Apie geopolitines grėsmes ir iššūkius, Prancūzijos ir Lietuvos santykius bei bendradarbiavimo svarbą kalbamės su neseniai Lietuvoje darbą pradėjusia Prancūzijos ambasadore Liusi STEPANIAN (Lucie Stepanyan).

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

– Prancūzija yra viena svarbiausių ir įtakingiausių Europos valstybių. Kokią ją matote šiandien?

– Iš tiesų Prancūzijai dėl jos istorijos tenka išskirtinė padėtis tarptautinėje arenoje. Nuo 1945 m. ji yra viena iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių, viena iš šešių Europos Sąjungą įsteigusių šalių, NATO narė. Prancūzija įsteigė ir G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, šalyje savo būstines turi daug tarptautinių organizacijų: UNESCO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Tarptautinė frankofonijos organizacija, Europos Parlamentas, Europos Taryba (Strasbūre), taip pat Interpolas (Lione). Čia išryškėja prancūziškas braižas: norime, kad daugiašališkumo balsas būtų aiškiai girdimas, nes kalbame visų pirma apie taikos įrankį.

Kaip ir Apšvietos įkvėpti 1789 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos autoriai, mūsų šalis dar ir šiandien siekia skleisti visuotinę žinią istorijoje žymę paliekančiomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, pasirašytą Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių per 21-ąją konferenciją 2015 m. Kai vieni veikėjai mano, kad galios politika turi imti viršų, mes, kaip pabrėžė prezidentas Emanuelis Makronas Jungtinių Tautų tribūnoje, pirmenybę teikiame daugiašališkumui ir teisinės valstybės principui.

Siekdama ginti šias vertybes, Prancūzija jau trejus metus tvirtai stovi Ukrainos užnugaryje. Štai kodėl ji drauge su Lietuva ir dar 33 kitomis šalimis subūrė „Norinčiųjų koaliciją“, kad Ukrainai būtų suteiktos būtinos ilgalaikio saugumo garantijos.

– Prancūzija yra, 2024 m. duomenimis, septinta pasaulyje pagal bendrąjį vidaus produktą. Į kokius ekonomikos sektorius labiausiai orientuojamasi?

– Kalbant apie stipriąsias Prancūzijos ekonomikos sritis, dažniausiai visų pirma įvardijama mada ir turizmas. Iš tiesų prabangos, mados ir kosmetikos prekių sektoriai yra lyg Prancūzijos meistriškumo ir aukštų pasiekimų simbolis. Taip pat jau ne vieną dešimtmetį Prancūzija išlieka turistų lankomiausia pasaulio šalimi. Tačiau man pirma mintis kyla apie aviacijos, kosmoso ir gynybos pramonę – šioje srityje Prancūzija yra pasaulio lyderė.

Tokios įmonės kaip „Airbus“, „Safran“, „Thales“, „Naval Group“, MBDA ir KNDS, bendradarbiaudamos su Europos partnerėmis, prisideda įtvirtinant Europos pramoninį ir strateginį suverenumą. Galiu paminėti ir geležinkelių pramonę, ypač greitųjų traukinių, energetikos sektorių, kur pripažįstama mūsų patirtis ir gausūs projektai, susiję su civiline branduoline energija bei atsinaujinančiais energijos ištekliais, paminėtina ir automobilių pramonė.

Prancūzija pirmauja dirbtinio intelekto inovacijų srityje. Mūsų šalis 2024 m. tai patvirtino užėmusi 5 vietą Pasauliniame dirbtinio intelekto indekse, skirtame įvertinti šalių pajėgumams ir pasirengimui vystyti, diegti ir kurti naujoves dirbtinio intelekto srityje. Taip pat nepamirškime farmacijos, maisto ir žemės ūkio pramonės šakų. Tai – labai svarbūs mūsų ekonomikos sektoriai. Priešaky išlieka ir kultūra – Prancūzija ketina ją puoselėti bei skleisti.

Galiausiai Prancūzija yra viena daugiausia užsienio investicijų pritraukiančių šalių pasaulyje. Nuo 2019 m. ji – Europos čempionė tiesioginių užsienio investicijų srityje. Prie šios sėkmės prisideda kasmet Versalio rūmuose, dalyvaujant šalies prezidentui, rengiamas aukščiausiojo lygio susitikimas „Choose France“.

– Kokiais principais vadovaujasi Prancūzija, kurdama gerovę gyventojams?

– Nuo 1945 m., kai buvo įkurtas valstybinio socialinio draudimo fondas, vyrauja solidarumas tarp ligonių ir sveikųjų, kiekvienam yra užtikrinama sveikatos priežiūra. Solidarumas vyrauja ir tarp skirtingo gyvenimo lygio asmenų, nes kiekvienas prie sveikatos draudimo prisideda pagal savo pajamas. Prancūzija – didžiausią dalį bendrojo vidaus produkto socialinei apsaugai skirianti Europos šalis.

Kokybiškas švietimas Prancūzijoje yra prieinamas visiems. Kai kurios mokymo įstaigos pagal tam tikras specialybes laikomos geriausiomis, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir technologijų srityje pirmaujantis Paryžiaus Saklė universitetas, prestižinės aukštosios mokyklos, tokios kaip inžinierius rengianti Politechnikos mokykla, įvairiapusį humanitarinį išsilavinimą suteikianti Aukštoji normalinė mokykla.

– Kiekvienai šaliai netrūksta ir iššūkių. Prancūzija – ne išimtis. Pavyzdžiui, pernai gimė 663 tūkst. kūdikių – 2,2 proc. mažiau nei 2023-iaisiais. Ir šis rodiklis – mažiausias nuo 1946 m. Ar tai jau derėtų laikyti pavojaus ženklu?

– Prancūzijai vis dar priklauso vienas aukščiausių gimstamumo rodiklių Europoje, bet, kaip ir daugelis šalių, ji susiduria su demografiniais iššūkiais. Prezidentas E. Makronas vienu iš savo antrosios kadencijos prioritetų įvardijo „naują demografinį ginklavimąsi“, ir vyriausybė ieško sprendimų esamai padėčiai pagerinti, pavyzdžiui, gerina tėvystės atostogų sąlygas, diegia kovos su nevaisingumu planą.

Mūsų visuomenė sensta. Šalies vyriausybė, ieškodama sprendimo, ėmėsi globalaus prisitaikymo prie esamos padėties plano, kad senyvo amžiaus žmonėmis būtų rūpinamasi.

– Dar vienas didelis iššūkis – migracija. Kaip sekasi su juo dorotis?

– Mūsų šalis išsiskiria ilga migracijos istorija – mes priėmėme užsieniečius, atvykusius praturtinti Prancūzijos ir prisidėti prie jos augimo bei klestėjimo. Negaliu neprisiminti Marijos Sklodovskos-Kiuri, Boriso Efrusi, Aleksandro Grotendyko, menininkų Žizel Froind ir Kostos Gavro, rašytojo Taharo Ben Dželuno. Paminėtini ir 24 užsienio rezistentai, kurių palaikai praėjusiais metais prezidento pageidavimu buvo palaidoti Panteone.

Vis dėlto šiandien įtampa dėl migracijos yra reali, dažnai dar pakurstoma organizuotų tinklų, kurie pelnosi iš žmonių vargo. Taip pat susiduriame su integracijos iššūkiu. Todėl Prancūzija savo strategiją migracijos klausimu grindžia trimis ramsčiais: migracijos srautų valdymu taikant tinkamą ir subalansuotą požiūrį į migraciją, legalių imigrantų integracija ir prieglobsčio teisės garantavimu asmenims, prašantiems mūsų šalies apsaugos.

Su migracijos iššūkiais susiduria visa Europa, todėl mūsų strategija atitinka praėjusiais metais patvirtintą Migracijos ir prieglobsčio pakto reformą. Dėl šios didelio masto reformos yra sutvirtinamos Europos Sąjungos (ES) išorės sienos. Įgyvendinti ją iki 2026 m. birželio – Prancūzijos prioritetas.

– Vienas svarbiausių šių dienų prioritetų – valstybių saugumas. Prancūzijos balsas čia ypač girdimas. Buvote Prancūzijos ambasados Lenkijoje pirmoji patarėja, tad mūsų krašto problemas puikiai žinote. Kiek ketinate dirbti šioje srityje?

– Per pastaruosius ketverius metus Lenkijoje galėjau įsitikinti, kad rytinio flango šalims tenka ypatingas vaidmuo, kurį savo kalboje Bratislavoje pabrėžė E. Makronas. Priešakinės linijos šalys, įskaitant Lietuvą, įdėjo daug pastangų gynybos srityje. Ir tai nėra vien finansiniai dalykai. Savo tvirtu solidarumu su Ukraina, žiniomis apie Rusijos keliamą grėsmę ir tiesiogine patirtimi, susijusia su hibridiniais išpuoliais, jūsų šalis, kaip ir Lenkija bei kitos Baltijos šalys, reikšmingai prisideda prie Europos diskusijų dėl atsako priemonių. Čia, Vilniuje, sieksiu visų pirma išgirsti Lietuvą, jos pozicijas ir pasiūlymus, taip pat skleisti Prancūzijos viziją ir iniciatyvas, kad galėtume kartu rengti Europos atsaką ir operatyviai bendradarbiauti, ypač saugumo ir gynybos srityse.

Paryžiui gynyba – ypatingos svarbos prioritetas. Mes didžiuojamės turėdami profesionalią kariuomenę, veikiančią sausumoje, jūroje ir ore. Siekdama atremti kylančias naujas grėsmes, Prancūzija 2023 m. priėmė naują ginkluotųjų pajėgų formavimo įstatymą. Jo tikslas – parengti ir modernizuoti mūsų kariuomenę, užtikrinti branduolinį atgrasymą bei planavimo ir reagavimo pajėgumus. Mūsų gynybos biudžetas nuo 2019 m. padidėjo 40 proc. ir siekia 413 mlrd. eurų. Prancūzijos gynybos pramonė, kuriai priklauso tokios žinomos įmonės kaip „Thales“, KNDS, gaminanti haubicas „Caesar“, ar „Dassault Aviation“, ketina aktyviai dalyvauti ES ginklavimosi procese.

Kaip ir Lietuva, Prancūzija glaudžiai bendradarbiauja NATO ir yra patikima, atsakinga, solidari sąjungininkė. Mes dalyvaujame NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Mūsų pilotai pavasarį jau penktus metus iš eilės sugrįš į Šiaulius. Bendradarbiavimas su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis taip pat turėtų intensyvėti artilerijos srityje, nes Lietuvos kariuomenės I divizija pasirinko prancūziškas haubicas „Caesar“.

– Kokių tikslų sau keliate Lietuvoje?

– Mūsų šalys praėjusį birželį pasirašė veiksmų planą, kuriame išdėstyta nemažai bendradarbiavimo krypčių. Šis dokumentas man bus kelrodis stiprinant Prancūzijos ir Lietuvos ryšius visose srityse. Jau pradėjau rengti susitikimus su politikos, ekonomikos, kultūros, visuomenės veikėjais.

Be to, vienas iš mano tikslų – kad visi norintys Lietuvos vaikai turėtų galimybę išmokti prancūzų kalbą. Aktyviai dirbame su Vilniaus universitetu ir Lietuvos Vyriausybe, kad būtų rengiami prancūzų kalbos mokytojai, mat jų šiandien trūksta. Visame pasaulyje daugiau nei 300 mln. asmenų kalba prancūziškai. Prancūzų kalba – oficiali 40 šalių kalba. Ji yra ir diplomatijos kalba – viena iš darbo ir oficialių Jungtinių Tautų, ES bei daugelio tarptautinių institucijų ir organizacijų kalbų. Ši kalba atveria duris darbo rinkoje ir prancūzų įmonėse visame pasaulyje.

– Kiek glaudūs yra Lietuvos ir Prancūzijos santykiai? Kas vienija mūsų šalis?

– Mūsų šalių santykiams būdinga labai teigiama dinamika, o mūsų abipusis bendradarbiavimas ypač išaugo pastaraisiais metais. Beje, Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusiais metais Prancūzijoje lankėsi penkis kartus.
2024 m. Lietuvos sezonas Prancūzijoje buvo puikus laikas intensyviems ir draugiškiems kultūros mainams. Beveik 950 tūkst. prancūzų turėjo progą susipažinti su Lietuvos kultūros paveldu. Lietuvoje surengėme Lietuvos sezono „Prancūzijos atgarsius“, tad prancūzų menininkai galėjo pristatyti savo kūrinius jūsų šalies publikai.

Beje, ir mūsų miestai yra itin aktyvūs. Ar žinote, kad yra užmegzta daugiau nei dešimt partnerysčių tarp Prancūzijos ir Lietuvos miestų? Mūsų muziejai, universitetai, kultūros veikėjai mezga ryšius Lietuvoje. Visai neseniai Paryžiaus Sorbonos universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu.

– Tik pradedate savo darbus Lietuvoje, tačiau jau pramokote mūsų kalbą. Kodėl jums tai svarbu?

– Ėmiau mokytis lietuvių kalbos prieš pradėdama savo misiją, nes mokytis šalies, kurioje gyvenu, kalbos man yra pagarbos ir dėmesio ženklas, ypač kai turiu didžiulę garbę ir privilegiją joje atstovauti savo šaliai.

– Papasakokite, kas jums Lietuvoje paliko didžiausią įspūdį, kas nustebino.

– Esu čia tik mėnesį, tad dar neturėjau progos gerai pažinti jūsų šalį. Tačiau mane sužavėjo tai, kaip stipriai reiškiamas palaikymas Ukrainai: Ukrainos vėliavos plevėsuoja visur – gatvėse, languose, parduotuvėse, restoranuose ir t. t. Tai liudija jūsų nuoširdų solidarumą su mūsų draugais ukrainiečiais. Taip pat nuostabu matyti, kaip Lietuva pasikeitė per pastaruosius trisdešimt metų – galite didžiuotis tuo, ką pasiekėte nuo nepriklausomybės atkūrimo, įstojimo į ES.

– Papasakokite ir apie save. Kokie yra jūsų pomėgiai?

– Man patinka skaityti ir keliauti. Tai – du būdai pažinti pasaulį. Pradėjau pažintį su lietuvių literatūra ir pirmąsias keliones po Lietuvą. Jūsų paveldas yra labai ryškus, itin gyvybingas ir puikiai atskleidžiamas daugybės amatininkų – tuo įsitikinau prieš keletą savaičių apsilankiusi Grybų šventėje Varėnoje.
Nekantrauju aplankyti visus Lietuvos regionus, ypač Baltijos jūros pakrantę, nes labai mėgstu jūrą. Taip pat tikiuosi, kad žiemą turėsiu progą su savo vaikais pačiuožinėti pačiūžomis ir paslidinėti. Labai mėgstu ruošti maistą ir viliuosi, kad išmoksiu paruošti lietuviškų patiekalų. Jau išmokau pasigaminti varškės.

– Kaip geriausia pažinti Prancūziją? Per keliones, maistą, kultūrą?

– Labai sudėtingas klausimas, nes Prancūzija yra labai įvairi ir turi daug ką pasiūlyti. Norintiesiems pažinti Prancūziją patarčiau po kelių dienų Paryžiuje atrasti kitus mūsų didžiuosius miestus, kurie turi savo identitetą: Strasbūrą – Europos miestą prie Vokietijos sienos, Lilį – Šiaurės departamento sostinę, Nantą, Bordo, Lioną, Tulūzą, Marselį, Nansi, Mecą. Tačiau jei turite daugiau laiko, nevenkite aplankyti ir miestelių, kur galėsite susipažinti su mūsų architektūros paveldo įvairove, gastronomijos ypatumais, vynais ir, žinoma, sūriais. Jeigu mėgstate gamtą, taip pat turite iš ko rinktis: mūsų kalnai, Viduržemio jūros pakrantė, Bretanė ir Normandija – puikūs. Šalies viduryje galite rasti užgesusius Piui de Domo ugnikalnius, miškus Sevenuose, Landuose, Limuzene... Nėra vieno būdo pažinti Prancūziją – leiskitės nustebinami, neskubėkite, nukrypkite nuo įprastų maršrutų. Prancūzijoje driekiasi 19 tūkst. kilometrų dviračių takų, yra 2 600 miestų ir kaimų, kuriuos jungia geležinkelis, 400 paplūdimių, apdovanotų Mėlynosios vėliavos ženklu, 11 nacionalinių parkų, 54 regioniniai parkai, 369 „Grande Randonnée“ pėsčiųjų takai!

Na, o norint susipažinti su Prancūzija čia, Prancūzų institutas Lietuvoje rengia prancūzų kalbos kursus, taip pat daugybę renginių, skirtų Prancūzijos paveldui pristatyti. Instituto kino salėje galite nemokamai pasižiūrėti prancūzų kino šedevrus ar aplankyti laikinas parodas.

Projektą „Žmogus ir valstybė Europoje: unikalu ir artima“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 10000 Eur.