Pagaliau priimtas 2023 m. biudžetas

Pagaliau priimtas 2023 m. biudžetas


Antradienį Seimas priėmė 2023 m. biudžeto projektą. Parlamentarai galutinai pritarė biudžeto rengėjų numatytam minimalaus mėnesinio atlyginimo, mokytojų, medikų, kultūros darbuotojų ir statutinių pareigūnų pajamų didinimui, energijos kainų kompensavimo priemonėms gyventojams ir verslui, išlaidoms krašto gynybai ir kitoms reikmėms.


Už kitų metų šalies išlaidų ir pajamų planą balsavo 73 politikai, 43 – prieštaravo, 6 – susilaikė.


Planuojamos biudžeto pajamos kitąmet sieks 15,5 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, o deficitas – 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios sektoriaus skola, kaip skaičiuoja šalies finansų plano rengėjai, sieks 42,9 proc. Šie rodikliai apskaičiuoti remiantis Finansų ministerijos prognoze, kad Lietuvos BVP kitąmet augs 1,4 proc.


Projektas valdančiųjų ir opozicijos vertintas skirtingai – koalicijos partneriai kitų metų biudžetą vadina kokybišku, akcentuoja kitąmet planuojamas pagalbos priemones gyventojams ir verslui dėl aukštų energijos kainų, taip pat, kad numatoma kelti pajamas įvairių sričių darbuotojams, didinti minimalią mėnesinę algą, neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), pensijas ir socialines išmokas.

REKLAMA


„Šitas biudžetas yra geras, jis išpildo keletą labai svarbių tikslų, kurie šiam laikmečiui svarbūs. Pirmiausiai, tai energijos kainų šuolių sušvelninimas gyventojams ir verslui, vidurinės klasės stiprinimas per NPD ir bendrai pajamų didinimą. Dėmesys ne tik mažiausias pajamas gaunantiems, bet ir vidurinei klasei, Lietuvos investicinės aplinkos palaikymui“, – prieš priėmimą kalbėjo Laisvės frakcijos narė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.


Jos kolega frakcijoje Vytautas Mitalas bei Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas antrino, kad atsižvelgiant į šiuo metu esamą ekonominį neapibrėžtumą biudžeto projektas parengtas gerai.


Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas teigė, kad biudžete numatytos priemonės padės sušvelninti infliaciją, o patiems pažeidžiamiausiems gyventojams pajamos augs apie 30 proc. – labiau, nei kitąmet kils kainos.

REKLAMA


„Biudžetas atliepia plačios visuomenės poreikius“, – pažymėjo jis.


Savo ruožtu opozicija kritikuoja, jog biudžete gyventojų pajamos didinamos nepakankamai, esą infliacija auga sparčiau, tad jų perkamoji galia mažėja, o paramos priemonės netikslios, nes skiriamos ne socialiai jautriausioms visuomenės grupėms, o visiems gyventojams vienodai.


„Vien blogas viešųjų finansų valdymas infliacijos augimą padidino 12 proc., atėmus infliacijos augimą dėl dujų kainų padidėjimo. Reiškia, kad visuomenės perkamąją galią sumažinome maždaug 23 proc.“, – pabrėžė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius.


Jis pabrėžė, esą ir kitąmet ilgalaikės išlaidos bus nepagrįstai didelės, tačiau nepadengtos tvariomis pajamomis. Dėl to, pasak parlamentaro, ateityje vis labiau augs skolos aptarnavimo išlaidos.


Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos parlamentaras Dainius Kepenis kritikavo, kad kitąmet suplanuotomis išlaidomis sveikatos apsaugai ketinama finansuoti medicinos paslaugas, o sveikatinimo skatinimo priemonėms skiriama nepakankamai.


Prieš balsavimą dėl viso projekto Seimo posėdžių salėje atmesti visi parlamentarų pasiūlymai įvairioms reikmėms labiau finansuoti, už juos nebalsavus pakankamam Seimo narių skaičiui – 71-am. Kelias valandas trukusiuose balsavimuose dėl kiekvieno pasiūlymo dalyvavo apie 50 politikų.


Iki antrojo biudžeto svarstymo Seimo nariai ir komitetai papildomų išlaidų pasiūlė už maždaug 1,3 mlrd. eurų, o po biudžeto patikslinimo praeitą trečiadienį naujų pasiūlymų įregistruota dar už 600 mln. eurų.



Vyriausybė pasiūlė pritarti tik grupės valdančiųjų ir opozicijos parlamentarų siūlymui skirti papildomus 3,6 mln. eurų Šaulių sąjungos funkcijų vykdymui užtikrinti. Šį siūlymą palaikė ir Seimas.


Taip pat pritarta Ministrų Kabineto išvadai iš dalies pritarti parlamentaro Kazio Starkevičiaus pasiūlymui leisti valstybės vardu skolintis lėšas geležinkelių priežiūrai. Vyriausybė siūlo leisti skolintis, jei geležinkelių infrastruktūros valdytojui dėl sankcijų Baltarusijai ir karo Ukrainoje, netekus krovinių iš priešiškų šalių, nepakanka lėšų saugai užtikrinti.


Seimas antradienio rytiniame posėdyje jau nusprendė, kad kitais metais neapmokestinamasis pajamų dydis augs nuo 540 iki 625 eurų visiems gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 1926 eurų. Minimali mėnesinė alga nuo sausio keliama iki 840 eurų.


Taip pat parlamentas ryte įtvirtino, kad visus ateinančius metus maitinimo įstaigoms galios lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, o sporto klubams ir atlikėjų paslaugoms – tik pirmąjį 2023 m. pusmetį.


Tuo metu neribotą laiką ši PVM lengvata bus taikoma apgyvendinimo paslaugų įmonėms, meno ir kultūros įstaigų lankymui, spausdintoms ir elektroninėms knygoms.


Kadangi Vyriausybė siūlė maitinimo įstaigoms 9 proc. lengvatą taip pat palikti tik iki liepos, dėl šio Seimo sprendimo Vyriausybė sumažino planuojamas biudžeto pajamas.


2023 m. biudžeto projekte dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatyti 812 mln. eurų, verslui dalinai bus kompensuojamos tik išlaidos elektrai, tam prireiks 446 mln. eurų. Šios išlaidos, biudžetą patikslinus, sumažintos 98 mln. eurų.

REKLAMA


Gyventojams bus kompensuojamas skirtumas tarp rinkos kainos ir minimalios 28 ct/kWh elektros kainos ribos pirmąjį pusmetį, nuo liepos ši riba didėtų iki 33 ct/kWh. Dujų kainos I grupės vartotojams pirmąjį 2023 m. pusmetį bus kompensuojamos iki 1,33 Eur/m3, II grupės – 1,07 Eur/m3. Antrąjį – 1,76 Eur/m3 ir 1,5 Eur/m3.


Iš viso, šioms ir kitoms energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui skirtoms priemonėms, 2023 m. numatoma apie 1,9 mlrd. eurų.


Iš viso, didžiausia dalis biudžeto išlaidų kitąmet bus skiriama socialinei apsaugai – 9,1 mlrd. eurų arba 38 proc. visų išlaidų. Žmonių pajamų didinimui skiriama apie 1,6 mlrd. eurų: dirbančiųjų pajamų didinimui – 790 mln. eurų, socialinei paramai – 237 mln. eurų, pensijoms – 591 mln. eurų.


Mokytojų atlyginimai turėtų didėti 151 euru, medikų – apie 170 eurų, kultūros darbuotojų –124 eurais, pareigūnų – 121 euru. Jau priimtame „Sodros“ biudžete numatyta pensijas didinti 65 eurais (iki 575 eurų turint būtinąjį stažą), o nedarbo išmoką didinti nuo 368 iki 410 eurų.


Sveikatos apsaugai ir švietimui skiriama apie 14 proc. 2023 m. valstybės išlaidų – po 3,3 mlrd. eurų.


Viešiesiems finansams – 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano įgyvendinimui, įmokoms į ES biudžetą, skolai valdyti ir kt. – biudžete skirta 2,3 mlrd. eurų.


Išlaidos valstybės saugumui ir gynybai 2023 m. bus 1,8 mlrd. eurų. Be to, patikslinus biudžetą praėjusią savaitę Vyriausybė numatė papildomus 24,8 mln. eurų karinio mobilumo didinimui, taip pat – galimybę skolintis išlaidų krašto gynybai didinimo iki 3 proc. BVP, jei biudžeto deficitas per metu neviršys 4,9 proc.


Investicijoms į Lietuvos ateitį (žaliajai transformacijai, transportui, inovacijoms ir kt.) ketinama skirti 2,9 mlrd. eurų.


Didžiausias biudžeto pajamas planuojama surinkti iš PVM (apie 5,5 mlrd. eurų), ES paramos (3,1 mlrd. eurų), gyventojų pajamų mokesčio (2,5 mlrd. eurų), akcizų (1,7 mlrd. eurų), pelno mokesčio (1,6 mlrd. eurų), kitų pajamų.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 48 (2022)

    Savaitė - Nr.: 48 (2022)