Kodėl iš išorės sveikame raudoname pomidore susidaro baltų sukietėjimų? Priežasčių nėra daug, tačiau ne visoms joms pomidorų augintojai pajėgūs užkirsti kelią. Vis dėlto galima imtis reikiamų priemonių šio nepageidaujamo reiškinio rizikai sumažinti. Juolab kad balti sukietėjimai – ne visada blogis: kartais viduje pabalęs pomidoras yra net pranašesnis už mėsingą raudoną savo giminaitį.

Rima MARCINKEVIČIENĖ

Nevisiškai sunokę pomidorai

Iš tiesų nuo krūmo dažnai nuskinami tiesiog prinokti nesuspėję pomidorai. Taip nutinka ir savame darže, tokių pomidorų pasitaiko nusipirkti ir parduotuvėje. Neretas imame bambėti ir kaltinti genetinės modifikacijos metodus. Tačiau dažnai tereikia pomidorą ilgiau panokinti, todėl pirmiausia derėtų išbandyti būtent šį būdą.
Pomidorus galima padėti greta vaisių (obuolių, bananų, kriaušių) arba visiškai sunokusių pomidorų. Taip pomidorai labai greitai pasieks visišką brandą ir baltų gyslotų sukietėjimų juose neliks. Vaisiai (ypač obuoliai) bei sunokusios daržovės išskiria etileną, neretai vadinamą nokimo fermentu. Etilenas labai greitai sunokina ne tik pačius vaisius, bet ir šalia gulinčius pomidorus.

Veislės ypatumai

Kietų baltų audinių gali būti ir sunokusiuose pomidoruose. Viena iš priežasčių – veislės ypatybės. Tenka pripažinti, kad naujų veislių kūrėjai bei sėklų pardavėjai žengia koja kojon su rinkos reikalavimais. O rinkai reikalingi tvirti, transportabilūs, ilgai išsilaikantys pomidorai. Būtent balti kieti pomidorų minkštime esantys audiniai padeda pomidorams ilgai išlaikyti formą ir prekinę išvaizdą. Štai ir atsiranda daugeliui nepatinkantys balti sumedėję sukietėjimai pomidorų viduje.

Perkant sėklas numatyti, ar pomidoras užaugins tokį baltą karkasą, faktiškai neįmanoma: sėklų pardavėjai juk atvirai nepasidalys tokia nepatrauklia informacija. Vis dėlto atsargiau derėtų žiūrėti į tas veisles ir hibridus, kurių aprašymuose pabrėžiama, kad ilgai laikomi pomidorai nekeičia savo prekinės išvaizdos, nesuminkštėja, yra lengvai transportuojami. Tik pats daržininkas gali nuspręsti, ar auginti tokių veislių pomidorus, – juk visi turi savo skonį…

Vieniems patinka tik mėsingi pomidorai, kiti mėgsta sultingus ir minkštus, o treti nori savų pomidorų turėti iki Kalėdų. Pastariesiems pomidoro vidus su kietais baltais audiniais kaip tik ir leistų įgyvendinti tokią svajonę.

Ilgalaikė kaitra arba staigūs temperatūros pokyčiai

Gamtos anomalijos ir mūsų klimatui nebūdingi karščiai gali išprovokuoti baltų audinių susidarymą pomidoro viduje. Atrodytų, šilumamėgiai pomidorai esant tokiems orams turėtų džiuginti daržininkus gausiu ir sveiku derliumi. Tačiau taip yra toli gražu ne visada. Optimali temperatūra pomidorams augti ir vaisiams vystytis yra 22–28 °С dieną ir 15–20 °С naktį. Kai temperatūra šokteli iki 30 °С ir daugiau, pomidorams tampa sudėtinga pasisavinti maisto medžiagas (ypač kalį), o temperatūrai kylant dar aukščiau sterilizuojasi žiedadulkės (vaisiai neužsimezga išvis).

Kaitros metu užsimezgę vaisiai ima labai sparčiai bręsti. Taip augalas bando įgyvendinti pagrindinę savo užduotį – subrandinti sėklas. Be to, karštis ir nuolatinis drėgmės trūkumas sulėtina likopeno susidarymą pomidoruose. Kaip žinoma, likopenas – tai fermentas, suteikiantis raudoną spalvą. Dėl šios priežasties pomidorų vidus gali likti baltas ir neskanus.

Šioje situacijoje daržininkas pajėgus padėti augalams mulčiuodamas lysves, gausiau laistydamas, vėdindamas šiltnamius, sudarydamas pavėsį ir taip mažindamas temperatūrą. Tuomet tikimybė sulaukti nekokybiškų pomidorų su baltais sukietėjimais viduje labai smarkiai sumažėja.

Kalio arba kalcio trūkumas

Balti kieti audiniai pomidoro viduje gali būti kalcio arba kalio trūkumo rezultatas. Abu šie elementai yra ypač svarbūs pomidorų mitybai. Beje, kalcio ir kalio deficitas glaudžiai susijęs su karščiu bei sausra. Tiek kalcis, tiek kalis esant kaitrai iš dirvožemio pasisavinami labai sunkiai. Šių medžiagų pasisavinimą gali sutrikdyti ir nesubalansuotas tręšimas (pvz., azoto perdozavimas).

Trūkstant kalio pomidoruose susidaro ne tik balti sukietėjimai – visas pomidoras gali nokti labai netolygiai. Be to, neretai gelsta pomidorų lapų kraštai, o jauni lapeliai susisuka į vamzdelį. Kalcio trūkumas išprovokuoja viršūninį pomidorų puvinį (vaisiaus galiukas ima juoduoti), o ant augalo lapų atsiranda geltonų dėmių.

Tokiu atveju padėti gali papildomas tręšimas kalio sulfatu, kalio monofosfatu, kalcio salietra bei paprasčiausiais pelenais. Tręšti galima prie šaknų arba per lapus.

Pavojinga virusinė liga

Pati nemaloniausia priežastis – liga. Fitoplazmozę (stolbūrą) sukelia fitopatogenai. Tai įvairūs mikroorganizmai, kurie neturi chlorofilo, nesintetina organinių medžiagų ir minta kitų organizmų medžiagomis. Dėl šios ligos pomidorų viduje ima augti kieti balti audiniai, nenormaliai sustorėja pomidorų stiebai, smulkėja, riečiasi į viršų ir violetinį atspalvį įgyja lapai. Dar žydinčių pomidorų žiedai šviesėja arba visai nubąla, neretai suauga tarpusavyje.

Šiai pavojingai virusinei ligai gydyti antivirusinių vaistų nėra. Susirgusius augalus tenka rauti, deginti, o šiltnamio viršutinį dirvožemio sluoksnį keisti. Tiesa, Lietuvoje ši liga pasitaiko dar retai.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.