Dėl gydomųjų savybių kininiai citrinvyčiai įgijo ne mažesnę šlovę negu gyvybės šaknimi laikomi ženšeniai. Šie reti sodo augalai prisitaikė prie mūsų krašto gamtinių sąlygų, jie yra atsparūs ligoms ir kenkėjams, tačiau turi vieną trūkumą – ne kasmet gausiai dera.

Rita Bielskė

Retų sodo augalų augintojas Jonas Matelis sako, kad kininių citrinvyčių visose augalo dalyse yra eterinio aliejaus, jų uogas, lapus ir net žievę patrynus pakvimpa citrinomis, todėl ir suteiktas toks pavadinimas. Valgant uogas jaučiamas citrinų prieskonis ir juntamas energijos antplūdis, todėl svarbu šių uogyčių nepadauginti.

Uogos sunoksta rugsėjį

Kininiai citrinvyčiai (Schisandra chinensis) – sumedėję vijokliniai citrinvytinių šeimos augalai (lianos), dar vadinami kininėmis šizandromis, paplitę Rytų Azijoje – Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės Kinijoje, Japonijoje. Ten jie auga mišriuose miškuose, vyniodamiesi medžių kamienais ir šakomis. Stiebas ilgas, 4–8 m ilgio ir 2,5 cm skersmens, tamsiai rudas, lankstus, sumedėjęs. Jų elipsiški, dekoratyvūs ir standūs lapai paprastai būna 5–10 cm ilgio ir iki 3 cm pločio, su ilgais rausvais lapkočiais.

Pasak sodininko, lapai vasarą žali, o rudenį gražiai pagelsta ir gyslos bei lapkočiai nusidažo ryškiai raudonai. Žiedai – balti lyg vaškiniai (žydėjimo metu paraustantys), nedidukai, 1–1,5 cm skersmens, kvapūs, vienalyčiai arba dvilyčiai, sutelkti po 2–4 trumpųjų ūglių pagrinduose, lapų pažastyse ant ilgų, svyrančių žiedkočių. Žydi lapams išsiskleidus, gegužės antroje pusėje–birželį, iki 8–12 dienų.

Augintojas pastebi, kad citrinvyčiai – vienanamiai augalai, o žydinčių vien vyriškais arba vien moteriškais žiedais kartais pasitaiko, bet tada jie nedera. Dažniausiai ant to paties krūmo susiformuoja ir vyriški, ir moteriški žiedai. Kuokeliniai (vyriški) žiedai skleidžiasi 2–3 dienas anksčiau už piestelinius (moteriškuosius), nužydėję vainiklapių nenumeta. Iš vieno žiedinio pumpuro išsiskleidžia 2–3 piesteliniai ir 3–4 kuokeliniai žiedai.

Rugsėjį sunoksta raudonų, sultingų, nedidelių, 0,5–1 cm skersmens, uogų kekės ir ilgai kybo nenukritusios iki rudeninių šalnų. Viena 15–20 metų amžiaus citrinvyčio liana gali išauginti iki 2,5–3 kg, 8–10 metų krūmas – iki 1–2 kg citrinų aromato uogų. Savo sode J. Matelis augina ir daugina iš Ukrainos mokslų akademijos Botanikos instituto Kijeve gautą derlingą savidulkį kininio citrinvyčio sėjinuką ‘Sadovyj 1ʼ, kuris vaisius mezga be dulkelinių augalų. Pailgose, puriose kekėse noksta maždaug po 40 stambių kriaušiškos formos uogų.

Šiomis lianomis galima apželdinti saulėtose vietose įrengtas tvoras, pergoles ar net balkonus. Citrinvyčiai dekoratyvūs tiek vasarą, tiek rudenį.

Ne visada dera

Pasak sodininko J. Matelio, kininiai citrinvyčiai vienais metais gali gausiai derėti, o kitais duoti mažą derlių. Tai priklauso nuo to, kokių žiedų – kuokelinių (vyriškų) ar piestelinių (moteriškų) – tais metais daugiau susiformuoja ant krūmo. Gausesnio derliaus sulaukiama maždaug kas 2–3 metus. Gali pasitaikyti ir visai nederančių augalų – žydinčių tik vyriškais žiedais.

Derliaus neduos ir vien moteriškais žiedais žydintys krūmai, jei šalia nebus vyriškų. Anot sodininko J. Matelio, kol liana dar jauna, žemutinėje jos dalyje formuojasi tik vyriški žiedai. Po metų kitų, kai augalas užlipa ant atramos ir pasiekia apie 1,5 m aukštį, atsiranda ir moteriškų žiedų. Jeigu krūmas šliaužia žemės paviršiumi ir neturi kur vyniotis, žydės tik vyriškais žiedais arba gali visai sunykti. Norint sulaukti derliaus, reikia įrengti atramas, ant kurių citrinvyčiai netrukdomi kiltų į viršų ir būtų gerai apšviesti saulės, – tada žydės ir moteriškais žiedais ir derės.

J. Matelis sako, kad kiekvienais metais vyriškų ir moteriškų žiedų santykis gali keistis. Tai priklauso nuo dirvos drėgmės, joje esančių maisto medžiagų, temperatūros ir šviesos. Kartais citrinvyčiai, kaip ir daugelis kitų sodo augalų, suformuoja mišrius žiedus, turinčius ir piestelę, ir kuokelius.
Citrinvyčiai gausiau dera, kai susidaro sąlygos kryžmadulkai – greta auginama bent keletas augalų.

Auginimas ir priežiūra

Pasak sodininko, citrinvyčiai sodinami pietrytinėje arba pietinėje pastato pusėje, apsaugotoje nuo vėjų. Jie geriau dera saulėtoje vietoje, galima auginti ir lengvame pavėsyje, tačiau ten menkiau derės. Tinkamiausias humusingas, purus, laidus orui ir drėgmei priesmėlio ir lengvo priemolio dirvožemis. Netinka dažnai užsemiamos arba labai sausos vietos.

Geriausia sodinukus sodinti pavasarį (galima ir rudenį) 1,5–2 m atstumu vienas nuo kito. Kadangi jų vainikas nėra platus, galima sodinti ir kas 1 m, jei atidžiau prižiūrima. Citrinvyčių šaknys paviršinės, dauguma auga 10–15 cm gylyje, todėl sodindami neužberkite šaknies kaklelio, nepurenkite. Prieš sodinimą žemę perkaskite 25–30 cm gyliu, įterpkite organines trąšas (3–4 kg – 1 kv. m) ir gerai išpurenkite. Jei dirvožemis prastesnis, iškaskite 70 cm pločio ir 50 cm gylio duobes. Dugną užpildykite 10 cm storio skaldos, žvyro ar stambaus smėlio sluoksniu, kuris leis nutekėti pertekliniam vandeniui ir padės prie šaknų patekti orui. Citrinvyčiai sunkokai pakelia persodinimą, todėl sodinukų šaknis reikia saugoti, kad neapdžiūtų. Geriau rinktis sodinukus su uždara šaknų sistema, išaugintus konteineriuose (vazonuose). Pasodintus augalus reikia gerai palaistyti, mulčiuoti ir sudaryti pavėsį, kol prigis. Gyvatvorėms, vertikaliam apželdinimui augalai sodinami tankiau, 0,5–0,8 m atstumu.

Pasak J. Matelio, vegetacijos metu augalai papildomai tręšiami, vasarą per sausras laistomi. Pavasarį patariama patręšti amonio salietra (50 g – 1 kv. m) arba kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis daugiau azoto, o nuo vidurio vasaros – kompleksinėmis kalio ir fosforo trąšomis, kad geriau sumedėtų ūgliai. Aplink krūmą negalima kasinėti ar giliai purenti, nes pažeidžiamos paviršiuje esančios šaknys.

Kininiai citrinvyčiai atsparūs šalčiams, žiemai jų nereikia pridengti, bet galima mulčiuoti pakrūmes. Prieš žiemą geriausia mulčiuoti, kai pradeda šalti dirvos paviršius, nes padarius tai per anksti po mulčio sluoksniu gali apsigyventi pelės ar kiti graužikai. Kininiai citrinvyčiai atsparūs šalčiams, žiemai jų nereikia pridengti.
Pasak sodininko J. Matelio, citrinvyčiai dauginami sėklomis, žaliais auginiais, atlankomis ir atžalomis.

Suteikia pavėsį

Pasak J. Matelio, pirmaisiais metais po sodinimo augalai nukenčia nuo tiesioginės saulės spindulių (galima pridengti balta agroplėvele), o augdami nedideliame pavėsyje greičiau išleidžia į viršų ūglius ir tuo pagreitina derėjimą. Laikiną pavėsį galima sudaryti šalia citrinvyčio krūmo iš pietų pusės pasodinus aukštų vasarinių augalų, pavyzdžiui, vijoklinių pupelių arba kvapiųjų pelėžirnių. Jau derančių krūmų šviesos poreikis padidėja – negaunantys pakankamai šviesos būna mažiau derlingi. Rekomenduojamas tiesioginis saulės apšvietimas – ne mažiau kaip 7–8 val. per parą.

Reikia atramų. Citrinvyčiai gerai dera tik tuomet, kai turi apie ką vyniotis. Pasodintiems krūmeliams reikia įrengti 2–2,5 m aukščio medines arba metalines atramas. Tinkamiausi metaliniai 0,5–1 cm storio strypai, susmeigti į žemę iš abiejų pusių. Pasienyje auginamiems vijokliams ištempiamos vielos. Jos tvirtinamos vertikaliai 20–30 cm atstumu viena nuo kitos. Nuo sienos jos turi būti ne arčiau kaip 10 cm.

Genėjimas. Derančius krūmus reikia genėti, išpjaunant prie pagrindo senus stiebus ir paliekant po 3–4 produktyvius. Išpjaustomos ir naujai iš šaknų želiančios atžalos, jei jos nereikalingos krūmui formuoti. Kad krūmas labai nesutankėtų, patrumpinami ir šoniniai ūgliai. Genėti galima ištisus metus, išskyrus pavasarį, kai iš žaizdų teka sultys.

Įvairių skonių paletė

Citrinvyčių uogos rūgščios, specifinio skonio, tinka perdirbti. Senovės kinų knygose rašoma, kad kininių citrinvyčių uogos yra penkių skonių: rūgštaus, kartaus, sūroko, aitraus ir saldaus. Valgant šviežias uogas pirmiausia pajuntamas rūgščių skonis, paskui – sakų aromatas ir kartumas, vėliau saldumas, po to salyklo ir net prėskas skonis. Tokia skonių įvairovė susijusi su uogų chemine sudėtimi.

Iš jų gaminami produktai būna gražios spalvos, citrinų skonio ir aromato. Iš uogų spaudžiamos sultys, raugiamas vynas, gaminami nealkoholiniai gėrimai, sirupas, marmeladas, šokoladas. Skani malonaus citrinų skonio džiovintų cintrinvyčio šakelių arbata. Žievė, šakelės ir lapai tinka arbatai vietoj citrinos, kaip prieskoniai raugiant agurkus ir net mėsos patiekalams paskaninti. Uogas tinka džiovinti, šaldyti.

Šviežios ir džiovintos citrinvyčių uogos bei sėklos nuo senovės vartojamos dėl stimuliuojamojo ir tonizuojamojo poveikio, jos padeda atsikratyti nuovargio ir suteikia žvalumo. Citrinvyčių uogose yra daug šizandrino – stipriai tonizuojančios medžiagos. Suvalgius jo poveikis pajuntamas po 30–40 min. ir veikia net 4–6 val. Bandymais įrodyta, kad citrinvyčių preparatai sustiprina centrinės nervų sistemos refleksinę veiklą, kartu stimuliuoja kvėpavimą ir širdies kraujagyslių sistemą. Jie labai efektyviai didina darbingumą, gerina regėjimą, gelbėja fiziškai ir protiškai pavargus.