Kaip tręšti sodą įvairių rūšių mėšlu? Šis klausimas turbūt nekyla tik patyrusiems sodininkams. Tačiau pasikartoti svarbu visiems, nes be šios „kvepiančios“ trąšos dauguma iš mūsų, mėgstančių pasikapstyti dirvoje, tikrai neapsieis.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

1. Norint pagerinti dirvožemį, tai padaryti galima paprasčiausiu būdu: tręšti jį įvairiomis organinėmis trąšomis. Galima, aišku, imti ir nukloti plotą storesniu ar plonesniu juodžemio sluoksniu. Tačiau tai reikalauja kur kas didesnių sąnaudų, nei tame pačiame plote išbarstyti kelis maišus mėšlo, be to, mėšlas turi tokių biologinių ypatybių, kokių juodžemis neturi.

Tad dirvožemiui pagerinti tinka įvairių rūšių mėšlas, srutos, durpės, šiaudai, kompostas, organinių atliekų raugas ir pjuvenos. Visos šios medžiagos gerina dirvos struktūrą ir padidina maistinių medžiagų kiekį dirvožemyje.

Kokiu mėšlu tręšti – tai daugiau antraeilis klausimas. Svarbu, kad jis būtų ne šviežias, o „pabrendęs“ ir, patariama, sumaišytas su juodžemiu, kompostu, pelenais ar pjuvenomis. Daržo ar sodo žemei tręšti tinka visų gyvulių mėšlas, tik vienų jis gali būti iš karto beriamas į dirvą (triušių, ožkų ar avių), kitų (stambiųjų raguočių ar arklių) jį derėtų „pabrandinti“ krūvose, kol nebus toks šviežias. Ypač tai pasakytina apie paukščių mėšlą – jį būtina ir palaikyti krūvose (aišku, sandariai uždengtą), ir sumaišyti su minėtais komponentais.

Bet kokiu atveju, prieš atsivežant šios organinės trąšos, dera nusižiūrėti sodo sklypelyje ar sodyboje tam tinkamą nuošalią vietą: atsivežtas mėšlas turėtų būti laikomas toliau nuo šeimos akių bei nosių ir nedirginti savo vaizdu bei kvapu kaimynų.

2. Dauguma augalų nemėgsta šviežiu mėšlu patręštos dirvos, todėl atsivežtą mėšlą reikia kompostuoti. Tuomet turėsite puikių trąšų dirvai rudenį ar pavasarį. Kaip jau minėta, paukščių mėšlą netgi primygtinai rekomenduojama kompostuoti, nes jame daug amoniako, o šis gali pakenkti augalams. Komposto krūvos kraunamos pusiau pavėsingoje vietoje, toliau nuo akių ir nosių.

Viršutinis kompostuojamo mėšlo sluoksnis neturi išdžiūti, tad būtų geriausia jį uždengti lapais, žole ar agroplėvele. Toks „apklotas“ būtinai turi būti laidus orui. Lapai, žolė ar agroplėvelė taip pat apsaugos „brandinamą“ mėšlą nuo piktžolių sėklų, kurias vėjas nuolat nešioja ore. Jeigu mėšlo atsivežėte daug, jo krūvas (patariama daryti kelias vidutinio dydžio nei vieną didelę) reikia bent kartą per metus perkasti. Taip ši organinė trąša gaus daugiau oro, tiksliau – deguonies, ir kompostavimo procesai paspartės.

Atsivežto mėšlo masę galima padidinti (ir netgi rekomenduojama) maišant jį su pelenais, juodžemiu, pjuvenomis ar kompostu. Po 2–3 mėnesių toks mišinys puikiausiai tinka ir vaismedžiams, ir daržovėms tręšti.

3. Sunkiam dirvožemiui tiks arklių, o smėlio dirvai – karvių ar kiaulių mėšlas. Įvairaus mėšlo mišinys tinka visiems dirvožemiams. Tik nemaišykite mėšlo su kalkėmis ar dolomitmilčiais, nes tuomet augalai mažiau įsisavina azoto.

Vaiskrūmiams ir vaismedžiams labiau tinka nerūgšti žemė. Rūgštingumą galima sumažinti, atskirai dirvą pabarsčius kalkėmis, dolomitmilčiais, malta kreida ar pelenais ir perkasus. Ypač – po vyšniomis ar slyvomis. Mat ten, kur stinga kalkių, visi kaulavaisiniai augalai auga blogiau ir duoda mažesnį derlių.

Obelys geriausiai auga humusingoje, šiek tiek drėgnoje dirvoje, o kriaušėms labiau tinka derlinga, sausoka, šilta žemė. Taigi, sodą tręšiant mėšlu, tuo pačiu metu kalkių ar dolomitmilčių nederėtų barstyti – juos reikėtų išberti vėliau.

4. Sodinant vaismedžius ir vaiskrūmius, į duobes galima dėti galvijų ar arklių mėšlo. Jis turi būti kompostuotas arba gerai sumaišytas su dideliu kiekiu žemių. Antraip grynas mėšlas apdegins jaunų medelių šaknis. Kitas puikus būdas pagerinti dirvą aplink pasodintus vaismedžius – pomedžius mulčiuoti durpėmis, perpuvusiu mėšlu, pjuvenomis, organinėmis atliekomis ar ne visai paruoštu kompostu.

Mulčias veikia visapusiškai: ne tik apsaugo vaismedžių šaknis nuo galimų šalčių, taip pat yra trąša, bet ir neleidžia įsišaknyti piktžolėms bei ilgiau sulaiko drėgmę dirvoje.

5. Vaismedžiai ir vaiskrūmiai mėšlu tręšiami taip: barstoma mėšlo ir tuoj pat apkasama lanku aplink augalą. Tik, aišku, šiek tiek toliau nuo kamieno. Jauniems vaismedžiams ir vaiskrūmiams iškratoma 1–2 kibirai mėšlo, o senesniems galima naudoti ir kelis kartus daugiau.

6. Jeigu šviežiu mėšlu tręšiama pavasarį, ypač svarbu jį greitai įterpti į dirvą. Antraip saulė šią trąšą kaipmat išdžiovina ir joje lieka mažai azoto. Jei mėšlo apkasti dirvožemiu nespėjote, jį galima greitai pamulčiuoti pjuvenomis.

7. Liepą reikėtų patręšti visus vaismedžius. Tręšimas vidurvasarį skatina kaulavaisinių ir sėklavaisinių vaismedžių žiedinių pumpurų formavimąsi kitais metais. Patręšus liepos mėnesį, naudos gauna ir dar augantys vaisiai, todėl šio tręšimo nereikėtų atidėti. Mat jei stinga maistinių medžiagų, gausiai derantys vaismedžiai dalį vaisių numeta.

8. Geriausia organines trąšas – mėšlą, durpes ar kompostą – paskleisti jau ant perkastos dirvos ir negiliai įmaišyti kastuvu. Mėšlas po žemaūgiais poskiepiais maišomas labai sekliai ar visai nemaišomas – taip stengiamasi nepažeisti paviršinių šaknų. Galima dar pamulčiuoti pjuvenomis, kad mėšlas nedžiūtų. Jeigu mėšlas jau yra sumaišytas su pjuvenomis ir naudojamas kaip mulčias, tuomet papildomai dar beriama azotinių trąšų.

9. Skiestomis srutomis naudinga laistyti prastai augančius vaiskrūmius ir vaismedžius. Rudenį mėšlo reikėtų pakratyti aplink vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukus.

10. Jei sudėtinga įsigyti mėšlo, labai puiki alternatyva šiai organinei trąšai yra organinių atliekų raugas. Talpyklose su vandeniu galima raugti piktžoles, vejų žolę ir, aišku, organines atliekas – nuo bulvių lupenų iki kavos tirščių. Tokį raugą būtina laikyti sandariai uždarytą. Dėl nemalonaus kvapo talpyklą galima aprišti plėvele. Skystis laistyti naudojamas po 2–3 savaičių. Beje, šį raugą reikia skiesti vandeniu santykiu 1:10. Tokiu „kokteiliu“ augalai tręšiami kartą per savaitę.

11. Kaip papildomas trąšas gerai naudoti paukščių mėšlo raugą. 1/3 bet kokios turimos talpyklos prikraunama paukščių mėšlo, užpilama vandeniu ir, periodiškai pamaišant, 2–3 savaites rauginama. Raugą praskiedus vandeniu santykiu 1:10, šiuo skysčiu galima laistyti daržoves, vaiskrūmius ir vaismedžius.

12. Pelenai – dar viena puiki organinė dirvos trąša. Tam tinka tik medžio ir durpių pelenai. Tik jokiu būdu nebarstykite nei po vaismedžiais, nei apskritai į dirvą akmens anglių pelenų.

13. Jeigu po pavasario ir vasaros darbų jums liks pavasarį atsivežto mėšlo – ne bėda: jį puikiausiai sunaudosite rudenį. Tik, pabrėžia specialistas, kompostuojamas mėšlas, ypač paukščių, turi būti sandariai uždengtas: užbertas žemėmis, uždengtas agroplėvele, apmestas žole ir pan. Ir rudenį turėsite puikių organinių trąšų.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale NAMIE IR
SODE