Kaštonai – kraujotakai gerinti

Kaštonai – kraujotakai gerinti


Paprastųjų kaštonų tėvynė – Graikija, tačiau šie medžiai nuo seniausių laikų puikiai auga ir mūsų šalyje. Kaštonai auginami ne tik kaip dekoratyvūs medžiai, puošiantys mūsų parkus, sodus ir sodybas, – nuo seniausių laikų žinomos ir unikalios šių medžių gydomosios savybės.


Remigija ZINKEVIČIENĖ


Paprastieji kaštonai – kaštoninių šeimos daugiamečiai, stambūs, iki 35 m aukščio išaugantys dekoratyvūs medžiai. Žydi kaštonai gegužės–birželio mėnesiais baltos ar rusvos spalvos žiedynų žvakėmis. Kaštonai – medingi augalai, žydėjimo metu jų lajose nuolat dūzgia bitės. Rudenį kaštonai subrandina vaisius – rudas blizgančias sėklas, apsaugotas spygliuotu apvalkalu.


Vaistams vartojama kaštonų žievė, žiedai, lapai, vaisiai. Lygi, nesuaižėjusi žievė nuo jaunų šakų lupama pavasarį. Žiedynai nupjaunami, kai apatiniai žiedai būna visiškai pražydę, o viršutiniai – tik pradėję skleistis. Vaisiai (sėklos) renkami su žaliais kevalais rugsėjo–spalio mėnesiais, prieš jiems susprogstant.

REKLAMA


Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje subėrus 5 cm sluoksniu (džiūsta 3–4 savaites) arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje. Kaštonus, iš kurių bus ruošiami antpilai ir nuovirai, patariama rinkti ekologiškai švariose vietose. Jei kaštonus naudosite tik išoriniam gydymui, juos galite rinkti ir miesto parkuose. Kaštonai vaistines savybes išsaugo 2 metus.


Gydomosios savybės


Kaštonų preparatai didina kapiliarų sienelių ir raudonųjų kraujo kūnelių patvarumą, mažina uždegimą ir patinimus. Kaštonuose esančių medžiagų antiseptinis poveikis yra labai stiprus. Kaštonų preparatai naikina žalingąsias bakterijas, gydo žaizdas ir uždegimo sukeltas ligas, skatina tulžies ir prakaito išsiskyrimą, mažina aukštą temperatūrą, ramina centrinę nervų sistemą, gerina miegą, skatina virškinamojo trakto darbą, skystina ir valo kraują, stiprina kraujagyslių sieneles, neleidžia kraujagyslėse susidaryti trombams ir juos tirpdo.

REKLAMA


Kaštonų preparatais patariama gydyti aterosklerozę, širdies ligas ir hipertenziją, jie padeda slopinti kraujagyslių spazmus. Šiuos preparatus taip pat galima vartoti nuo kojų venų išsiplėtimo, trombozės, hemorojaus, sergant sąnarių, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo, tulžies pūslės ligomis. Kaštonų preparatais gydoma suskeldėjusi rankų ir kojų, šiurkšti ir riebi veido oda.


Dėmesio! Kaštonų preparatų negalima gerti žmonėms, kuriems lėtai kreša kraujas, jei dažnai užkietėja viduriai ar sutrinka menstruacijų ciklas. Kaštonų preparatais galima gydytis ne ilgiau kaip 3 mėnesius, o prieš gydantis būtina pasitarti su gydytoju.


Kaštonų nuovirai ir antpilai


Net ir pasitarę su gydytoju prieš pradėdami vartoti kaštonų preparatus galite pasitikrinti, ar jie jums tinka. Sumaišykite šaukštą susmulkintų kaštonų lapų ir vaisių, užpilkite stikline verdančio vandens ir pakaitinkite pusvalandį verdančio vandens vonelėje. Pirmąsias 2 dienas gerkite šio nuoviro po šaukštą per dieną. Jei išgėrus nuoviro neatsiranda nemalonių pojūčių, galite jo gerti po 2–3 šaukštus per dieną. Sergant poodinių kojų venų uždegimu šiuo nuoviru patariama gydytis 2–8 savaites, nuo hemorojaus – 4 savaites.


* Kaštonų vaisių apvalkalų nuoviras gydomoms vietoms apiplauti: 15 g kaštonų vaisių apvalkalų užpilkite 250–300 ml vandens, pavirkite 10 min. ant mažos ugnies, paskui nukoškite. Šiuo nuoviru 2 kartus per dieną apiplaukite hemorojaus ir varikozinio venų išsiplėtimo pažeistas vietas.



* Spiritinis kaštonų antpilas kraujotakai gerinti: susmulkinkite 50 g kaštonų vaisių (arba žiedų), užpilkite puse litro degtinės ir palikite 10–14 dienų, kasdien pakratykite, paskui nukoškite. Gerkite antpilo po 30–40 lašų (su vandeniu) 3–4 kartus per dieną prieš valgį mėnesį. Spiritinis kaštonų antpilas gerina kojų ir rankų kraujotaką, skystina kraują, stiprina kraujagyslių sieneles, mažina kraujospūdį, normalizuoja cholesterolio ir lecitino kiekį kraujyje.


* Antpilas sergantiems lėtiniu bronchitu: šaukštelį susmulkintos kaštonų žievės ar lapų užpilkite 2 stiklinėmis šalto virinto vandens, palikite 8 val. (per naktį), paskui nukoškite. Antpilo gerkite po 2–3 šaukštus 5–6 kartus per dieną. Pasak liaudies medicinos žinovų, šis antpilas ypač naudingas rūkaliams.


Skausmui malšinti


* Sergant radikulitu: kaštonų vaisius sumalkite į miltelius, sumaišykite lygiomis dalimis su kiaulių taukais arba kamparo aliejumi ir plonu sluoksniu užtepkite ant juodos duonos riekės. Tokį „sumuštinį“ (duona į viršų) uždėkite ant gydomos vietos, šiltai apriškite ir palaikykite 2–3 valandas.


* Nuo sąnarių uždegimo: labai gerai susmulkinkite 9 kaštonų vaisius ir 9 česnakų skilteles, suberkite į butelį, užpilkite puse litro degtinės ir palikite 14 dienų tamsioje vietoje, kasdien pakratykite, paskui nukoškite ir supilkite į tamsaus stiklo butelį. Antpilu tepkite sąnarius ne tik pajutę skausmą, bet ir esant deformuotiems sąnariams.


* Sergant uždegiminėmis ligomis skausmus malšinti patariama kaštonų žievės nuoviru. Šaukštelį susmulkintos kaštonų žievės užpilkite 2 stiklinėmis vandens, pavirkite 15 min. ant mažos ugnies, uždenkite ir palikite 6 val., paskui nukoškite. Gerkite nuoviro po ketvirtadalį stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį.

REKLAMA


* Reumato ar artrito skausmus malšina spiritinis kaštonų žiedų antpilas. 2 šaukštus džiovintų kaštonų žiedų užpilkite puse litro degtinės, palikite 2 savaites, paskui šiuo antpilu trinkite skaudamas vietas.


Vonios ir vonelės


* Sergant reumatu: susmulkinkite pusę kilogramo kaštonų vaisių, užpilkite 3 l verdančio vandens, pavirkite pusvalandį ant silpnos ugnies ir palikite pusvalandį, paskui nukoškite ir supilkite į paruoštą karšto vandens (apie 40 °C) vonią. Tokioje vonioje pagulėkite 15–20 min., po to gulkitės į lovą ir šiltai apsiklokite. Taip maudykitės 2 savaites kas antrą dieną.


* Sutrikus periferinei kraujotakai: sumalkite (galima mėsmale) 1–1,5 kg kaštonų vaisių, užpilkite 5 l vandens, pavirkite pusvalandį ant silpnos ugnies, nukoškite ir nuovirą supilkite į paruoštą karšto vandens (39–40 °C) vonią.


* Nuo uždegiminių raumenų ligų ir neuralgijos: 5 šaukštus susmulkintos kaštonų žievės užpilkite litru vandens, pavirkite 15 min. ant silpnos ugnies ir palikite valandą, paskui nukoškite ir supilkite į paruoštą karšto vandens (apie 40 °C) vonią. Vonios trukmė – 15–20 min., po to reikėtų gultis į lovą ir šiltai apsikloti.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 41 (2024)

    Savaitė - Nr.: 41 (2024)



Daugiau >>