G. Skaistė: 0 proc. PVM lengvata centralizuotam šildymui teikiama dar dviem šildymo sezonams

G. Skaistė: 0 proc. PVM lengvata centralizuotam šildymui teikiama dar dviem šildymo sezonams


Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šių metų šildymo sezono metu galiojusi 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata bus pratęsta dar dviem šildymo sezonams ir įsigalios nuo spalio.


„Atsižvelgiant į rinkos analizę ir dabartines kainas, šis pasiūlymas teikiamas dar dviem šildymo sezonams. Jis galiotų nuo spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. ir taip pat dar kitų metų šildymo sezonui – nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje trečiadienį sakė G. Skaistė.


Anot ministrės, toks siūlymas teikiamas, kadangi dujų ateities sandorių kainos leidžia manyti, kad „energetikos prekių kainos išliks aukštos dar kurį laiką“.


Ji aiškino, dėl tokio sprendimo šį šildymo sezoną į valstybės biudžetą nebus surinkta apie 54 mln. eurų, o dar kitą – apie 57 mln. eurų. Konkreti suma priklausys nuo konkrečių kainų, kurios bus nustatytos ateinantį šildymo sezoną rinkos reguliuotojo.


„Todėl tikėtina, kad visas šis paketas kainuos biudžetui apie 110 mln. eurų“, – teigė G. Skaistė.


Naujos kompensacijos dujoms ir elektrai šiemet neplanuojamos


Žurnalistams ji sakė, kad naujos kompensacijos už energiją vartotojams bus numatytos nuo kitų metų, drauge su 2023 metų biudžetu, kuris bus pateikts Finansų ministerijai atnaujinus Lietuvos ekonomines projekcijas. Jas tikimasi pristatyti pirmadienį.

REKLAMA


„Kitos priemonės, kurios daromos atsižvelgiant ne į šildymo sezoną, bet į ateinančių metų dujų ir elektros kainas ir į kitas ekonomines projekcijas, bus daromos po to, kai bus atnaujintos Finansų ministerijos projekcijos“, – kalbėjo G. Skaistė.


„Po to bus finalizuojami biuždeto pasiūlymai ir drauge su 2023 m. biudžetu bus pasiūlytas ir papildomas paketas“, – pridūrė ji.


Kol kas ministrė atskleidė, kad naujame biudžete numatomas „subalansuotas gyventojų pajamų didinimas, dalinis energijos kainų kompensavimas“. Konkretūs duomenys bus matomi apibendrinus ekonomines projekcijas, ateities sandorių kainas ir įvertinus visas alternatyvas, pabrėžė ji.


Dar G. Skaistė pažymėjo, kad kitiems metams Vyriausybė yra numačiusi ilgalaikes, į pajamų didinimą orientuotas priemones, nors tuo metu dalis kitų Europos valstybių pasirinko trumpalaikius sprendimus, tokius kaip trumpalaikės mokesčių lengvatos ir vienkartinės išmokos.

REKLAMA


„Mes pasirinkome kitą strategiją – mūsų planas ilgalaikis, jis galioja iki metų pabaigos. Pajamų priemonės taip pat yra ilgalaikės – ne vienkartinės išmokos, o nuolatinis pajamų padidinimas. Tiek pensijos, tiek neapmokestinamasis pajamų dydis, tiek ir kitos priemonės, išmokų įvairūs dydžiai padidinti tiek, kad pajamos į rankas būtų didesnės ne mažiau kaip 15 proc., lyginant su praėjusiais metais“, – tikino G. Skaistė.


Analogiška PVM lengvata atgaline data buvo pritaikyta nuo 2022 m. sausio, kovo viduryje ypatingos skubos tvarka Seime [riėmusVyriausybės inicijuotą projektą dėl nulinio PVM tarifo taikymo centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui.


„Įstatymo projekte siūloma laikinai iš valstybės biudžeto dengti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas)“, – rašoma dokumente, už kurį priėmimo metu balsavo 112 Seimo narių, niekas nebalsavo prieš, o susilaikė 9 parlamentarai.


Lengvata taikyta atgaline data, nuo šių metų sausio 1 d. iki balandžio 30 d. PVM mokėtojams, tiekiantiems šilumos energiją ir karštą vandenį, reikia patikslinti už praėjusius laikotarpius išrašytus apskaitos dokumentus.


Tuo metu reaguodama į augančias elektros kainas Vyriausybė jau pranešė ketinanti ir kitąmet taikyti kompensacijas už elektrą gyventojams, šiuo metu siekiančias 9 ct/kWh. Tam, anot premjerės Ingridos Šimonytės, reikėtų apie 1 mlrd. eurų.



Mokesčių didinimo neplanuoja


G. Skaistė tvirtina, kad Vyriausybė, remdamasi Konstitucinio teismo sprendimu, neleidžiančiu papildomų mokesčių su biudžeto teikimu, ateinančiais metais mokesčių didinimo neplanuoja.


„Noriu priminti, kad yra Konstitucinio teismo sprendimas, jog daugiau jokių papildomų mokesčių su biudžeto įteikimu būti nebegali, todėl bet kokių mokesčių didinimo, įsigaliojančių nuo 2023 m., atnešti tikrai neplanuojame“, – trečiadienį Vyriausybėje teigė G. Skaistė.


Politikė aiškina, kad diskusijos dėl mokesčių sistemos tobulinimo galimos ir tam yra parengti pasiūlymai, tačiau bet kokių pakeitimų įsigaliojimas galėtų būti tik nuo 2024 m.


„Turime parengę tam tikrus pasiūlymus, diskutuosime su politiniais, socialiniais partneriais ir jeigu tas palaikymas papildomiems teikimams atsiras, turbūt galėtume Seime diskutuoti apie tai, kaip galėtų atrodyti mūsų mokesčių sistema. Tačiau tikėtina, kad įsigaliojimas bet kokių pakeitimų galėtų būti nuo 2024 m.“, – sakė finansų ministrė.


Antradienį prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius tvirtino, kad šiuo metu jau reikėtų kalbėti apie mokesčių sistemos peržiūrą valstybėje. Pasak jo, sunkiausiais laikais pasimato didžiausi valstybės iššūkiai ir tampa lengviau priimti tinkamus sprendimus.


Jis aiškino, kad būtų labai gerai sulaukti Vyriausybės, Finansų ministerijos požiūrio į visuomeninę mokesčių sistemos reformą, nes taip susidarytų platesnis vaizdas ir būtų galima kalbėti apie kai kurių mokesčių didinimą arba mažinimą bei atsisakymą.