais. Lietuvos didieji kunigaikščiai netapo išimtimi ir taip pat kūrė žvėrynus, o šią madą iš jų su laiku perėmė ir didikai. Ką reiškia vien vienos iš mūsų sostinės Vilniaus dalių pavadinimas – Žvėrynas (jis kurį laiką priklausė didikams Radviloms, čia buvo laikomi ir veisiami įvairūs gyvūnai)!


Žvėrynai buvo ne tik ta vieta, kur laisvu laiku galima pasižiūrėti į gyvūnus. Tai – vos viena iš kelių žvėryno funkcijų. Erdviuose žvėrynuose valdovai ir jų aplinkos žmonės laisvalaikiu galėjo medžioti, kai nebuvo laiko ar noro vykti į tikrą medžioklę. Taip pat žvėrynai tapdavo savotiškomis fermomis, iš kurių žvėriena buvo tiekiama ant valdovo stalo. Gyvūnų (ypač egzotinių) kolekcionavimas ir, esant galimybei, veisimas – irgi tik viena iš žvėryno funkcijų. Tiesa, jei žvėrynas buvo mažas, ši funkcija tapdavo pagrindinė.


Pirmosios žinios apie žvėrynus Lietuvoje atkeliavo iš XIV a. Jau didžiojo kunigaikščio Kęstučio valdymo laikais žvėrynas veikė šalia Trakų, vėliau jų buvo įsteigta ir Alytuje, Gardine bei kitose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietose.

REKLAMA


Trakų žvėrynas ypač suklestėjo valdant Kęstučio sūnui Vytautui. Žvėryne buvo laikomi ne tik vietiniai, bet ir egzotiniai gyvūnai. Yra žinoma, kad 1408 m. Vokiečių ordino didysis magistras atsiuntė Vytautui liūtą, o šis mainais padovanojo keturis taurus. Totorių chanas Edyga Vytautui dovanojo kupranugarių.


Manoma, kad egzotiniai gyvūnai Trakuose buvo laikomi vienoje iš Galvės ežero salų. 1414 m. pas Vytautą apsilankęs flamandų riteris ir diplomatas Žiliberas de Lanua teigė aptvertame plote matęs įvairių žvėrių: laukinių jaučių ar stumbrų, laukinių arklių, briedžių, lokių, šernų, elnių, stirnų ir kt.


Valdovo Žygimanto Augusto laikais žvėrynas veikė Vilniuje, Viršupio dvaro (prie Antakalnio) teritorijoje. Vėlesniais laikais žvėrynų būta ne tik valdovų, bet ir įvairių Lietuvos didikų valdose.


Pirmasis tikras zoologijos sodas Lietuvoje buvo įsteigtas tik 1938 m. Kaune gamtininko, profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva. Telieka laukti, kada šiuo metu renovuojamas Lietuvos zoologijos sodas atvers duris lankytojams. Taip pat mūsų šalyje yra mažesnių privačių zoologijos sodų ir nedidelių žvėrynų.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.