G. Skaistė apie prezidento siūlymą didinti išlaidas gynybai iki 3 proc. nuo BVP: tokie norai yra deklaratyvūs

G. Skaistė apie prezidento siūlymą didinti išlaidas gynybai iki 3 proc. nuo BVP: tokie norai yra deklaratyvūs


Finansų ministrė Gintarė Skaistė atkreipia dėmesį, kad prezidento Gitano Nausėdos siūlymas ateinančių metų valstybės biudžete iki 3 proc. nuo BVP didinti finansavimą gynybai padidintų biudžeto deficitą ir galimai neigiamai paveiktų valstybės galimybes skolintis. Todėl, pasak jos, norai didinti išlaidas krašto gynybai, nenusimatant konkrečiai tų lėšų šaltinių, yra deklaratyvūs.


„Procentai procentais, turbūt nieko jie labai daug žmonėms nesako, bet tai yra apie 300 mln. eurų, kurie šiuo metu nėra numatyti, jokių sprendimų dėl tvarių pajamų šaltinių nėra priimta. Todėl, jeigu mes dabar sakome, kad 4,9 proc. biudžeto deficitas jau yra kažkokia raudona lemputė ir signalas, kad toliau eiti nereikėtų, tai papildomo procento uždėjimas jau reiškia, kad mes esame maždaug, kur yra 5,4 proc. biudžeto deficitas“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė.


„Ir tokiu atveju jau rinkos reaguoja ir mūsų skolinimasis brangtų ženkliau negu tai yra dabar“, – pridūrė ji.


Ministrė atkreipia dėmesį, kad tokie norai didinti išlaidas krašto gynybai, nenusimatant konkrečiai, iš kur šios lėšos būtų paimamos, yra deklaratyvūs.

REKLAMA


„Todėl jeigu mes norime ne tik deklaruoti paramą krašto apsaugai, bet taip pat ir numatyti papildomus pajamų šaltinius tam tikslui įgyvendinti, reikėtų turbūt susitarti, kurie nauji pajamų šaltiniai patenka į mūsų susitarimą. Jeigu mes tik deklaruojame, kad norime didinti išlaidas, bet nepaieškome, iš kur jų paimti, tai tokie norai, sakyčiau, yra deklaratyvūs“, – pabrėžė ji.


Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitų metų valstybės biudžete numatyti galimybę krašto apsaugai skolintis iki 3 proc. BVP, nes dabar suplanuotų lėšų, anot jo, gali nepakakti.


Jis sako, kad prieš patvirtinant 2023 m. biudžetą reikėtų įvertinti geopolitines aplinkybes, kurias sukėlė Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Vyriausybei numačius, kad kitų metų biudžete asignavimai krašto apsaugai sieks 2,52 proc. BVP, G. Nausėda mini Lietuvai kaimyninių valstybių, nusprendusių gynybai skirti daugiau lėšų, pavyzdžius.


Šalies vadovas pažymėjo, kad jeigu siekiama realizuoti Lietuvos kariuomenei bei karinei infrastruktūrai keliamus tikslus, gerai būtų turėti „lankstesnį biudžetą“.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 19 (2025)

    Savaitė - Nr.: 19 (2025)